- Šiuo metu dalyvaujate projekte „Delfinai ir žvaigždės“. Kokie potyriai aplankė?

- Gyvenime nesu linkusi elgtis spontaniškai, tačiau šis projektas man įkvėpė tiek teigiamų emocijų. Lengvai priėmiau svarbų sprendimų gyvenime. Pakeičiau gyvenamąją vietą. (Šypsosi) Dabar gyvenu Kaunas-Klaipėda, o Vilnių palikau tik darbui. Projektas įkvėpė man ir daug drąsos, įveikiau vandens baimę. Vaikystėje skendau, o baseinas, kuriame treniruojamės, yra beveik šešių metrų gylio ir tenka nerti į jį stačia galva.

Be to, viena nerti į baseiną vienam, visai kas kita – drauge su gyvūnu. Tačiau, kaip matote, sekasi puikiai. Anksčiau jautriai reaguodavau į aplinkinių šnekas, replikas, dabar delfinai mane pripildė tiek gerų emocijų, kad joks negatyvas „nelimpa“. Esu kitokia Ingrida negu buvau - tvirtesnė ir laiminga.

- Prašnekote apie idėjas. Galbūt jos susijusios su muzikine veikla?

- Buvau atsiribojusi nuo kitų kanalų ir laidų filmavimų. Gavau daug kvietimų, tad dabar tik pradedu į juos reaguoti. Į muzikinę sceną grįžtu su nauja daina „Nebijok“. Kadangi mano gyvenimas persikėlė į Klaipėdą, jai filmuojame vaizdus iš pajūrio, kurį tiesiog įsimylėjau. Daina jau greitai skambės eteryje ir jau yra nufilmuota kai kuriose laidose.

Kadangi artėja vasaros sezonas – koncertinis darbymetis, pavasarį dar norėčiau kur nors išskristi į šiltus kraštus, bent šiek tiek pailsėti, įgauti gražaus įdegio.

- Teko matyti, kad esate prisijungus ir prie vairuojančių moterų asociacijos „Racing ladies“.

- Man patinka vairavimas, padeda atsipalaiduoti. Jei būna nervinga ar sunki diena, važiuodama Kaunas – Klaipėda, užsileidžiu muziką ir tai man padeda viską apgalvoti, nusiraminti. O atstumai jau nieko nebereiškia: per savaitę nuvairuoju po tūkstantį kilometrų.
Antrus metus iš eilės koncertuoju „1000 km lenktynėse“.

Man nėra malonesnės vietos dainuoti. Be to, labai mėgstu kartingus, ten išsikraunu ir greitis man patinka! (juokiasi) Prisijungti prie asociacijos mane pakvietė Asta Jonušienė (Vairuojančių moterų asociacijos vadovė, lenktynininko Dariaus Jonušio žmona – aut. past.). Ten atradau daug bendraminčių. Hobis mane atvedė pas jas.

- Visuomet stengiatės atrodyti nepriekaištingai. Kur, jūsų nuomone, slypi moteriškojo grožio paslaptis?

- Iš tikrųjų svarbiausia – vidinis nusiteikimas. Aktyvus gyvenimo būdas, kuris teikia džiaugsmo. Taip pat šeima, mylimas darbas. Visa kita – papildomos priemonės. Žinoma, svarbus sveikas gyvenimo būdas, miegas. Visuomet labai stebiu savo sveikatą.

Kalbant apie grožio procedūras – renkuosi natūralias priemonės. Pavyzdžiui, trombocitais praturtintos plazmos procedūras. Esu kategoriškai prieš bet kokias didesnius įsikišimus į veidą ar kūną. Taip pat kasdien nenaudoju daug dekoratyvinės kosmetikos.

Vasarą galima džiaugtis močiutės sodo gėrybėmis, įvairiomis žolelėmis. Pavyzdžiui, iš užplikytų ramunėlių nuoviro šaldyti ledo kubelius, kuriais galima prausti veidą. Tam taip pat tinka beržų sula.
Iš tikrųjų nėra vieno recepto. Reikalingas visas kompleksas. Mano esminė paslaptis – naudoti natūralius produktus iš gamtos ir daug būti gryname ore. O dabar atradau ir plaukiojimą. Jokios sporto salės nebereikia.

- O rimčiau sirgti ar traumų turėti yra tekę?

- Visa laimė, kad neteko. Galbūt kai šokau, buvo beprasidedąs organizmo išsekimas. Galva svaigo, atsibusti būdavo sunku. Kadangi abu su partneriu buvome dirbantys, repeticijos vykdavo ir dieną, ir naktį. Tuomet mane išgelbėjo ozono terapija, sustiprino imuninę sistemą, suteikė energijos. Nuo vaikystės turiu „dovanėlę“ – anginą. Nuo terapijos ir ji dingo. O šiaip visuomet save stengiuosi saugoti ir prižiūrėti.

Sveikata man visuomet siejasi su tinkama mityba. Nekalbu apie tai, kad reikia klausytis kažin kieno nurodymų. Svarbiausia – įsiklausyti į savo organizmą. O moterims tai daryti būtina, nes mes trapesnės ir jautresnės.

- Viešumoje pastaruoju metu vis esate peršama su turtingais verslininkais ar šou pasaulio atstovais. Galbūt visos tos kalbos ne be pagrindo?

- Galiu nuraminti, tikrai neteku. Projektas suteikė peno apmąstymams ir supratau, ko iš tiesų noriu. Šią akimirkai suprantu, kad dar nenoriu tekėti. Kam nors tai galbūt ir pakišo koją... Tačiau aš dar noriu „paskraidyti“. Pripratau, kad mane tekina už tų, su kuriais pasirodau viešumoje – bičiulių, draugų. Matyt, taip jau yra, nes nesu žmogus, kuris atvirai kalba apie asmeninį gyvenimą. Tad aš iš to tik skaniai pasijuokiu. Į šeimą žiūriu atsakingai. Noriu tekėti vieną kartą gyvenime ir visiems laikams. Kada tikrai būsiu užtikrinta, kad su žmogumi galėsiu ne tik „medų laižyti“, bet ir paverkti, išgyventi nesėkmes. Juk gyvenimas nėra dovanėlė. Tokią porciją aštrių prieskonių galima suvalgyti ne su bet kuo. Man dar reikia laiko.