aA
Šiuolaikinių lietuviškų romanų „Rožių sala" ir „Angelų žaidimai" autorė Indrė Jonušytė nelaiko savęs rašytoja ir net nepuoselėja tokių ambicijų. Ji sako Lietuvoje rašanti iš nuobodulio, Londone - iš gausybės įspūdžių, nuovargio ir vienatvės minioje, Graikijoje - įkvėpta tos šalies gamtos, kultūros, tenykščių žmonių temperamento ir mokėjimo džiaugtis gyvenimu. O viską, žinoma, vienija pagrindinė tema, anot pačios Indrės, labiausiai paplitusi tarptautinė kalba - meilė.
plunksna, rašyti, rankraštis, poezija, kūryba
© Corbis
Lietuvos jaunimas po truputį perima savo bendraamžių Amerikoje, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje tradicijas ir gyvenimo būdą. Jau galvotrūkčiais neskubama įgyti aukštojo mokslo diplomų, ištekėti ar vesti, prisirišti prie vienos gyvenamosios vietos. Studijuojantys lietuvaičiai ir pasimoko, ir pakeliauja, ir padirbėja svečiose šalyse. Taip kurį laiką dar gyvena ir dažnas bakalauras ar magistras.

Laisvės paviliota

Vilniaus universiteto absolventė, jaunoji rašytoja Indrė Jonušytė savo gyvenimo taip pat nedalija nei į „čia" ir „svetur", nei į „dabar" ir „rytoj". Ir Panevėžyje, ir Londone, ir Graikijoje, Santorinio saloje, ji jaučiasi kaip namie. Gal kiek sunkiau tuomet, kai kas kelis mėnesius tenka kraustytis. Tada dalį daiktų ji palieka vienur, o būtiniausius rakandus, rūbus, batus iš naujo perka kitur. Tačiau jau treti metai, kai vieną daiktą Indrė vežiojasi ir turi visuose savo namuose. Tai nešiojamasis kompiuteris, kuriuo ji rašo savo romanus.

Pirmoji jos knyga, erotinis meilės romanas „Rožių sala", po Rodo saloje praleistos vasaros gimė Vilniuje, antrasis - „Angelų žaidimai" - Londone, trečiasis jau įpusėtas Santorinyje.

„Rašyti galiu bet kur. Tokia laisvė vilioja. Keliauju, dirbu darbus, kurie nepririša ir leidžia bendrauti", - sako Indrė, per pastaruosius penkerius metus Amerikoje įgijusi pardavėjos, Graikijoje - barmenės, Lietuvoje - meno dirbinių pardavimo vadybininkės, Britanijoje - viešbučio administratorės darbo patirties bei gausybę draugų visuose pasaulio žemynuose.

Ten, arti dangaus

Santorinio salą patys graikai vadina savo šalies perlu. Kai po kelių joje praleistų savaičių nuplauki, tarkim, į Kretą arba grįžti į žemyną, pasijunti tarsi iš padangių nusileidęs ant paprastos kasdienės žemės. Pasakęs, kad tave tiesiog pakeri žydras dangus, smaragdinė jūra, sniego baltumo miesteliais aplipusi juoda vulkaninė sala, iš esmės nepasakai nieko.

Gyvenimas tarp gaivių vėjų, aukštai virš vandenų ir arti dangaus turi nepakartojamo žavesio. Čia turistai gali nerakinti durų ir automobilių, o negausūs vietiniai gyventojai turi teisę parduotuvėse apsipirkti gerokai pigiau nei atvykėliai. Saloje yra arti 400 bažnyčių, gal todėl čia puiki aura. Keliai - ištisiniai serpantinai, todėl graikai praktiškai nevartoja alkoholio. Ilgainiui sužinai ir daugybę kitokių dalykų, mums neįprasto gyvenimo būdo ypatumų, kurie Indrei, tris vasaras praleidusiai kitoje, ne taip seniai lietuvių „atrastoje" Rodo saloje, jau nėra jokia naujiena.

Labiausiai jai patinka per vasarą susiformuojanti savotiška marga atvykėlių ir vietinių graikų bendruomenė, kurioje jautiesi ir savas, ir kartu visiškai laisvas. Indrei daug reiškia tokia atmosfera, nes labiausiai ji nemėgsta būti skubinama, varžoma, spraudžiama į kokius nors rėmus. Ji dažnai šypsosi, yra visai nekompleksuotas, šiltai ir atvirai bendrauti mėgstantis žmogus.

„Nenoriu beprotiškai skubėti"

Kartais net pagalvoja esanti visai nelietuviško būdo, todėl amžinai paniurusioje, surūgusioje ir nežinia kur beprotiškai skubančioje Lietuvoje jaučiasi nekaip. Vos nusileidus ant gimtosios žemės sparnai patys kyla ir vėl neša toliau nuo jos.

