aA
Jonas, Saulė, Rapolas, Liepa, Austėja, Aurimas, Miglė, Agota ir Barbora. Tokia didelė yra Vaivos ir Povilo Sikorskių šeima. Užauginę keturis savo vaikus vilniečiai nutarė globoti motinų paliktus mažylius, tik nesitikėjo, kad jų šeimoje bus net devyni – vyriausiai mergaitei aštuoneri, o jauniausiam – vos metukai.
Apsilankymas pas Vaivą ir Povilą Sikorskius
© DELFI / Kiril Čachovskij

53 metų Vaiva ir bendraamžis Povilas vienas kitą pažįsta nuo trečios klasės, kartu ėjo į tą pačią mokyklą Vilniuje. Povilas – tremtinių vaikas, gimęs Kazachstane, o Vaiva gimė Šalčininkuose.

„Aš ją iš karto įsimylėjau, o ji dar 15 metų iš manęs tyčiojosi“, – juokais sako Povilas.

Draugauti pora pradėjo jau baigę mokyklą, kai Povilas grįžo po tarnybos kariuomenėje. Sikorskiai užaugino keturis savo vaikus ir turi jau tris anūkus. Vyriausiajai jų dukrai – 30 metų, o jauniausiam sūnui – 22-eji.

Vaiva juokiasi prisiminusi, kad kai vyriausioji dukra pagimdė vaiką, jie su Povilu jau buvo pasiėmę globoti mergaitę.

„Abi su dukra stumdėme vežimėlius kieme, žmonės juokėsi. Dukra dar mokė mane, kaip šiais laikais reikia auginti vaikus“, – prisiminusi šypsosi Vaiva.

„Iš pradžių pradėjome globoti dvi mergaites, paskui atsirado trečioji, vėliau nutarėme kurti šeimyną. Norėjome auginti šešis vaikus, tačiau kai kurių mūsų globotinių biologinės mamos vis gimdė vaikus, bet jais nesirūpino. Negalėjome jų palikti likimo valiai“, – pasakoja Povilas.

Filologės išsilavinimą turinti Vaiva anksčiau yra dirbusi mokykloje, tačiau vėliau pradėjo dirbti socialinį darbą. Ji bendraudavo su moterimis, iš kurių dėl girtavimo ir kitų žalingų įpročių būdavo paimami vaikai. Matydama, kiek nelaimingų mažylių auga globos namuose, Vaiva pradėjo įkalbinėti savo vyrą, kuris dirbo traukinio mašinistu, pradėti globoti kelis iš jų.

Apsilankymas pas Vaivą ir Povilą Sikorskius
Apsilankymas pas Vaivą ir Povilą Sikorskius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Dramatiški vaikų likimai

Kai jie nuvyko į kūdikių namus Povilui širdį suspaudė pamačius Barborą, o Vaivai – Agotą.

„Agota buvo kurčia. Visi mane atkalbinėjo, kad neimčiau kurčios mergaitės – kam tos problemos? Bet man jos labai pagailo. Mergaitė slėpėsi kamputyje, atrodė labai užguita“, – prisimena Vaiva.

Jie nuvežė Agotą į ligoninę tyrimams ir paaiškėjo, kad jos ausyse buvo dideli sieros kamščiai. Juos išvalius, mergaitė viską puikiai girdėjo. Taip Vaivos ir Povilo namuose atsirado vienerių metų Barbora ir dvejų Agota.

Pradėję globoti mergaites Sikorskiai nutarė įsidarbinti SOS vaikų kaime. Čia jie sutiko ir į savo šeimą priėmė Miglę.

Vėliau Sikorskiai nutarė kurti šeimyną ir globoti šešis vaikus. Taip šeimoje atsirado Liepa ir jos brolis Rapolas bei Austėja ir jos brolis Aurimas. Liepos ir Rapolo biologinė mama netrukus susilaukė dar vieno vaiko – Saulės, kuriai dabar dveji. Vaiva ir Povilas ėmėsi globoti ir ją.

