Netrukus pensininko pažymėjimą gausiantis panevėžietis verslininkas, buvęs bendrovės „Jaukurai“ vadovas Vidmantas Kartanas rytoj nuo pat ryto savo draugų – gydytojos Vitalės Bružienės, verslininko Algimanto Vilimo, menininko Virginijaus Benašo, sveikuolių klubo „Atgaiva“ vadovės Agotos Rupeikienės, pedagogo Tautvydo Anelionio, fotografo Edmundo Mackevičiaus ir kitų lauks sporto klubo „Impuls“ baseine.
Prie maždaug dešimties bičiulių būrio turėtų prisijungti dar apie tiek giminaičių ir pažįstamų, kurie panoro prisidėti prie originalių V.Kartano palydų į pensiją.
Puse dešimtos kompanija šoks į baseiną ir plauks puse kilometro. Trumpai atsipūtusi, sės ant dviračių ir mins 60 kilometrų. Įveikę juos, bėgs dviejų kilometrų krosą.
Daugelį pensininkų vien įsivaizdavus save jų vietoje, veikiausiai gali ištikti infarktas. Bet patrakėliams bičiuliams, kurių dauguma jau perkopę gerokai per 50 ar net 60 metų, toks išbandymas – nė motais.
Nemanykite, mes – ne avantiūristai, o labai atsakingai į savo sveikatą žiūrintys žmonės“, – kuo rimčiausiai patikino šiemet vasarą 57 metų gimtadienį švęsianti V.Bružienė.
Visi draugai – daug metų aktyviai judantys, bet ko nekemšantys į pilvą ir pozityviai mąstantys žmonės.
V.Kartano išėjimo į pensiją proga sumanytam triatlonui jie rengėsi iš anksto – sportavo daugiau nei įprasta. V.Bružienė netgi lankė plaukimo treniruotes pas profesionalią trenerę. Pasak medikės, treniruotės išėjo į naudą. Dabar ji plaukia kur kas geriau nei anksčiau, įgijo daugiau ištvermės.
Prieš porą savaičių bičiuliai suorganizavo palydų į pensiją repeticiją – praktiškai pamėgino, kaip seksis įveikti trasą.
Pavyko puikiai. Tiesa, dviračiais jie nuvažiavo 15 kilometrų mažiau, nei yra užsimoję sekmadienį. Ne todėl, kad pavargo, tiesiog tą kartą pasirinko labiau patikusi maršrutą.
„Dabar, kai pasigarsinome, negalime apsijuokti – teks būtinai įveikti visą 62,5 kilometro trasą“, – juokėsi V.Kartanas. Vyras džiaugėsi, kad su juo į trasą stos ne tik bičiuliai, bet ir artimieji.
Būsimasis pensininkas paruošė prizus geriausiai varžybose pasirodžiusiems draugams, bet iš anksto neatskleidė kokius.
Klubas uždaras, bet ne aklinai
Įvairių profesijų, bet vienodų interesų, ne vienerius metus vienas kitą pažįstantys bičiuliai dažnai kartu keliaudavo dviračiais po Lietuvą, išvažiuodavo į užsienį, susibėgdavo pasišnekučiuoti prie kavos puodelio.
Šiemet jie įsteigė klubą „Vidmavita“. Jam erdves patalpas savo įkurtame sveikatingumo centre skyrė V.Kartanas.
Joga, dvasios ir kūno tobulinimo užsiėmimai, kelionės, susitikimai su įdomiais žmonėmis, smagūs vakarėliai be alkoholio ar tiesiog nuoširdūs pašnekesiai – tai „Vidmavitos“ nariams teikia džiaugsmo ir jėgų.
„Jaunystėje bėgi, skubi, leki, dirbi, plėšaisi. Sulaukus brandos, norisi labiau pasirūpinti savo dvasia, kuo prasmingiau nugyventi metus, kurie dar liko. O liko, aš tikiu, daug ir gerų metų“, – kalbėjo V.Bružienė.
Dešimt metų savo pačios įkurtai klinikai vadovavusi gydytoja nusprendė atsisakyti direktorės kėdės, kad turėtų daugiau laisvo laiko. Ji dabar tik konsultuoja ligonius.
V.Kartanas verslą sūnui perdavė prieš trejus metus. Dalis klubo narių – pensininkai, o tie, kurie dirba, suranda laiko įvairiems susitikimams ir kelionėms.
Bičiuliai niekada nesileidžia į poilsines keliones. Visos jų išvykos, nesvarbu, Lietuvoje, kaimyninėje Latvijoje, Estijoje ar kitose užsienio šalyse, visada būna pažintinės – sportinės. Susirengę į užsienį, jie susikrauna dviračius į V.Kartano specialiai išvykoms nupirktą mikroautobusą ir leidžiasi kelionėn. Atvykę į numatytą vietą, jie daugybę kilometrų keliauja dviračiais ir pėsčiomis, užkandžiauja susėdę ant pievos, dažnai nakvoja palapinėse. Ant laužo nekepa šašlykų, o verda košes, žarijose išsikepa bulvių. Be abejo, keliautojai pasižymi gera sveikata ir fiziniu pasirengimu.
