aA


Jaroslavas Melnikas – rašytojas, kurio trumpoji proza išversta į daugiau negu dešimtį kalbų ir įtraukta į užsienyje išleistas lietuvių literatūros antologijas, rašydamas knygas gilinasi į žmogaus sielos bei laisvės gelmes. Būtent už tokį gilinimąsi jo distopinis romanas „Maša, arba Postfašizmas“ nominuotas šiemetiniuose „Metų knygos“ rinkimuose Suaugusiųjų kategorijos penketuke. „Sklandus, griežtas ir žiaurus pasakojimas preciziškai tiksliai apnuogina juodžiausius žmogaus sielos užkaborius“, - rašo „Metų knygos“ ekspertų komisija.
© Shutterstock nuotr.

Garsus lietuvių prozininkas mano, kad moteris yra arčiau gamtos ir stichijos, todėl moters siela apnuogina gilesnius būties sluoksnius.

Su rašytoju Jaroslavu Melniku kalbamės apie jo naująją knygą „Anoreksija“, kurią išleido leidykla „Alma littera“, apie žmogaus laisvės pojūtį, jo dvasios ilgesį bei tai, kaip realūs dalykai gali tapti siurrealiais. Arba atvirkščiai.

- Kuo savo naująją knygą išskirtumėte iš kitų?

- Pirma, ji skiriasi išoriškai. Labai neįprastas įrišimas, neįprastas viršelis. Mano nuomone, Lietuvoje tokių beveik nebūna. Ji atrodo estetiškai, o tai man svarbu. Antra, pirmąkart kartu pristatomi mano apsakymai, kuriuos sąlygiškai galima pavadinti „realistiniais“ ir „siurrealistiniais“. Dėl to knyga turi du skyrius.

Siurrealistiniuose apsakymuose – sąlyginė realybė, kuriama fantazijos dėka. Apsakymuose daug realių detalių ir humoro, bet jie taip pat verčia susimąstyti apie pasaulį, kuriame gyvename.

Tačiau ir taip vadinami „realistiniai“ mano apsakymai ne itin primena tikrąjį realizmą. Nors iš pažiūros tai – kasdienės istorijos, bet rakursas ir siužetas ne visai įprasti.

- Kokio ilgio jūsų apsakymai? Kodėl apsakymų – 22?

- Nors mano apsakymai visada būdavo neilgi, šioje knygoje jie itin trumpi. Galite perskaityti apsakymą per penkias minutes. Mūsų laikais, kai žmonės skuba, tai aktualu. Padauginkite iš 22 – knyga gali būti perskaityta maždaug per keletą valandų. Visgi, aš norėčiau, kad skaitytojai skaitytų ne viską iš eilės ir ne viską iš karto. Šioje knygoje – pasaulis, kuriame mes visi gyvename. Ir kai įeini į jį, reikia jame „užsiregistruoti“, pagyventi, kad jį pajaustum.

O 22 – nes tikiu skaičių magija. Jau buvo išleista mano miniatiūrų knyga „Labai keistas namas. 88 romanai“.

- Kokios pagrindinės knygos „Anoreksija“ temos, mintys?

- Išoriškai mano proza – apie pažįstamas situacijas: dukra įsimylėjo, o tėvui nepatinka vaikinas; moteris nori kūdikio, bet neturi vyro – ką daryti (ieškoti meilužio – jai nepriimtina)? Tačiau apsakymai visai ne apie tai, o apie kažką kitą.

Apie sielų giminystę, susvetimėjimą, apie laiką, mirtį, mūsų gyvenimo prasmę... Realizmas – tik paviršiuje, o skaitant, tikiuosi, skaitytojas prasmegs į egzistencinę būseną. Tai yra pradės galvoti, o kas jis toks iš tikrųjų, kam jis ir kokiame pasaulyje gyvena...

- Ar rinkinyje sutelktus apsakymus vienija kokia nors bendra idėja? Ar jie susiję tarpusavyje?