Paskutinis Sikorskių namuose atsirado Liepos, Rapolo ir Saulės brolis – dabar jau vienerių Jonukas. Jo dramatiška istorija prasidėjo jam dar negimus. Būdama nėščia jo mama iššoko iš važiuojančio greitosios medicinos pagalbos automobilio. Moteris stipriai susižeidė galvą, o gelbėdami jos kūdikį medikai atliko cezario pjūvį.

Sikorskiai, sulaukę skambučio iš ligoninės, kad yra dar vienas vaikas, nutarė globoti ir Jonuką. Jį iš ligoninės parsivežė vos dviejų savaičių amžiaus.

„Man tiesiog paskambino socialinė darbuotoja ir paklausė, ar turime sąžinę, neva, negi paliksime globotinių brolį. Pasakiau, kad turime, ir parsivežėme Jonuką namo“, – karčiai juokauja Povilas.

Apsilankymas pas Vaivą ir Povilą Sikorskius
Apsilankymas pas Vaivą ir Povilą Sikorskius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Baimes gydo meilė

Sikorskiai džiaugiasi matydami, kad augdami šeimoje vaikai labai keičiasi.

„Kai pasiėmėme Barborą, ji niekada prieš tai nėra buvusi lauke. Kai pirmą kartą ją išnešiau į lauką, ji žado neteko. Ji buvo metukų ir dviejų mėnesių. Vaikas visko bijojo, musės bijojo. Agota taip pat visko bijojo, čežančių lapų garsas jai sukeldavo isteriją.

Rapolą su Liepa prieš tai globos namuose laikydavo užrakintus kambaryje. Berniukas mėgdavo valgyti auklėtojų šaldytuve padėtą maistą. Todėl juos užrakindavo. Kai mes juos paėmėme, jie nieko kito nedarydavo, tik stumdydavosi, kikendavo ir žaisdavo su paklode, nes tame kambaryje žaislų nebūdavo.

Liepos dantys buvo tokie išpuvę, kad kai nuvedėme pas odontologą, jis buvo apstulbęs. Ji, matyt, tiek buvo pripratusi prie dantų skausmo, kad visiškai atbuko ir nejaučia skausmo dabar. Gydytojai baiminosi, kad ir nuolatiniai dantys išaugs sugedę, bet lyg ir gerai viskas dabar“, – skaudžias vaikų istorijas pasakoja Vaiva ir Povilas.

Visi vaikai turėjo daug baimių, valgydavo be sustojimo, beveik nešnekėdavo. Tačiau šeimoje jie pamažu nurimo. Vaikai jaučiasi saugesni, nes turi tėtį ir mamą ir nuo to prasideda visos geros permainos. Vyresnės mergaitės iš pradžių turėjo įvairių raidos sutrikimų, dabar jos jau beveik pasivijo bendraamžius.

Apsilankymas pas Vaivą ir Povilą Sikorskius
Apsilankymas pas Vaivą ir Povilą Sikorskius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Kaime – tikra laisvė

Paklausti, kaip atrodo jų kasdienybe, Sikorskiai pasakoja, kad atsikėlę ryte vaikai pavalgo dribsnių su pienu arba košės.

Tuomet penkias vyriausias mergaites Povilas nuveža į mokyklą, o Vaiva lieka namuose su mažiausiais. Grįžęs vyras tvarkosi namuose arba darže, rūpinasi vaikais.

„Apie 11 val. važiuoju parsivežti mergaičių iš mokyklos, grįžę visi valgo pietūs, o po to – miego valandėlė. Po pietų miego vaikai laksto lauke, važinėja dviračiais, žaidžia. Taip išsidūksta, kad vakare tik užkanda ir krenta miegoti.