Prie smagios draugijos kartais prisijungia ir Panevėžyje gyvenantis stiklo menininkas amerikietis Markas Ekstrandas, bet visur su ja nekeliauja. Užsieniečiui trūksta fizinės ištvermės.
„Mūsų klubas nesiplečia – yra tas pats, maždaug dešimties žmonių branduolys. Ne todėl, kad esame uždari ir nedraugiški. Visai ne. Tiesiog norintieji prie mūsų prisijungti turi propaguoti panašų gyvenimo būdą, turėti neprastą fizinį pasirengimą ir neniurzgėti ant viso pasaulio“, – aiškino V.Bružienė.
Šturmuos Himalajus
„Vidmavita“ klubo nariai, dviračiais ir pėstute išmaišę Lietuvą ir kitas Baltijos šalis, keliavo po Olandiją, Austriją, Lenkiją. Šiemet birželį jie rengiasi į Norvegiją, o rudenį ketina skristi į Nepalą, į Himalajų kalnus.
Kelionę jie pradėjo planuoti dar pernai, susirado Indijos turizmo agentūrą, kuri sutiko lietuvius aprūpinti dviračiais ir visu kitu kelionei reikalingu inventoriumi, gidu. Nepale bičiuliai planuoja praleisti mažiausiai dvi savaites.
V.Bružienė prisipažino retkarčiais pagalvojanti, kad gal reikėtų kada nors nusipirkti poilsinę kelionę, bet tuoj tokią mintį nuveja šalin.
„Dar esu per jauna tokiai kelionei. Kai sulauksiu kokių 80 metų, tada – galbūt. Dabar man gulėti paplūdimyje būtų didžiausia nelaimė“, – kvatojosi medikė.
Savo gimtadienį liepos mėnesį moteris švęs netradiciškai. Ji su bičiuliais plauks per Alaušo ežerą.
„Viso gal neįveiksiu, bet kompanija kiečiausiems plaukikams palaikysiu“, – patikino ji.
Bičiuliai vienas kito gimtadienius švenčia netradiciškai. Pavyzdžiui, V.Kartano metus jie pažymi nuo Smiltynės perkėlos iki Nidos ir atgal keliaudami dviračiais.
„Nemanykit, kad minam išsišiepę iki devinto prakaito. Dairomės, grožimės gamta. Jeigu norim, sustojam kur nors ir pasėdim. Keliaujam savo malonumui“, – sakė V.Bružienė.
Leisdami vakarus prie laužo, bičiuliai dainuoja, skaito poeziją ar tiesiog šėlioja – elgiasi spontaniškai, natūraliai, nes vienas kitą supranta iš puse žodžio ar žvilgsnio.
Labiau nei pinigų reikia entuziazmo
Jiems gerai, turi pinigų ir linksmai leidžia laiką, – matyt, pamanys ne vienas. V.Bružienė ir V.Kartanas neneigia, kad ir jam, ir jo bičiuliams nereikia skaičiuoti centų, bet nesutinka, kad norint džiaugtis gyvenimu būtina stora piniginė.
Bičiuliai tvirtina, kad kelionės, išskyrus laukiančią į Himalajus, jiems daug nekainuoja.
„Ūkininkė Ramutė mums parūpina daržovių, lašinukų, Ričardas naminės duonos iškepa, mes sumuštinių įsimetam, kruopų nusiperkam – ir valgiu apsirūpinę. Nakvynei irgi neišrankūs esam“, – pasakojo V.Kartanas.
Paklausti, ar sveikuoliški principai griežtai draudžia prie laužo išlenkti burnelę, pašnekovai šelmiškai susižvalgo ir pratrūksta kvatotis.
„Retkarčiais alaus bokalas ar taurė vyno nieko blogo“, – sako jie, bet patikina, kad tik ne kelionėse po kalnus.
„Kartą pamėginom ir įsitikinom, kad nevertėjo. Kitą rytą visiems kraujospūdis pakilo, nebegalėjom važiuoti į kalnus. Tai daugiau tokių klaidų nedarom“, – pasakojo juokdamiesi.
Pašnekovai svarstė, kad žmogus pats renkasi, ar jam gyventi, ar egzistuoti. Nusprendusieji egzistuoti susitelkia į materialinius dalykus, buitį, tad apleidžia savo kūną ir dvasią. Tad esą nenuostabu, kad sulaukę brandaus amžiaus guli ant sofos prieš televizorių, skundžiasi prasta sveikata ir keikia valdžią.
„Niekada nevėlu pradėti iš tiesų gyventi“, – įsitikinusi jaunatviškumu spinduliuojanti gydytoja.
