aA
„Aš toks žmogus, kuriam reikia veiklos. Galiu veikti ir moksluose, ir organizacijose, tik kad diena per trumpa“, - aiškina Lietuvos televizijos laidos „Gero ūpo“ vedėja Loreta Sungailienė. Moteris suspėja ne tik rodytis televizijos ekrane. Ji dirba Lietuvos liaudies kultūros centre, vadovauja ansambliui „Virvytė“. Prieš Kalėdas L. Sungailienei suteiktas menotyros krypties humanitarinių mokslų daktarės laipsnis.
Loreta Sungailienė
© LRT
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) L. Sungailienė ne tik gynėsi daktaro laipsnį. Prieš tai čia ji baigė etnomuzikologijos bakalauro ir magistro studijas. Apsigynusi magistro laipsnį L. Sungailienė buvo nusprendusi pailsėti ir pamąstyti. Tačiau dėstytoja muzikologė Gražina Daunoravičienė ėmė raginti ir kalbinti stoti į doktorantūrą. Prie dėstytojos skatinimo prisidėjo ir kolegos etnomuzikologai.

„Jie nepaliko manęs ramybėje, vis primindavo, kad galėčiau toliau tęsti studijas. Netyčia ir pati pajutau, kad ir studijų, ir paskaitų, ir rašymų man trūksta. Ir įstojau“, - DELFI pasakojo L. Sungailienė.

Taip gimė disertacija „Žemaičių muzikinis dialektas: intonacijos ir artikuliacija“. L. Sungailienė, būdama žemaitė, sako jau stodama į LMTA žinojusi, kad ir mokslo darbus rašys apie žemaičius. Tad temos nagrinėjimas įvairiais aspektais prasidėjo nuo pirmo kurso.

Pasak pašnekovės, žemaičiai išsiskiria tipiškomis intonacijomis ir tam tikrų dainų tipų atlikimu. „Dainose daug tarmės įtakos, ir muzikinis dialektas, ir pati žemaitiška melodija, jos išdainavimas – labai išskirtinis. Tai bandžiau įrodyti ir specialiomis kompiuterinėmis programomis, braižiusiomis grafikus, kreives“, - aiškina humanitarinių mokslų daktarė.

Anot jos, žemaičiai dainuoja pakankamai žemai, jų tembrai sodrūs. „Gal dėl to ir dainų skambesys atrodo šiek tiek tamsesnis. Disertacijoje stengtasi parodyti, kad žemaičiai išsiskiria pagrindinėmis dainų intonacijomis, jų atlikimu tiek kalbos, tiek muzikos požiūriais. Tuo išdainavimu, artikuliavimu jie ir skiriasi nuo kitų regionų. Tai akivaizdu klausantis kitų regionų dainų – nesunku atskirti, kokios tarmės atstovas dainuoja“, - apie disertaciją kalbėjo L. Sungailienė. Rašydama disertaciją, doktorantė daugiausia dirbo su archyvuose esančiais įrašais bei naudojosi pačios ekspedicijose surinkta medžiaga. Tačiau, pasak jos, kartu stebėta ir dabartinė žemaičių dainavimo situacija, jos kaita. Žinias papildė ir darbas televizijoje: „padėjo neužsikonservuoti ir sekti situaciją“.

Rašant disertaciją L. Sungailienė siekė ne visiškai „įkristi“ į mokslinį stilių, bet rašyti taip, kad suprantamų dalykų rastų folklorininkai bei liaudies muzikos mėgėjai. Vieną disertacijos skyrių, pasak jos, gali suprasti ir dainavimo praktikoje pritaikyti bet kas.

Norėtų dėstytojauti

Doktorantūros studijų metais L. Sungailienė atliko praktiką LMTA, Vilniaus Kolegijoje, tačiau studentams kol kas nuolat nedėsto. „Kol kas kvietimo dėstyti negavau, bet galbūt mielai priimčiau“, - sako pašnekovė.

Anot moters, kitas klausimas, ar dėstytojauti ji spėtų. Mat be darbo LTV, aštuntus metus Lietuvos liaudies kultūros centre dirba Folkloro poskyrio vyriausiąja specialiste. Įstaiga organizuoja visas pagrindines meno mėgėjų kolektyvų šventes – Dainų šventę, įvairiausių kolektyvų festivalius, konkursus.

„Darbo daug – ir organizacinio, ir metodinio. Mokslines žinias yra kur pritaikyti. Jaučiu, kad čia esu reikalinga, naudinga tiems, kuriems reikia pagalbos“, - teigia L. Sungailienė. Šiuo metu specialistės galva užimta gegužę Vilniuje vyksiančio Lietuvos studentų folkloro festivalio organizavimu.

