Pretendentas į tarptautinį įvertinimą
Šios nominacijos A. Ragauskas negalėtų pavadinti svajone. O ką ji visgi reiškia mokslininkui? „Aš pats savęs klausiu, ką man reiškia toji nominacija, bet nežinau. Kai laimi loterijoje, nepirkęs bilieto, labai keistas jausmas. Tai dar vienas požymis, kad pasaulis išprotėjęs. Nieko nežinojau apie jokias nominacijas ar prizus. Ne dėl to dirbu. Man čia tiesiog siurprizas, kuris tam tikra prasme paįvairina gyvenimą.
Prizas galbūt ką nors reikštų. O nominacija ką gali reikšti? Koks nors Tomas Kruzas nominuotas n kartų ir kas? Jeigu nori laimėti kokį nors prizą, kad ir mokslo srityje, privalai užpildyti visokias anketas, parašyti knygas, laukti, kol kokia nors komisija įvertins tavo darbą. Čia viso to nebuvo“, – atvirauja profesorius.
NASA surado lietuvius
Profesoriaus sėkmė prasidėjo, kai jo komanda laimėjo pirmąjį grantą, skirtą klinikiniams tyrimams, iš JAV gynybos departamento. Tada mokslininkai dėmesį sutelkė į karinę mediciną. Kadangi kariškių bei civilių svarbiausia mirties priežastis yra galvos trauma, lietuvių komanda visą dėmesį skyrė jaunų žmonių traumatizmui.
„NASA agentūros problema mums buvo visiškai netikėta. Ne mes beldėmės į duris kur nors Hiūstone į NASA mokslo centrus – patys mus surado, todėl, kad jie stebi visą planetą, žiūri, kur galima rasti jiems tinkančias technologijas. Mes net nežinojome apie regos sutrikimą, mikrogravitacijos problemą – iš jų išgirdome. Visiškas atsitiktinumas, kad turėjome technologiją, o jie – poreikį. Taip ir atsirado kontraktas“, – sako profesorius.
Karjeros posūkiai
Paklaustas, kaip jam pavyko tapti pripažintu mokslininku, profesorius sako: „Man teko dirbti įvairiose srityse. Pradedant nuo radijo elektronikos, puslaidininkių fizikos, po to mano akiratyje buvo kieto kūno paviršiaus fizika. Vėliau domėjausi hidrofizika, biofizika, dabar klinikine medicina. Įsivaizduokite tokią kaitą Jungtinėse Valstijose, tai būtų absoliučiai neįmanoma. Ten pastato ant vienų bėgių ir peršokti ant kitų kainuoja nemenkus pinigus. Tačiau nelinkėčiau niekam vaikščioti tokiomis trajektorijomis.“
A. Ragauskas mokslu susidomėjo dar būdamas studentas, dėl to, kad aplinkoje buvo daug žmonių, kurie tuo užsiėmė. „Pavyzdžiui, Kauno technologijos universitete dėstė profesorius Kazimieras Ragulskis. Jo mokykla buvo nepaprastai įspūdinga, o jo mokinius tenka sutikti įvairiausiose šalyse, jie padarę puikias karjeras. Kartu jie buvo sukūrę tris ar keturis tūkstančius registruotų išradimų tuometinėje Tarybų Sąjungoje“, – apie įkvėpimo suteikusį profesorių pasakoja A. Ragauskas.
Kūrybingumas ir idėjų generavimas
„Turiu draugą, puikų tapytoją ir grafiką, kuris profesiniame kelyje buvo pasukęs į karikatūrą. Jis ištreniravo gebėjimą žiūrėti į aplinką per humoro prizmę. Lygiai taip pat yra ir su išradimų idėjomis. Galima treniruoti tą gebėjimą. Aišku, tam būtinas ilgametis informacijos ir žinių kaupimas.
Kartais problema, kurią reikia išspręsti kankina metų metus. Tu apie ją negalvoji, bet pasąmonė dirba ir pačiu netikėčiausiu momentu atsakymas ateina savaime. Man taip nutinka, kai būnu baisiausiai pervargęs. Tuomet pradedi eksperimentuoti ir kartais pasiseka, nes atsakymas būna teisingas“, – sako išradėjas.
Moksliniams tyrimams reikalingi nemenki pinigai bei neribotas laikas. Ne visada pavyksta rasti atsakymą į ieškomą klausimą net patiems geriausiems. Taip nutiko ir NASA agentūrai. „Moksle labai sunku suplanuoti, ar tu atrasi, ar ne – iš tiesų neįmanoma. NASA dirba pagal planus, koks ten stresas žmonėms, kurie turi išspręsti tą problemą. Turbūt ne visada tai padeda.
Man yra tekę važiuoti viename automobilyje kartu su dviem kariniais mokslininkais JAV ir klausytis, kaip jie keikė grantų sistemą. Nes kai gauni finansavimą ir priartėji prie sprendimo, tavo grantas baigiasi ir atitenka kam nors kitam“, – apie sudėtingą mokslininkų darbą kalba A.Ragauskas.
Nesugebėjimas atsipalaiduoti
Į klausimą, ar sugeba mintis apie darbą palikti nuošaly, profesorius atsako, kad tai jam neįmanoma. „Jeigu nustumčiau mintis per jėgą, kad galėčiau išsimiegoti, jos vis tiek dūzgia pasąmonėje. Mokslininko darbas, turint jautresnę psichiką, yra ganėtinai kankinantis užsiėmimas. Daugybė žmonių man sako – tu gali atsipalaiduoti? Turbūt negaliu“, – atskleidžia A.Ragauskas.
Vyrauja sterotipas, kad tyrėjai domisi vien mokslu ir niekuo daugiau. Profesorius stebisi, kad kažkas taip mano. „Mane domina įvairiausios meno rūšys. Važinėju į operos ir baleto teatrą Vilniuje. Lankausi parodose ir skaitau grožinę literatūrą. Kartais persisotinu, tada padarau pertrauką. Laisvalaikį leidžiu labai įvairiai. Mėgstu keliauti. Bet tas susikaupimas ir mąstymas, kaip išspręsti problemas, niekur nedingsta. Sunku atsipalaiduoti“, – apie laisvalaikį pasakoja išradėjas.
Dažnai būna taip, kad vaikai nusprendžia sekti tėvų pėdomis ir pasirinkti tą pačią arba bent panašią profesinę sritį. Ar mokslininko A. Ragausko šeimoje galioja ši taisyklė? „Apie mano vaikus nekalbėkime. Buvo JAV atliktas sociologinis tyrimas tarp Nobelio premijos laureatų, ar jie rekomenduotų savo vaikams mokslininko kelią, vienbalsiai visi atsakė ne. Aš kol kas susilaikyčiau, nes kiekvieną naują doktorantą turiu įkvėpti eiti tuo keliu“, – juokauja A. Ragauskas.
Trumpa dosjė
A.Ragauskas yra telematikos mokslo centro Kauno technologijos universitete steigėjas ir vadovas;
Europos Sąjungos tyrimų grupės „Smegenys ir informacinės technologijos“ direktorių valdybos narys;
Asociacijos „Scientia Libera“ Valdybos narys;
Užregistravęs daugiau kaip 150 išradimų skirtingose pasaulio šalyse;
Vadovėlių universitetų magistrantams ir doktorantams autorius;
Doktorantų mokslinis vadovas;
Tarptautinių mokslinių ir technologijų plėtros projektų iniciatorius ir vadovas.
