- Kodėl iškeitei tėvynę į Angliją?

- Čia gyvena mano tėtis, atvykau pas jį apsilankyti vasaros atostogoms ir trumpam padirbėti, tačiau labai greitai įsitraukiau į visiškai kitokį gyvenimo ritmą, kuris man patiko. Galiausiai nusprendžiau nutraukti dizaino studijas tėvynėje ir įsikurti Anglijoje. Nesu didmiesčių mergaitė – esu kilusi iš Marijampolės užmiesčio, tad dideli miestai manęs niekada netraukė. Nors teko pagyventi skirtingose vietose – aš vis sugrįžtu į Maidstone, Kent, kur jaučiuosi it žuvis vandeny. Čia namai.

- Esi alternatyvus modelis. Kaip gimė idėja užsiimti šia veikla?

Mane susirado vienas fotografas ir pasiūlė fotosesiją. Sutikau. Nors patirties ir neturėjau, diena prabėgo labai smagiai. Fotografas parekomendavo, kur galėčiau užsiregistruoti – vedina smalsumo taip ir padariau. Labai nustebau, nes sulaukiau daugybės pasiūlymų. Žinoma, paklausa didžiausia yra aukštoms merginoms, o mano ūgis – vos 166 centimetrai, tačiau merginos, turinčios išskirtinius, išraiškingus veido bruožus – nelieka nepastebėtos. Nei tada, nei šiandien modelio karjera nebuvo mano siekiamybė, visuomet žiūrėjau į šią veiklą kaip į hobį, laisvalaikio praleidimą, iš kurio kartais galiu ir papildomai užsidirbti.
Gražvyda. J&J Creative Group nuotr.

- Kokiuose žurnaluose puikuojasi tavo fotografijos ir kaip į juos pakliuvai?

- Alternatyvios fotografo Tado Baliutavičiaus nuotraukos buvo išspausdintos „RedDirt Magazine USA”, taip pat „ISSUU” ir „FrameInn”, todėl mano sėkmė yra labiau įvairių fotografų nuopelnai nei mano pačios.

Įsimintiniausia ir smagiausia buvo paskutinė mano fotosesija su fotografu Kamal Mostofi ir vizažiste Žydre Žilinskaite – nuotraukas galite išvysti „Estela Mag” žurnale.

Prieš kelerius metus esu sulaukusi skambučio ir iš dailininko Oliver Winconek, kuris panoro nutapyti vieną iš mano portretų savo parodos atidarymui – vos atsidarius parodai, kažkas jį tuoj pat nupirko.

Šiuo metu bendradarbiauju su plaukų salonu „Rush” ir jau balandžio 21 – ąją dieną manęs laukia įstabus renginys – „L'Oreal Colour Trophy 2015”. Praėjusiais metais teko dalyvauti „Rush Hair Competition” renginyje, kuriame plaukų stilistai pateikia naujas tendencijas, bando sužavėti komisiją bei būti pastebėti.

Man teko podiumu žingsniuoti su trumpais rožiniais plaukais, aukštakulnių aukštis siekė beveik 20 centimetrų, o podiumo grindys buvo nelygios – labai bijojau suklupti, tačiau viskas praėjo labai sklandžiai ir buvau pastebėta salonų tinklo direktoriaus, kuris iki šiol siūlo tapti jų nuolatiniu plaukų modeliu.

Po šio renginio sekė „Rush Hair Photographic Competition”, kur stilistai varžėsi dėl geriausiojo titulo: ir šį kartą patekome į finalą, tad dabar reikia ruoštis naujai šukuosenai ir vėl praktikuotis eiseną su dangų siekiančiais aukštakulniais.

Užsakymų aš pati niekada neieškojau ir į akis niekam nelendu – rekomendacijos apie mane eina iš lūpų į lūpas. „Facebook” – didžiausia šiuolaikinė reklaminė platforma. „Rush” stilistas mane taip pat atrado per „Facebook”. Viskas vyksta savaime, o aš plaukiu pasroviui.

Galiu pasidžiaugti, jog plaukų tvarkymas man yra nemokamas!

- Tavo kūnas nusėtas tatuiruotėmis. Kada ir kodėl ryžaisi pirmajai ir kiek iš viso jų turi?

- Oi tatuiruotės... Ne be reikalo sakoma, jog jos lyg narkotikai! Pirmajai ryžausi būdama vos šešiolikos, tėtis nuvedė į tatuiruočių saloną. Antrąją tatuiruotę pasidariau praėjus trejiems metams nuo pirmosios, o ir abi tada buvo labai mažytės. Nors dabar prisiminiau, kad ir auskarą į nosį vertis mane, keturiolikmetę, tėtis vedė – alternatyvi išvaizda mane traukė jau nuo paauglystės.

Abu tėvai mane visuomet palaikė, nesvarbu, ką norėčiau ar nuspręsčiau daryti, nejausdama spaudimo iš aplinkos turėjau visiškai laisvą pasirinkimą daryti, ką noriu. Tėtis neseniai taip pat išdrįso pasidaryti pirmąją tatuiruotę – ilgai laukė, svajojo, kol pagaliau tam pribrendo.

Ta tikroji tatuiruočių „liga” mane užklupo prieš porą metų. Draugė pasidarė didelę tatuiruotę ant nugaros ir man „užvirė” azartas, juk jei draugė išdrįso – man irgi reikia! Pasidariau ant kojos sapnų gaudyklę, negana to, kad gražu, bet ir tuo metu buvo labai „ant bangos”. Po dviejų savaičių pasidariau pelėdą po krūtine, dar po pusmečio – visą šoną padengiau merginos ir liūto atvaizdu, o visai neseniai užbaigiau visą šį „projektą” – rožėmis ir povo plunksna. Negalėčiau net suskaičiuoti, kiek tatuiruočių šiuo metu turiu – belieka sulaukti bikini sezono!

Niekada nemokėjau ir niekada nenorėjau apsiriboti su nekintančia išvaizda ar vienu rūbų stiliumi: ir plaukai, ir apranga mano kinta pagal nuotaiką. Sulaukiau daug klausimų ir prieštaravimų, kai nusikirpau plaukus. Kodėl nusikirpau? Nes esu drąsi, nebijau priimti sprendimo.

Aš noriu – aš darau, nesėdžiu ir nesvajoju „kaip norėčiau". Svajonės ir lieka svajonėmis, jeigu neišdrįsti imtis veiksmų. Nors, tiesa, šiuo metu vėl auginuosi plaukus, norisi kažko naujo, o ir atsiradus širdies draugui, atsirado nauji prioritetai: norisi daugiau laiko ir dėmesio skirti namams.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!