Moteris sako ateities per daug planuoti negalinti, mat veikla jau suplanuota į ateitį: laukia tarptautinis folkloro festivalis „Baltica“, kitą vasarą - Tūkstantmečio dainų šventė. Kad neiškristų iš mokslinio gyvenimo, ji dalyvauja mokslinėse konferencijose. Tad laiko atostogoms L. Sungailienė galės skirti tik vasarą, kai pasibaigs visi festivaliai.

Dainuoja ir pati

Liaudies muziką tyrinėjanti L. Sungailienė pati dainuoja per jaunimo folkloro ansamblio „Virvytė“, kuriam vadovauja, repeticijas. Ansamblis, suburtas vos jai atvykus į Vilnių, daugiausia atlieka žemaitišką folklorą.

„Dabar šis ansamblis šeimyninis – ateina mano draugai, karts nuo karto aš atsivedu savo vaiką, tad repetuojame ir koncertuojame šeimomis, ugdome kartą, kuriai nebūtų svetima liaudies daina“, - pasakojo L. Sungailienė. Padainuoti jai tenka ir draugių kompanijoje.

L. Sungailienė teigia, kad folklorinį dainavimą ir senąsias dainas šiandien kaime tenka išgirsti labai retai – jas repertuare atlieka nebent folkloro ansambliai, tačiau kasdien mažai kas bedainuoja. Tad kiek ilgai senąjį žemaičių folklorą girdėsime „gyvai“, o ne apie jį skaitysime disertacijoje? „Kiek laikysime, tiek ir išlaikysime. Kaime dainuojančios močiutės tai išmokusios iš savo močiučių, mes, dainuojantys folklorininkai, jau antriniai perėmėjai, interpretuotojai. Tačiau dainuoja ir mano dvejų metukų sūnus – aš jį pamokau, gal atsimis. Tai gal dar 50, 100 metų tos dainos gyvuos? Viskas mūsų rankose – kiek mes patys save vertinsime, kiek mes patys išlaikysime, tiek mūsų kultūros paveldas liks gyvybingas“, - aiškino humanitarinių mokslų daktarė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Į Rytų Ukrainą plūdo išskirtinė Rusijos technika: po mokymų rusų kariams nustatė vienodą diagnozę (182)

Prieš penkerius metus, antrojoje 2014 m. rugpjūčio mėnesio pusėje, vadinamasis „Ilovaisko...

Lietuvis daro tai, apie ką daugelis svajoja, bet nedrįsta: mano tikslas – pasiekti visišką dugną (45)

Prieš trejus metus prisidengęs Modus Vivendi slapyvardžiu 24-erių Edgaras Bajerčius sėdęs ant...

Pinigų tema lietuviams kalbėti gėda ne mažiau nei apie seksą: jei už žinias rašytų pažymį, dažnas gautų 4 (86)

Pinigų klausimas lietuviams kartais yra toks pats tabu kaip ir seksas ar politika. Dar labiau nejauku...

Kodėl lietuviški kurortai yra daug blogiau nei užsienio: turtingųjų pasaulis Interlakenas ir jo beprotiškos kainos (195)

„Niekada nevažiuočiau į lietuviškus kurortus“, „Palanga – brangi tragedija“, „Į...

13 daug antioksidantų turinčių produktų: valgydami juos kovojate su kenksmingais procesais organizme (7)

Antioksidantai yra junginiai, padedantys atitolinti ląstelių pažeidimus ar net galintys užkirsti...

Investuotojai nenurašo penktojo pagal dydį miesto: vaiduoklį keis nauja verslo oazė (18)

Nors per pastarąjį dešimtmetį Panevėžyje gyventojų sumažėjo daugiau nei dvidešimčia...

Iš „Misijos Sibiras“ grįžusi Amerikos lietuvaitė: dabar važinėsiu po Ameriką ir viską pasakosiu (107)

Tarp šešiolikos šių metų ekspedicijos „ Misija Sibiras “ dalyvių pirmą kartą buvo...

Bretanė – vieta, kur saugoma istorija ir gerbiamos tradicijos (13)

Gerai išvystytas Prancūzijos greitųjų traukinių (TGV) transporto tinklas suteikia unikalią...

Linkytė ir Vaitiekūnas papasakojo apie slogias mintis ir kaip pavyko pamilti save (75)

Laisvės pikniko metu „Rytojaus jaunimo“ diskusijų zonoje didelio susidomėjimo sulaukė...

Gamtos ženklus stebinti dzūkė jau žino, kokie bus rudens orai ir kada sulauksime pirmojo sniego (90)

Gamtos ženklus stebinti ir orus pagal juos prognozuojanti marcinkoniškė Janina Janušauskienė...