Įspūdžiai pranoko lūkesčius
Prieš kelionę Nata buvo girdėjusi, kad Lietuva – labai graži šalis, tačiau tai, ką pamatė atvykusi, pranoko lūkesčius. „Labiausiai nustebino, kokia tvarkinga ir rami jūsų sostinė. Maniau, jog Vilnius bus daug triukšmingesnis, perpildytas žmonių, transporto. Neįsivaizdavau, kad jis toks gražus. Jei reikėtų apibūdinti jūsų šalį vienu žodžiu, sakyčiau ji nuostabi“, – dalijasi įspūdžiais Nata.
Jai patiko Neris, nes aplinkui tiek daug žalumos, švarus vanduo. Per Tbilisį tekanti Kuros upė labai užteršta. Kai viešnios iš Gruzijos atvyko į „Ambertono“ viešbutį, iš pradžių pamanė, kad apsistojo ramiame priemiestyje. Jos labai nustebo, kai suprato, kad gyvena pačiame miesto centre, o pro kambario langus mato istorines įžymybes – Katedrą, Gedimino pilį, Valdovų rūmus.
Merginoms paliko įspūdį ekskursija autobusu po Vilniaus senamiestį, vėliau jos vaikštinėjo pėsčiomis, aplankė ne vieną bažnyčią ir buvo sužavėtos puošnios baroko architektūros. Valdovų rūmuose Anano negalėjo atsigrožėti keramikos dirbiniais, ypač koklinėmis krosnimis. Merginos dalyvavo ir folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“ koncerte Simno Daukanto aikštėje.
Išmoko lietuviškų žodžių
Vieną iš penkių viešnagės dienų Nata ir Anano praleido Kaune bei Trakuose. Kaune joms labiausiai į atmintį strigo Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis. Trakuose gėrėjosi pilimi, kuri Natai pasirodė tiesiog pasakiška, jos sesuo mėgavosi miestelio ramybe, žavėjosi gamta, mažais mediniais spalvingais namukais.
Seserys tikina buvusios maloniai nustebintos, kad mūsų miestuose taip švaru, tvarkinga. Joms į akį krito žmonių kultūringumas, mandagumas, drausmingumas.
„Tbilisyje niekas nekreipia dėmesio, kad dega raudona šviesoforo šviesa. Dauguma eina per gatvę, kada pakliuvo ir kur pakliuvo, o čia visi gražiai sustoję laukia, kol užsidegs žalia“, – sako Anano.
Per penkias viešnagės dienas gruzinės išmoko ne vieną lietuvišką žodį. Žinoma, ragavo ir tradicinių lietuviškų patiekalų. „Ypač skani buvo rausva šalta sriuba, tik jos pavadinimas labai sunkus“, – juokiasi Nata, pasakodama apie šaltibarščius. Merginos valgė ir cepelinų, tačiau jie pasirodė „šiek tiek per sunkūs skrandžiui“.
„Esame kupinos nuostabiausių įspūdžių ir nekantraujame jais pasidalyti su šeima ir draugais“, – džiaugiasi konkurso nugalėtoja.
Svajoja tapti diplomate
Tai pirmoji gruzinės kelionė į Europą. Šauni vasaros pradžia ir kartu atokvėpis tarp egzaminų. „Grįžus teks ruoštis stojamiesiems. Planuoju Tbilisio universitete studijuoti socialinius mokslus. Mano svajonė – tapti diplomate, tačiau Gruzijoje tokios specialybės nėra, todėl pasirinkau socialinius mokslus, o gavusi diplomą toliau sieksiu savo tikslo“, – apie save pasakoja N. Aspanidze.
Jei pasiseks, baigusi bakalauro studijas norėtų tęsti mokslus užsienyje ir specializuotis diplomatijoje. Dėl to jai ypač įdomu buvo apsilankyti Užsienio reikalų ministerijoje, pabendrauti su jos darbuotojais. Puikiai angliškai šnekanti mergina turi tarptautinio bendradarbiavimo patirties, dažnai talkina Gruzijos komercijos rūmams per renginius.
Nata jau ketverius metus aktyviai dalyvauja savanoriškoje veikloje, dirba su įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, padeda organizuoti renginius. Taip sukaupė daug naudingos patirties, praktinių įgūdžių, susipažino su žinomais žmonėmis.
Gruzijoje savanorystė nėra populiari, daugelis laikosi nuomonės, kad neverta vargti, jei negauni už tai atlyginimo. N. Aspanidze tokiam požiūriui nepritaria. Išlaikiusi egzaminus, ji įsijungs į pasirengimo Europos jaunimo vasaros olimpiniam festivaliui savanorių gretas. Jaunųjų sportininkų varžybos Tbilisyje rengiamos liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje.
Pagalvojo, kad tai pokštas
Nata pasakoja, kad viktorinos „Tikime laisve“ nuorodą jai atsiuntė viena iš feisbuko draugių, kuri studijavo Lietuvoje. Per daug nesukdama galvos ji nusprendė atsakyti į klausimus. „Nebuvo labai sunku, nes kaip tik tuo metu rengiausi laikyti geografijos egzaminą. Daugelį atsakymų žinojau, kai kuriuos faktus pasitikslinau, o kitus atspėjau“, – tikina ką tik baigusi mokyklą septyniolikmetė.
Išsiuntusi atsakymus ji apie konkursą visai užmiršo. Kai maždaug po mėnesio elektroniniu paštu gavo žinią, kad laimėjo pagrindinį prizą, Nata pamanė, jog tai pokštas, ir nekreipė dėmesio. Tik tada, kai sulaukė Lietuvos ambasados Gruzijoje darbuotojų skambučio, suprato, kad iš tiesų tapo viktorinos nugalėtoja. „Tai buvo didžiausias netikėtumas“, – šypsosi N. Aspanidze.
Kaip į jos laimėjimą reagavo tėvai, draugai? „Tiesą sakant, nelabai nustebo. Ir kitiems šeimos nariams šypsosi sėkmė, tėtis pernai laimėjo kelionę po Europą. Juokavome: esame laiminga šeima, – sako Nata. – O draugai net pyktelėjo, kad man taip sekasi.“