„Visai gali būti, kad savo gimtajai Lietuvai esu tik dar viena šiek tiek prarastos jaunosios kartos atstovė. Nesidomiu politika. Man ne itin rūpi pinigai, karjera, investicijos, materialinė gerovė. Gyvenu savo susikurtame romantiniame, idealistiniame jausmų ir dvasinių vertybių pasaulyje", - rašo Indrė savo naujos knygos „Angelų žaidimai" įžangoje ir priduria: „Mano knygų herojai - panašūs į mane. O svarbiausia - būdami čia pat, Lietuvoje, ir toli, Honkonge, Londone, Čikagoje, kitur, anapus, po vieną ir būryje, pakylėti ir nusivylę, švarūs ir purvini, švytintys ir depresuojantys, laimingi ir nelabai - visi mes trokštame daugiau sužinoti apie pačius save, geriau pažinti žmones ir pasaulį, kuriame mums lemta susitikti. Argi ne puikus šis troškimas skepticizmo ir abejingumo epochoje?.."

Meilės atodūsiai

Paklausta, ką dar galima pasakyti apie meilę nauja arba kitaip, Indrė atsako, kad meilės istorijų ir pačios meilės niuansų, spalvų bei atspalvių ji matanti tiek daug, kad sukasi galva. Amžius, religija, rasė, lytis ir daugybė kitų aplinkybių, kurios, atrodytų, mūsų gyvenimą sudėlioja į lentynėles, iš tikrųjų yra visiškai bejėgės prieš tą jausmą.

Pačiai rašytojai meilė taip pat yra įkvėpimo šaltinis, marga spalvų paletė, leidžianti žodžiais tapyti įstabius žmogaus sielos paveikslus. „Kad ir kokia toji meilė būtų: tragiška, pikta, romantiška, nepakartojama, švelni, labiausiai bijau prarasti gebėjimą mylėti, įsimylėti, susižavėti. Nenoriu tapti skeptike ar realiste, nenoriu galvoti apie klastą, melą, apgavystę. Mano gyvenimas nuolat kupinas jausmų, o meilė man visada tikra: buvusi, esama, būsima. Todėl ir mano knygos labai jausmingos. Daug rašau ir apie tai, kas nutinka paragavus uždraustojo vaisiaus", -sako Indrė ir plačiai, žaismingai nusišypso.

Santorinio saulė, juodas vulkaninis paplūdimio smėlis ir smaragdinė jūra, neskubrus gyvenimo tempas ir smagus draugų būrelis per gerą mėnesį spėjo nuslopinti Londone beprasidedančią depresiją. Todėl liūdna ir bauginanti naujojo Indrės Jonušytės rašomo romano siužeto linija gali pakrypti ir kitokia linkme. Kas žino, kur nuves merginos fantazija ir naujai užgimstantys jausmai. Ir kas žino, kurį pasaulio kraštą ji vadins savo gyvenimu tuomet, kai dar viena nauja knyga kaip širdingas laiškas, kaip gilus meilės atodūsis pasieks skaitytojus.

|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Teisme – JAV gyvenančio Venckienės sūnaus skundas: kur yra mano pusseserė? (169)

Baudžiamojon atsakomybėn patrauktos buvusios teisėjos ir iš Seimo apkaltos proceso tvarka...

Sergamumu koronavirusu gerokai pralenkėme Švediją: profesorius paaiškino, ką darome ne taip (100)

Švedija nesiėmė ypač griežtų kovos prieš koronavirusą priemonių. Tačiau sergamumas...

Razmuvienė: matant žmonių elgesį – 950 atvejų per dieną yra ne riba papildyta (475)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė siūlo nebevartoti...

Paauglę sodyboje sumušęs ir išžaginti bandęs jurbarkietis išsaugojo laisvę papildyta merginos advokato ir prokuroro komentarais (943)

Žiauriu smurtu prieš merginą ir pasikėsinimu išžaginti pasibaigusi paauglių šventė...

Putinas: jokio karantino nebus prie ligoninių – greitosios pagalbos automobilių eilės (180)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį sakė, kad Rusijoje neplanuojama įvesti...

Nick Leiber | D+ nariams

Pandemijai atsparus verslas: nebus geresnio laiko pradėti naują arba reorganizuoti esamą

Covid-19 pandemija sugriovė Trento Griffino Braafo transporto paslaugų įmonę – tad jis...

Koronavirusas pasiekė vieną atokiausių pasaulio valstybių

Maršalo Salos – viena iš nedaugelio pasaulio valstybių, kuriose iki šiol nebuvo fiksuota...

Melo pagalba ragina plungiškius pasekti Raseinių pavyzdžiu: pataria nesitestuoti dėl COVID- 19 (10)

Nepaisant nerimą keliančios COVID-19 situacijos, kai kurie lietuviai ragina tautiečius spjauti į...

Įspėjo dažnai manevruojančius: jūsų keliamas pavojus yra didesnis nei įsivaizduojate (11)

Suirzę ar skubantys vairuotojai dažniau ne tik viršija numatytą leistina greitį, tačiau ir...

|Maža didelių žinių kaina