aA
„Ortopedija-traumatologija – ateities specialybė, naujovės šioje srityje sunkiai išsemiamos. Aišku, ne kiekvienas tinkamas šiai profesijai – čia reikia ne tik galva ar parkeriu, bet plaktuku mokėt padirbėti. Neatsitiktinai medikų bendruomenėje mes daugiau laikomi amatininkais“, – sako Klaipėdos universitetinės ligoninės traumatologijos departamento vadovas, vyresnysis gydytojas ortopedas-traumatologas Vidmantas Žegunis (62 m.).
Vidmantas Žegunis
© A. Stanevičiaus nuotr.

Spartus medicinos technologijų virsmas jau pakeitė Lietuvoje ortopedijos-traumatologijos veidą?

– Įvyko stiprūs pokyčiai. Tobulėjant diagnostikos aparatams šiandien gebame nustatyti tokias ligas, apie kurias anksčiau net nieko nežinojome. Daugumos miestų ligoninės neblogai aprūpintos diagnostine technika, todėl išsiplėtė ir mūsų galimybės taikyti modernų šiuolaikinį gydymą.

Pavyzdžiui, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pacientams atliekamos vienos pažangiausių pasaulyje kelio sąnario endoprotezavimo operacijos. Šiandien turime galimybę sukurti trimatį kelio sąnario modelį, specialius šlaunikaulio bei blauzdikaulio instrumentus, pagamintus pasitelkus magnetinio rezonanso fotografiją, ir tokiu būdu individualizuoti kelio endoprotezavimo metodiką.

Apskritai dabar kelio sąnario endoprotezavimo operacijos tapo kasdienybe – artėjame prie septynių tūkstančių operacijų per metus. Tai – dideli skaičiai, vertinant pagal vidurkį šimtui tūkstančių gyventojų, ženkliai viršijame vidutinį Europos šalių rodiklį. Mūsų pacientai gali tikėtis sulaukti ne prastesnės pagalbos nei pažangiose Europos šalyse.

Galima sakyti, Klaipėdos universitetinės ligoninės medikai yra ir dar visai naujos srities – pėdos chirurgijos – pirmeiviai šalyje...

– Pėdos chirurgija – viena pagrindinių mūsų ateities krypčių. Siekiame, kad ši operacija būtų efektyvi, neskausminga, atliekama taikant kuo mažiau invazyvius metodus, kad žmogų po jos pavyktų kuo greičiau pastatyti ant kojų. Dabar niekas nebegalvoja apie atviras operacijas. Prieš kurį laiką jau pradėjome artroskopiškai operuoti kelio sąnarius, meniskus, šalinti raiščius.

Atliekame ir dar retas klubo sąnario artrospopines operacijas. Pėdos chirurgijoje irgi plinta minimaliai invazyvūs metodai. Kaip tik vasarį ruošiamės pilnam, nuo pradžios iki galo, tokių operacijų atlikimui. Visiškai įsisavinus naujus metodus pacientų skaičius turėtų gerokai padidėti. Šios srities skundų ir problemų žmonės turi nemažai.

Pradedama labiau įsisąmoninti, kad mažo kauliuko pėdoje problema dažnai gali būti kitų didelių problemų pasekmė ar priežastis. Kiekvienais metais pėdos operacijų atliekama dvidešimt procentų daugiau nei praėjusiais metais.

Visuomenėje sparčiai daugėja vyresnio amžiaus žmonių, kurie dažniau patiria traumas. Kaip tai atsiliepė ortopedų-traumatologų darbo specifikai?

– Iš tiesų pasikeitus demografinei situacijai vis daugiau tenka spręsti pagyvenusių žmonių problemas, specifines jų ligas. Didžioji dalis pacientų, kuriems prireikia didesnės ortopedinės-traumatologinės operacijos, būna patyrę šlaunikaulio lūžį. Jei anksčiau neturėjome technologinių galimybių jiems padėti, dabar tokius pacientus operuojame, siekiame sugrąžinti bent jau ne blogesnės kokybės gyvenimą.

Tai yra vyresni nei aštuoniasdešimtiems metų pacientai, reikalaujantys tiek atitinkamos ortopedinės traumatologinės pagalbos, įgūdžių ir technikos, tiek bendros terapinės pagalbos. Ligoninė turi būti visokeriopai pasiruošusi jam padėti, kad tokia operacija nepablogintų būklės.

Dažnai pacientai delsia kreiptis pagalbos, nes bijo skausmo. Jūsų ligoninėje įdiegta jo valdymo programa, kuri ypač efektyvi atliekant kelio, klubo sąnario protezavimo ar kitas sudėtingesnes operacijas.

– Natūralu, kad žmonės bijo, dažnai ateina gerokai uždelsę. Galbūt mes patys dar nesuteikiam pakankamai informacijos, jog laiku pradėtas gydymas gali iš esmės pakeisti gyvenimą. Aišku, medikas negali pažadėti, jos viską šimtu procentų išgydys.

Chirurgija yra tokia sritis, kur iš dalies rizikuoja ir gydytojas, ir pacientas. Be to, prieš operaciją visuomet privalome išaiškinti ir galimas komplikacijas, nepageidautinas pasekmes. Kartais žmonės išsigąsta ir nusprendžia nerizikuoti. Be abejo, stipriai pagelbėja skausmo valdymo programa. Dažnai pacientai pajuokauja, jog jei būtų žinoję, kad neskaudės, būtų seniai pasiryžę operuotis. Taigi skausmas nebėra aktualiausia problema.

Į jūsų rankas patenka ir traumas patyrę profesionalūs sportininkai bei šokėjai. Skiriasi tokių pacientų gydymas?