Kai gyvenome Vilniuje, kaimynai skųsdavosi, kad vaikai namuose triukšmauja, kamuoliu žaidžia. Praėjusių metų gruodį persikėlėme į namą Švenčionių rajone. Čia kaime – jiems visiška laisvė. Važinėja dviračiais, laksto, žaidžia su šunimis, stebi paukščius, nes čia aplinkui jų daug gyvena ir net yra įrengta paukščių stebėjimo vieta“, – pasakoja Povilas.

Anksčiau jis dirbo traukinio mašinistu, labai mėgo savo darbą, tačiau, kai namuose atsirado devyni vaikai, jam teko išeiti iš darbo ir padėti žmonai. Vaiva juokiasi, kad Povilas griežtas tėvas, vaikai jo klauso, tačiau kai jis kur nors išvyksta namuose įsivyrauja tikra anarchija.

Valstybė nepadeda

Didelės šeimynos globėjai pasigenda valstybės dėmesio ir paramos. Jie tikina, kad šeimynų teisinė bazė yra visiškai nesureguliuota.

„Tiksliau – jos visiškai nėra. Valstybė yra nustačiusi reikalavimus šeimynoms, bet kaip juos vykdyti globotinių turinčiai šeimai, niekas nesirūpina. Mes valstybei per metus sutaupome 100 tūkstančių eurų, nes valstybė už tuos vaikus vaikų namams moka daug daugiau negu mums.

Kiekvienas vaikas gauna savo krepšelį – 300 eurų. Mes gauname tiek pat, kiek ir vaikai, tai vadinasi šeimynos dalyvio pajamos. 42 procentus visų pajamų mes turime sumokėti atgal valstybei: „Sodrai“, ligonių kasoms ir pan. Esame prilyginti savarankiškai dirbantiems asmenims.

Rašėme prašymus Vilniaus savivaldybei, kad mums skirtų didesnį butą. Mums pasiūlė keturių kambarių visiškai nesuremontuotą butą, bet jis nebuvo tinkamas gyventi. Tuomet ieškojome didelio namo, per stebuklą radome šitą namą Švenčionių rajone.

Mes negalime gauti paskolos iš banko, nes mūsų pajamos nėra atlyginimas, mes gauname šeimynos dalyvio išlaikymo pajamas. Susitarėme su namo savininku, kad kas mėnesį mokėsime jam tam tikrą sumą ir po kurio laiko namas bus mūsų. Valstybė visiškai prie to neprisidėjo“, – piktinasi Povilas.

Griežta patikra

Sikorskiai nesupranta ir vaikų globos įstaigų pertvarkos. Pasak jų, ji neturi nieko bendro su šeima, vaikai ir toliau gyvens globos institucijose su samdytais darbuotojais.

Vaikų namai tiesiog bus išskaidomi į dvidešimt namelių. Mes nesuprantame, kai kažkas džiaugiasi, kad Marijampolės globos namai yra panaikinti, kad vaikai gyvens mažesniuose namukuose ar kotedžuose, bet pagrindiniai dalykai dėl ko vaikui yra blogai globos namuose juk lieka tie patys: vaikai neįgyja socialinių įgūdžių ir neprisiriša, nes tai yra tik ateinantys darbuotojai.

Anot profesoriaus D. Pūro, vaikui užtenka pabūti tris mėnesius globos namuose ir jam negrįžtamai sutrinka raida.

Pikta, kad tokios įstaigos taip pat bus vadinamos šeimynomis, bet mes ir tokios šeimynos yra du skirtingi dalykai. Mes gyvename šeimoje, vaikai mus vadina mama ir tėčiu, mes neturime laisvadienių, prisirišame prie tų vaikų ir auginame juos kaip savo.

Visi galvoja tik apie finansavimą ir kaip gauti pinigų. Mano galva, būtų geriau tiems vaikams ieškoti šeimų, globėjų, kurie galėtų po vieną ar po du vaikus pasiimti ir užauginti šeimoje. Tik juos reikėtų remti, kad globėjas galėtų oriai gyventi, save išlaikyti ir tą vaiką“, – sako Vaiva.