- Visą knygą persmelkia žmogaus laisvės idėja, kuri yra svarbiausia mano kūryboje. Bet ten, kur žmogus laisvas, visuomet iškyla moralės problemų.

Knygoje daug herojų, kurie stipriai jaučia. Didūs jausmai – jie išaukština žmogų, paverčia jį Dievu. Apie juos mes pamirštame. Bet tai – ne šiaip jaunystės romantika. Didūs jausmai turi gelmę. O gelmė visada pavojinga. Ji susijusi su pasąmone, kompleksais, beprotybe. Ar galima būti laisvam be didžių jausmų ir nebūnant savotišku bepročiu?

- Kodėl pavadinimui pasirinkote būtent tokį žodį?

- „Anoreksija“ – taip pavadintas vienas iš apsakymų. Visos mano trumposios prozos knygos pavadintos pagal kurį nors į ją įeinančių tekstų pavadinimą. Beje, tame apsakyme kalbama visai ne apie anoreksiją kaip ligą (knygoje iš viso nėra apsakymų apie ligas!). Kaip ir novelėse „Gimtoji žemė“ ar „Prisirpusi slyva“ – rašoma visai ne apie tai, apie ką skaitytojai turbūt iškart pagalvojo.

Pavadinimas „Anoreksija“ man patiko dėl to, kad jis daugiareikšmis. Tai – ir išsekimas (mano herojai neretai patiria dramatiškus momentus), ir nuoroda į tai, kad jie yra už taip vadinamos „normos“ ribų. Kita vertus, tai – ir „angeliškumas“, atitrūkimas nuo šios realybės. Juk žinome, kad tie žmonės, kurie serga tikrąja anoreksija, nori būti panašūs į angelus, t.y. tapti bekūniai. Tai – idealo siekimas. Deja, Žemėje neįgyvendinamas.

- Kokiai, Jūsų nuomone, auditorijai skirta knyga bei kokį skaitytoją geriausiai įsivaizduojate su Jūsų knyga rankose?

- Mane ilgą laiką laikė rašytoju siauram ratui. Nes mano proza „intelektuali“. Bet aš nemanau, kad proza, kalbanti apie gilius dalykus, negali būti skirta plačiajam ratui. Pasaulinėje literatūroje daug pavyzdžių, kada rimtoji proza susilaukė sėkmės. Nes mes neteisingai suprantame žmogų. Žinoma, žmogus gali mėgti detektyvus, meilės romanus – bet į daugelį klausimų, susijusių su gyvenimo prasme, jis ten nesuranda atsakymo. Ir tada jis ieško „dvasinio peno“ kitokio pobūdžio rašytojų kūriniuose.

Manau, ta knyga turi būti įdomi daugeliui, o pirmiausia – moterims, nes dauguma apsakymų yra apie moters sielą ir moters jausmus. Moters siela – tai praraja, kuri mane traukia. Išėjus jau trečiai mano prozos knygai Ukrainoje (tekstai iš mano lietuviškų knygų), viena mano skaitytoja parašė, kad aš praėjusiuose gyvenimuose buvau moteris. Aš to neatmetu.

- Ar Jūsų knyga bus aktuali, įdomi vyrams?

- O argi vyrai nenori pažinti moters sielos? Juolab, kad daugelio viduje ta siela gyvena. Be to, knygoje yra ir herojų vyrų. Ir jie net labai vyriški – kaip apsakyme apie lėktuvo katastrofą „Nusižengimas instrukcijai“. To apsakymo nerekomenduočiau skaityti prieš skrydį. Tiesa, dažniausiai jų gelmės atsiveria santykiuose su moterimis: žmona, dukra... Apsakyme „Adomas ir Ieva“ moteris ir vyras pažįsta vienas kitą neįprastomis sąlygomis. Tai iš tiesų Adomas ir Ieva, bet ne žmonijos pradžioje, o pačioje jos pabaigoje, baisioje ateityje.

- Kiek laiko Jums užtrunka parašyti apsakymą? Kas labiausiai daro įtaką kūrybiniam procesui?