– Kai pažeista vieta – pagrindinis žmogaus darbo įrankis, gydytojas kiekvieną sprendimą turi ypač atsakingai pasverti. Operacinis gydymas gali ilgai užsitęsti, tai neišvengiamai atsilieps sportininko ar šokėjo karjerai. Tuomet reikalingos specifinės gydymo metodikos, konsultuojamės ir su dažniau tokių pacientų sulaukiančiais kolegomis iš Kauno, Vilniaus.

Šiaip sporto medicina turėtų įsikišti daug anksčiau, kad vėliau sportininkai negrįžtų susižaloję sveikatą. Neretai būna taip, kad dar vaikas ar jaunuolis vos pradėjęs karjerą yra skatinamas tėvų, trenerio siekti rezultatų. Tačiau ne ilgai trukus koją kišti pradeda skausmai. O gydytojas dažnai dar vaikui mažam esant gali pastebėti tam tikrų problemų užuominas ir pasakyti, kad viena ar kita sporto šaka nėra tinkama. Aišku, nelengva taip sudaužyti jaunų žmonių svajones.

Gydytojo kelią pradėjote kaip vaikų chirurgas. Kodėl pasukote į ortopedijos-traumatologijos sritį?

– Šiaip tuo metu chirurgija ir traumatologija buvo bendra specialybė, taigi nenuėjau į visai naują sritį. Nors nesvajojau būti vaikų gydytojas, visgi gaila buvo palikti šį darbą. Nepakartojamas jausmas yra matyti trimečio vaiko dėkingumo pilnas akis. Su suaugusiais sunkiau. Be abejo, jų ir ligos sudėtingesnės, ir gydymo būdų daugiau taikoma. Čia – daug platesni ir, atrodo, beribiai vandenys.

Ortopedija – ateities specialybė, naujovės šioje srityje sunkiai išsemiamos. Aišku, ne kiekvienas gali dirbti ortopedu-traumatologu – čia reikia ne tik galva ar parkeriu, bet plaktuku mokėt padirbėti. Taigi nemokantis į sieną įkalti vinies, matyt, šiai profesijai nėra labai tinkamas. Neatsitiktinai medikų bendruomenėje mes daugiau laikomi amatininkais.

Dosjė

1978 m. baigė Vilniaus universiteto medicinos fakultetą.

Nuo 1979 m. dirbo Klaipėdos vaikų ligoninėje vaikų chirurgu, 1983–1986 m. buvo paskirtas traumatologijos skyriaus vedėju.

1986–1990 m. dirbo Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausiuoju gydytoju.

Nuo 1990 m. dirba Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydytoju ortopedu-traumatologu sąnarių implantacijos skyriuje.

Nuo 1997 m. – Klaipėdos universitetinės ligoninės traumatologijos departamento vadovas. Yra buvęs Sveikatos apsaugos ministerijos specialistu konsultantu, gydytoju ortopedu traumatologu.
Lietuvos ortopedų traumatologų draugijos valdybos narys. Dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse konferencijose. Stažavosi Švedijos Lundo universiteto Lundo ir Malmės klinikose. Vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo šiuolaikinį klubo ir kelio sąnarių endoprotezavimą.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Sunku tuo ir patikėti: Seimas vienu klausimu sutaria bene vieningai atnaujinta 16.56 (72)

Antradienį teisingumo ministras Elvinas Jankevičius Seime pateikė Notariato įstatymo ir...

Žiauri avarija Trakuose: nuo viaduko nukrito „Toyota“, baisiai sumaitotame automobilyje žuvo žmogus (37)

Antradienį, 14.40 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas...

Įtariamieji Skripalių apnuodijimu pripasakojo tiek neįtikėtinų dalykų, kad Rusijai teko skubiai reaguoti (179)

Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pamėgino diskredituoti nepriklausomą tyrėjų konsorciumą...

Gražulis apie Žmogaus teisių komitetą: jei manęs prašys, aš nesitrauksiu (39)

„Esu tinkamas dirbti Žmogaus teisių komitete“, – sako Seimo narys Petras Gražulis, nors net...

Rusija širsta dėl numušto lėktuvo, grasina imtis atsakomųjų veiksmų pasisakė ir Putinas (255)

Dėl incidento, per kurį virš Sirijos buvo numuštas Rusijos lėktuvas , Rusija antradienį...

DELFI TV Gyvai eteryje – „Ryto“ sporto direktorius Linas Kleiza (1)

DELFI TV Gyvai konferencijoje antradienį, 16 valandą 30 minučių, viešės Vilniaus „Ryto“...

Grįžusi emigrantė medikės išpuoliui nebuvo pasiruošusi: joje nubudo harpija

Ar jums pažįstamas jausmas, kada gydytojas ima nei iš šio, nei iš to rėkti, o jūs pasijaučiate...

Kasmetės mugės Vilniuje lankytojai laimikius tempia maišais: tą patį daiktą čia įsigijo dešimt kartų pigiau

Vilniaus „Gariūnų“ verslo centre šurmuliuoja kasmetė „ Mamų mugė “. Šiandien...

LRT tyrimo komisija artėja prie išvadų: VPT nustatė rimtų pažeidimų papildyta (30)

Viešųjų pirkimų tarnybai nustačius pažeidimus dėl LRT vykdyto robotizuotų kamerų vežimėlių...

Naujausia „Sodros“ analizė: kokią darbo užmokesčio dalį sudarys pensija ateityje (99)

Senatvės pensijos yra mažos, ir tikimybė, kad darbo užmokesčio ir pensijų santykis stipriai...