Povilas įsitikinęs, kad nuogąstavimai, jog vaikus įsivaikins girtuokliai ar šiaip netinkami žmonės, yra nepagrįsti, nes tam sudaryta daugybė barjerų.

„Mes buvome patikrinti labai nuodugniai, tai užtruko gal dvejus metus, vis vaikščiojo ir tikrino, turėjome atitikti daugybė reikalavimų“, – pasakoja vyras.

Apsilankymas pas Vaivą ir Povilą Sikorskius
Apsilankymas pas Vaivą ir Povilą Sikorskius
© DELFI / Kiril Čachovskij

Padeda geri žmonės

Tačiau Sikorskiai džiaugiasi, kad atsiranda labai daug gerų žmonių, kurie padeda šeimai. Jie atveža vaikams rūbų ir žaislų, maisto produktų, kaimynai dalinasi sodo ir daržo gėrybėmis.

„Labiausiai mums šiuo metu trūksta autobusiuko, į kurį galėtume visi tilpti. Be to, reikia pasikeisti bent kelis langus, nes nė vienas langas name neatsidaro, tad šią vasarą buvo labai sunku ištverti karštį“, – sako Povilas.

Nepaisant visų sunkumų ir nepriteklių Sikorskiai nesigaili savo sprendimo globoti vaikus.

„Mūsų darbas mums patinka, nes vaikų meilė ir prisirišimas atperka viską“, – sako Vaiva.

Norintys padėti Sikorskių šeimynai daugiau informacijos rasite ČIA.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ukrainos kariuomenės karininkas: rusai į Ukrainą važiuoja kaip į safarį – pašaudyti į „chacholus“ (361)

Atskridus į Kijevą įtarti tai, kad šalis kariauja, galima dėl sugriežtintos patikros oro uoste...

Stulbinantis atsitiktinumas: lietuviai sutrumpino darbo laiką – pelnas išaugo kartais (37)

Dvi Lietuvos įmonės „Engineer“ ir „Valandinis“, veikiančios statybų srityje, nuo rugsėjo...

Įstrigusi auklėtinių pažanga Jasikevičiaus mintis sugrąžino į vasarą (57)

„Aš jau kartosiuosi“, – pats žurnalistus perspėjo Šarūnas Jasikevičius. Kauno...

Orai: nesušalkite, atkeliauja šlapdriba (7)

Po žiemiškos šeštadienio nakties kuklios 7 °C šilumos įdienojus sulauks tik pajūrio...

Sostinėje „eTransport“ automobilis aplamdė stovinčias mašinas ir apvirto (11)

Vėlų penktadienio vakarą, apie 23 val., Vilniuje, Mindaugo g. apvirto pavėžėjimo įmonės „...

Keli faktai apie Marko Zuckerbergo santuoką ją paverčia išties keista: nuo neįprasto susitarimo iki dramos vestuvių dieną (2)


 „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas ir Priscilla Chan neabejotinai yra įtakingos...

Sunkiai suvokiamas atvejis: penkiametė tapo mama (78)

1939 metais Liną Mediną motina nuvežė į Peru esančio Pisko miesto ligoninę. Iš atokiame...

Apmaudus vakaras Kaune: pratęsimą išplėšęs „Žalgiris“ jame nesulaikė Pangoso ir krito prieš „Barcą“ (604)

Penktadienio vakarą kovos lauke Nemuno saloje susigrūmė dvi šlovingą istoriją turinčios...

Visi rodikliai – į vieną pusę: kodėl moterys Lietuvoje nebenori gimdyti (612)

Visame Vakarų pasaulyje moterys ryžtasi gimdyti vis vėliau. Ne išimtis ir Lietuva . Pernai...

Unikauskas rekomenduoja: valgykite šią košę kasdien – kilogramai tirps, sveikata gerės (146)

Ir žmonės, sergantys virškinimo trakto ligomis, ir moterys, norinčios numesti svorio, ir kareiviai...