- Mano kūrybinis procesas – tarsi sprogstamas užtaisas. Turbūt dėl to mano apsakymai yra trumpi. Dėl to juose, tikiuosi, yra energetikos. Apsakymą dažniausiai parašau per kelias valandas. Retkarčiais pabaigiu kitą dieną. Bet būna, kad ir po penkerių metų, nes gaila pradėto sumanymo.

Idėjos ateina iš niekur – pavyzdžiui, išgirdau kartą per radiją apie motinas, kurioms kažkada per klaidą gimdymo namuose sukeitė kūdikius, ir jos visą gyvenimą augino ne savo vaikus, to nė neįtardamos. Bet aš niekada negalėčiau tiesiog perpasakoti kokio nors realaus įvykio. Tai paviršutiniškas realizmas. Tiesiog galėjau atsispirti nuo išgirstos informacijos. Taip atsirado apsakymas „Švento Valentino diena“. Visai apie kitką. Mane domina blogio ištakos žmoguje.

- Ar Jus įkvepia užsienio rašytojai? Kokius autorius skaitote?

- Aš, žinoma, turiu mėgstamus užsienio rašytojus. Tai – Henrikas Mileris, nes jis absoliučiai laisvas savo romanuose. Tai – Džordžas Orvelas, nes jis parodė, kaip sistema gali sugriauti žmogų ir jo laisvę, be to – sugriauti iš vidaus. Tai – psichoanalitikas Karlas Jungas, parodęs, kad mūsų didžiuosius jausmus mums perduoda protėviai, kad tie jausmai kyla iš įgimtų archetipų. Man patinka italų rašytojas Dinas Bucatis, nes jis transformuoja supantį pasaulį. Ir amerikietis Rėjus Bredberis, kurio filosofinė fantastika kalba apie žmogaus prigimtį ir man yra labai artima.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Mokslų daktarės analizė: kas geriau – sviestas ar margarinas? (227)

Diskusijos apie tai, kas tinkamiau jūsų sveikatai, – margarinas ar sviestas , tęsiasi jau...

Mokyklos valgyklos maiste – gyvos kirmėlės (179)

Vakar Radviliškio rajono Lizdeikos gimnazijoje pietavusi moksleivė perlinių kruopų košėje rado...

Atsakymas į amžiną lietuvių klausimą: kas pigiau – statyti namą pačiam ar jį nusipirkti (198)

Daugelis svajoja apie nuosavą būstą, tačiau tokias mintis dažnai sutrikdo klausimas, kas pigiau...

Šilumos sulauksime daugiau, tačiau geros naujienos tuo ir baigiasi (2)

Artimiausią parą per šalį slinks atmosferos frontas. Naktį dangus bus niūrus ir pilkas....

Ekspertai įvertino apkalbas sukėlusį įvaizdį: prašauta, ir tai – ne dėl apnuogintos krūtinės (281)

Gili iškirptė – anokia naujiena tarp Lietuvos ar užsienio pramogų pasaulio žvaigždžių; ir...

Penki belgės įvarčiai nublanko prieš lietuvės smūgį į savo vartus, kuris sudrebino internetą epizodo įrašas (66)

Europos moterų futbolo čempionato atrankos H grupės rungtynėse Lietuvos rinktinė Levene net 0:6...

Kauniečius piktinęs pastatas „vaiduoklis“ pagaliau turi naujus savininkus (64)

Kaune, Savanorių prospekte ne vienerius metus stūksantis apleistas prekybos centras...

Mokslininkai nustatė „aukso trejetą“, kuris tikrai padės jūsų partnerei pasiekti orgazmą (62)

Paprastai sakoma, kad visokios spragos ar atotrūkiai yra blogis. Juk žinome, koks baisus dalykas yra...

„Netflix“ filmas įsiūbavo įsiūčio audrą Lenkijoje, premjeras reikalauja pakeitimų (72)

Lenkijos premjeras parašė internetinės televizijos platformai „ Netflix “ reikalaudamas, kad...