aA
Pievėnai, ko gero, vienintelė vieta Europoje, kur vietos bažnytėlėje išlikęs teatralizuotas budėjimas.
Kaime – Velykų persirengėliai
© Shutterstock nuotr.

Atokų nykstantį kaimą Mažeikių rajone galima pasiekti tik išmaltu vieškeliu. Tačiau būtent čia, apie porą šimtų gyventojų turinčiuose Pievėnuose, Prisikėlimo šventė vyksta pagal ypatingą scenarijų.

Velyknaktis

Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia stovi Pievio ir Saldupio vandenskyroje ir savo forma ji primena tradicinį stačiakampio plano gyvenamąjį namą su bokšteliu. Kai Velykų išvakarėse į Pievėnus suvažiuoja žmonės ne tik kone iš visos Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Estijos, mažoje medinėje bažnytėlėje darosi ankšta, o jos prieigose sunku rasti vietos pastatyti automobilį.

Velykų išvakarėse žmonės čia skuba pamatyti neįprasto reginio, kokio niekur kitur neišvysi.

Bažnyčios viduryje ant drobinio audeklo padedama pagalvėlė, o ant jos paguldomas kryžius su Nukryžiuotuoju. Netrukus šią susikaupimo maldai rimtį sudrumsčia trankūs puošnių kareivių žingsniai. Kelių spalvų uniformomis, butaforinėmis kepurėmis pasipuošę, medinius kardus prisisegę vyrai atžygiuoja saugoti kryžiaus.

Vyresnysis skardžiu balsu duoda komandas: „Stot!“, „Ramiai!“, „Gerbt!“ Kareiviai priklaupia prie kryžiaus, nusiima kepures, išsitraukia kardus... Gal po kokio ketvirčio valandos pasigirsta naujos komandos: „Ginklus žemyn!“, „Kairėn!“, „Dešinėn!“, „Žengte marš!“ Taip išlydima sargyba, o prie karsto pasilieka keturi raudonai vilkintys sargybiniai. Po pusvalandžio ar net po penkiolikos minučių juos pakeičia „žalieji“, vėliau – „baltieji“, „mėlynieji“ – ir taip pernakt.

Kryžiaus vogimas

Vos tik kareiviai pradeda eiti sargybą, bemat atsiranda ir vadinamieji velykžydžiai, kurie pasiryžę bet kokia kaina saugomą Nukryžiuotąjį pavogti. Jie taip pat ginkluoti, tik jų ginklai ne tokie kaip visų: replės, plaktukai, pagaikščiai. Velykžydžiai gudrūs, žino šimtus būdų, kaip nugvelbti kryžių, bet ir kareiviai nesnaudžia – vos tik kuris kyšteli artyn reples ar dar ką nors, tuoj per nagus kardu gauna.

Kai tiesiogiai pavogti kryžiaus nepavyksta, velykžydžiai imasi kitokios taktikos: vieni stengiasi nukreipti kareivių dėmesį, o kiti tuo metu sėlina vogti.

Bet ir toks triukas nepavyksta. Tada jie imasi amžių išbandytos papirkinėjimo taktikos – žvangindami auksiniais, kaip įmanydami gundo kareivius.

Velykžydžių apstu visoje bažnyčioje, ne tik prie kryžiaus. Jie kibina jaunas mergeles, moteriškaitėms patampo už skarų, taikosi į lengvabūdiškai ant pečių užmestas rankines. Kaip pasakoja gretimos Nevarėnų (Telšių r.) parapijos seniūnė Vilma Šakienė, tie rimties drumstėjai būna itin įkyrūs snaudulio apimtoms moteriškėms, mat Nukryžiuotojo saugojimas trunka visą naktį, o prie jo budi ir meldžiasi tikintieji. Bet kai tik kurį nors suima snaudulys, „žydukai“ bemat ir prisistato: „Pajunti, kad jau rankinę kerpa ar ranką į kišenę kiša.“

Nepabuvęs kareivėliu...

Tirkšlių seniūnas Klemas Sorbutas, kurio seniūnijai priklauso Pievėnai (tai ir jo gimtinė), pats ne vienus metus buvo kryžiaus sargybiniu. Kokį karinį laipsnį jis turėjo?

„Eilinis buvau. Laipsniai taip lengvai nedalijami, ypač jei esi jaunas. Net eiliniu kareivėliu bet kokio nepriima“, – sakė seniūnas.

Antai Andrius Butkus gal jau dvidešimt kartų šią sargybą ėjo, o vyriausiojo laipsnį ne taip seniai gavo. O Zigmas Vilkas ir pensijos sulaukė, kol šveicoriumi tapo. Šį laipsnį turinčiajam suteikiama ypatinga garbė vadovauti visam Velykų ryto paradui: šveicorius, išrikiavęs savo komandą, raportuoja kunigui apie išsaugotą kryžių. Tada visas paradas eina apie bažnyčią pagal laik­rodžio rodyklę tris kartus, o kiti pasileidžia bėgti priešinga kryptimi devynis kartus.

