„Nepatikėsite, kokie ten sagų lobynai!“ – džiaugėsi idėjų nestokojanti kūrėja.
Mėgsta išsiskirti iš minios
Stiliaus pojūtį A. Tomaš turi nuo vaikystės. Kiek save pamena, visada perdarinėdavo drabužius: karpydavo, siūdavo, dekoruodavo ir t. t.
„Jau tada norėjau išsiskirti iš minios, atrodyti kitaip. Tačiau taip pat pamenu, kad į mokyklą su savo pačios tobulintais drabužiais eiti vengdavau. Nenorėdavau sulaukti kritikos“, – pasakojo moteris. Agnė labiausiai mėgo ir mėgsta rankų darbo drabužius bei aksesuarus.
Rankomis kurti daiktai merginai atrodo daug vertingesni ir mielesni nei pirkti prabangiose parduotuvėse.
„Tokiuose daiktuose kūrėjas palieka dalelę savo sielos. Kurdama papuošalus aš elgiuosi taip pat“, – atviravo A. Tomaš. Tiesa, moteris prisipažino, kad savo papuošalais labai retai puošiasi. Jai daug smagiau juos dovanoti, kurti kitiems, o ne sau.
Idėja kurti iš sagų menininkę aplankė prieš trejus metus. Išleidusi vyrą savaitgaliui pasilinksminti su draugais ir namuose likusi viena, suko galvą, ką galėtų nuveikti. Susirado įvairių medžiagų atraižų, pavienių pagal paskirtį nepritaikomų sagų, pasiėmė adatą su siūlu, žirkles ir pradėjo kurti. Baigiantis savaitgaliui ji jau buvo sukūrusi ir pagaminusi dešimt originalių moteriškų papuošalų.
Sagų ieško „skudurynuose“
Nusprendusi jėgas išbandyti rankdarbių mugėje, A. Tomaš dar kartą įsitikino, kad jos darbai patinka ne tik artimiausiems, bet ir svetimiems žmonėms. „Mane ištiko šokas, nes viskas įvyko labai greitai. Dar nebuvau spėjusi susigyventi su šia netikėtai atsiradusia veikla, o jau pradėjau gauti užsakymų“, – atviravo vilnietė.
Jos sukurti papuošalai ryškūs, avangardiški, skirti drąsiems jauniems žmonėms. Daugelis jų pagaminti tik iš sagų ir medžiagos atraižų, todėl nėra brangūs.
„Nesiekiu iš šio pomėgio pasipelnyti. Man papuošalų kūrimas yra tam tikra saviraiška, atsipalaidavimo būdas, poilsis, kūryba, bet jokiu būdu ne verslas“, – tikino moteris.
Kur ji randa tiek daug įdomių sagų? Senoviškų originalių sagų lobynais Agnė vadina dėvėtų drabužių parduotuves. Tik ten ji perka ir drabužius: mat tiki, kad daiktus reikia sunaudoti galutinai arba juos perdirbti.
„Skudurynų“ pardavėjos su nuostaba žvelgia, kai perku XXL dydžio švarkus, nes pati esu smulki. Dažnai juos perku vien dėl ypatingų sagų“, – apie kurioziškas situacijas pasakojo A. Tomaš.
Moteris tikino nesuvokianti, kaip galima pirkti šimtus litų kainuojančius naujus, bet dažnai prastos kokybės drabužius, kai dėvėtų rūbų parduotuvėse vos už 1 ar 2 Lt gali įsigyti daug kokybiškesnių. Tačiau ji pripažino, kad ir ten reikia gebėti atskirti gerą daiktą nuo prasto.
Įtraukė mados pasaulis
Agnė prisipažino, kad pačias gražiausias, įdomiausias ar seniausias sagas ji pasilieka.
„Turiu jau nemažai jų prikaupusi. Kas žino, gal kada tai taps įspūdingų sagų kolekcija“, – apie slaptą idėją prasitarė moteris. Svajonių ji turi ir daugiau. Nuolat mada, jos tendencijomis besidominti menininkė svajoja apie stilistės darbą, bendradarbiavimą su dizaineriais, grožio kūrimą.
„Idėjų daug, bet reikia sulaukti tinkamo meto. Tikiu, kad jei labai norėsi ir stengsiesi, viskas pavyks“, – optimistiškai kalbėjo ji.
Vos prieš tris mėnesius susilaukusi dukrytės Sofijos, A. Tomaš šiuo metu papuošalų kuria mažiau. Daugiau laiko praleidžia tapydama, gamindama maistą ar fotografuodama. Nors Agnės gyvenimo būdas pasikeitė, o auginant vaiką laiko įvairiai veiklai lieka vis mažiau, ji džiaugiasi motinyste.
„Tikiu, kad moters vieta – namuose, kur ji turėtų rūpintis savo vyru ir auginti vaikus. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad reikia tapti apsileidusia namų šeimininke. Aš pati spėju ir gražiai apsirengti, ir nagus nusilakuoti, ir mada pasidomėti“, – atviravo jauna mama.