Paprotys turi savo pliusų ir minusų

Klebonas Saulius Styra sako, kad toks paprotys turi savo pliusų ir minusų. Gerai, kad žmonės linksmai ir džiaugsmingai pasitinka didžiausią metų šventę Prisikėlimą, jog išlikusi tradicija į Pievėnus sutraukia būrius tikinčiųjų iš labai tolimų vietovių.

Tačiau negerai, pasak klebono, kad persirengėliai šėlioja per Kalnų giedojimą (tuomet bažnyčioje būna daugiausia žmonių), tai trikdo maldos rimtį. Todėl kai kurie kunigai buvo šią tradiciją uždraudę, per Velykas čia buvo elgiamasi kaip ir kiekvienoje kitoje bažnyčioje, tačiau netrukus tradicija vėl buvo sugrąžinta, tapo Pievėnų kultūros paveldo dalimi.

Seniūnas K.Sorbutas džiaugiasi, kad 2005 m. kaimo bendruomenei (tada jai vadovavo Rūta Končiūtė) laimėjus projektą Nukryžiuotojo sargybiniams buvo pasiūtos naujos puošnios, pagal išlikusią tarpukario laikų ikonografiją atkurtos uniformos.

„Anos jau buvo sudėvėtos, o dabar jos – ohoho“, – sakė seniūnas.

Kas žino, galbūt ši tradicija prisidės prie Pievėnų išlikimo. Daugiau čia neliko nieko, kas užlaikytų žmones. Mokykla pradžioje tapo pradine, paskui ir ši buvo uždaryta.

„O kai mokyklos nebelieka, kaimas paprastai merdi, kol galiausiai numiršta“, – atsidūsta seniūnas.

Saugos tradiciją

Į teatralizuotą budėjimą įsijungia visas kaimas. Arčiausiai bažnyčios esančioje troboje kareiviai įsirengia savo vadavietę – štabą. Laukdami savo pamainos budėjimo, vyrai čia leidžia laiką prie kortų malkos ar kitokių prasimanymų. Kiekvienas kaimietis jaučia pareigą pasirūpinti, kad kareiviams netrūktų maisto, kad jie galėtų atsigerti kavos. O pusryčiai jiems patiekiami klebonijoje. Paskui vedami kunigo, trenkiant dūdų orkestrui, kareivių ir kt. procesija atvyksta į bažnyčią Velykų pamaldoms.

Ar kada nors velykžydžiams pavyko pavogti kryžių? Sako, tai priklauso nuo klebono, nelygu, kaip jis nori pakreipti nerašytą scenarijų. Dažniausiai kareiviai išlieka budrūs, bet vieną kartą neva pavyko įgyvendinti savo kėslus. Kryžių teko labai brangiai išpirkti.

„Valstiečių laikraštis“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Apžvalgininkai: „valstiečiai" smūgį jau atlaikė, Narkevičius liks iki pabaigos (142)

Nors net kelis mėnesius žiniasklaidoje netilo kalbos apie tai, kad susisiekimo ministras Jaroslavas...

Mokytojai kyla į kovą su internete nusirašinėjančiais moksleiviais: priemonės tokios, kad noras sukčiauti praeina akimirksniu (109)

„Patogiausia ir išmaniausia pratybų atsakymų svetainė! Pranešk draugams! Būk protingas“, –...

Dalinamos „Žmonės 2020” statulėlės: pagerbiami labiausiai nusipelnę Lietuvos žmonės pildoma (93)

Sausio 23-iąją dieną, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre bei tiesioginiame LNK...

Europos įmonės sunkiai randa vietą „Naujojo Šilko kelio“ projekte (31)

Europos kompanijos iš esmės nedalyvauja prezidento Xi Jinpingo „Vienos juostos, vieno kelio“...

Vyresni kolegos įvertino Gabrieliaus Landsbergio laišką bendražygiams (478)

Po to, kai trečiadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas...

„Žmonių“ apdovanojimuose – jautrus dukters gestas Vitalijui Cololo: žiūrovai nesulaikė ašarų (8)

Skelbiant „Žmonių“ apdovanojimus paminėti ir praėjusiais metais anapilin iškeliavę šou ir...

NBA lyderių treneris: jei spręsčiau tik aš, Sabonis tikrai žaistų „Visų žvaigždžių“ mače specialiai Krepšinis.lt iš Paryžiaus (6)

Balsavimas į NBA „Visų žvaigždžių“ rungtynes baigėsi, ir nors Domantas Sabonis nebus...

Naujosios Rusijos kultūros ministrės nuotrauka „sprogdina“ socialinius tinklus (114)

Naujojo Rusijos premjero Michailo Mišustino vadovaujamoje Rusijos vyriausybėje išskirtinio...

Aistė Simėnaitė

Kiek uždirbtumėte jei nebūtumėte „susitvarkiusi“?

Nuo to „susitvarkiusi“ mane jau purto keletą metų. Ne vienas tekstas prirašytas apie tai, kiek...

Savo lovoje niekada nemiegate vieni: kuo ilgiau būnate lovoje, tuo ten daugiau apsigyvena nekviestų svečių (15)

Jūsų lovoje knibždėte knibžda nekviestų svečių. Ypač tada, kai joje praleidžiate labai daug...