aA
Didesnis ar mažesnis stresas lydi kone kiekvieną darbą. Tačiau kai žmogus dėl darbo patiria daugiau streso nei naudos, būtina ieškoti sprendimo, kaip pagerinti susiklosčiusią situaciją. Kitaip gali likti viena išeitis – tiesiog išeiti iš darbo.
© DELFI / Domantas Pipas

Būtent taip pasielgti nusprendė 25 metų vilnietė Dovilė. Dėl, pasak jos, nebepakeliamo streso prieš porą mėnesių ji nutraukė karjerą vienoje importu užsiimančioje kompanijoje. „Aš nepakeičiau darbo kaip kiti, tiesiog nebeištvėriau ir išėjau į niekur“, – pasakoja moteris.

Pastaruosius pusę metų šioje įmonėje ji užėmė vadovaujančias pareigas, tačiau priimti sprendimą mesti darbą jos nesulaikė net, kaip pati atskleidžia, solidus atlyginimas.

„Tų pareigų siekiau ilgai ir nuosekliai, galvojau, kad sunkiai dirbdama ir nusipelniusi paaukštinimo pagaliau jausiuosi tikrai įvertinta. Tačiau po kurio laiko suvokiau, kad iš esmės niekas nepasikeitė – na taip, alga gerokai padidėjo, tačiau man buvo užkrauta dar daugiau atsakomybės, o pasitenkinimo darbu ar jo rezultatais išvis nebejaučiau.

Jei anksčiau darbo į namus parsinešdavau kas antrą vakarą, tai dabar aš negalėdavau atsijungti ir savaitgaliais. Net jei suspėdavau atlikti visas užduotis, mano mintys vis tiek nuolat sukdavosi apie darbą. Nebenorėdavau nieko: nei pavakarojimų su draugais, nei kokių nors išvykų ar kitų pramogų, viskam pasidariau apatiška“, – prisimena Dovilė.

Gerai apmokamas darbas vilnietei smogė kitu galu: pakrikus sveikatai teliko viena išeitis
© Shutterstock nuotr.

Sustoti ir permąstyti savo ateities planus moterį paskatino ir iki šiol nepatirtos sveikatos problemos. Gydytojai jai nustatė skrandžio opą. „Dėl per didelio tempo aš nežiūrėdavau, ką ir kada valgau, būdavo dienų, kai pirmąkart prie stalo prisėsdavau tik vėlai vakare. Dabar suprantu, kad toks atsainumas buvo nedovanotina kvailystė“, – kalba Dovilė, kurios valgiaraštis nuo šiol planuojamas itin atsakingai.

Stresą galima pažaboti

Klinikinės psichologės Eglės Šekštelienės teigimu, tokiu atveju visada yra dvi išeitys – arba keisti situaciją, arba save. „Išeiti iš darbo – primityvus sprendimas, bet toks variantas yra. Kartais į susiklosčiusią situaciją verta pažiūrėti iš šalies, pasitarti su kitais. Reikia gerai pamąstyti, ar verta gyventi ir būti tokioje situacijoje, kuri šitaip psichiškai žaloja, dėl kurios taip kenčiama, – sako psichologė. – Tačiau dažnai kur kas naudingiau keisti ir auginti save. Stresų gyvenime bus visada, o tokie įrankiai, kurie mokytų, kaip padėti sau, kaip ugdyti savo emocijas, tikrai visada pravers – ar vienoje darbinėje situacijoje, ar kitoje, ar apskritai gyvenime.“

Anot E. Šekštelienės, kuo mes labiau pažįstame ir išmokstame valdyti savo emocijas, tuo pasaulis atrodo labiau kontroliuojamas. „Žmogus gali sau padėti labai stipriai dirbdamas su savimi, stebėdamas savo emocijas, kaip priima kažkokius iššūkius, netikėtus ar nuolatinius aplinkos stresorius, pasvarstydamas, kaip jis kitaip galėtų reaguoti į tam tikras situacijas“, – kalba psichologė.

Gerai apmokamas darbas vilnietei smogė kitu galu: pakrikus sveikatai teliko viena išeitis
© Shutterstock nuotr.

Nereiktų pamiršti, kad visi žmonės skirtingi: intravertui gerai, kai darbe viskas ramu, o ekstravertas nuolat ieško iššūkių, įdomumo, smagumo. „Vienam žmogaus tipui labiau tinka monotoniškas darbas, ramumas jam reiškia saugumą, pastovumą. Kitiems žmonėms to būtų per mažai – reikėtų aktyvumo. Pagal tai renkamės ir specialybes – vadovaujančias, nevadovaujančias, su iššūkiais ir pan.“, – sako E. Šekštelienė.

Kai kuriems žmonėms nedidelis stresas yra kaip impulsas veikti. Egzistuoja ir specifinė sąvoka – pozityvus stresas. Kaip pasakoja psichologė, toks stresas žmonėms teikia kūrybingumo, energijos. „Pozityvų stresą galima palyginti su šaltu dušu – jis mus pažadina, nuteikia dienai. O jei įšoksi į šaltą upę, tai gali ir širdis sustoti. Taigi svarbu, kiek to streso galima priimti sau. Mažas laipsnis tikrai gali ir energizuoti, ir veikti kūrybiškai. Juk kai kurie žmonės net dega nuo naujų užduočių, tada jaučia jaudulį, bet jiems smagu, kad gali tas užduotis įveikti“, – sako ji.

Sergantys kolegos
Sergantys kolegos
© Shutterstock nuotr.

Išprovokuoja net smurtą ir priklausomybes

Psichologė įspėja, kad stresas yra vienas iš rizikos veiksnių susirgti ir psichikos ligomis, ypač, jei tokia būsena tęsiasi ilgą laiką, nes tuomet „įsijungia“ visos organizmo gynybos funkcijos. „Ilgalaikis stresas tikrai yra kenksmingas ir mus žaloja – tiek psichiškai, tiek fiziškai. Organizme streso metu prisigamina įvairių hormonų, pasikeičia medžiagų apykaita, o norint, kad visa tai atsistatytų, prireikia nemažai laiko“, – sako E. Šekštelienė.

Anot jos, visada reikia sunerimti, kai neigiama būsena užsitęsia per ilgai, kai žmogus jaučia, kad atsiranda nuolatinis nerimas, nemiga, valgymo sutrikimų – jis nebegali valgyti arba persivalgo. „Užsitęsusi tokia būsena gali lemti ir psichikos sutrikimų atsiradimą: depresiją, nerimą, baimę, nemigos sutrikimus ir kt. Chroninio streso padariniai – tai psichologiniai dalykai, aš jau nekalbu apie fiziologinius, o juk stresas padidina ir infarkto tikimybę, sukelia kraujagyslių ar žarnyno sutrikimus, sumažėja imuniteto apsauga“, – įspėja E. Šekštelienė.

Gerai apmokamas darbas vilnietei smogė kitu galu: pakrikus sveikatai teliko viena išeitis
© Shutterstock nuotr.

Tai, kad žmogus patiria ilgalaikį stresą, anot jos, dažniausiai išduoda socialinė izoliacija: jis atsitraukia nuo kitų žmonių, dingsta iš kolegų rato, vis dažniau užsidaro savyje. Taip pat galima pastebėti, kad toks žmogus nebesukoncentruoja dėmesio, ne tik dirbdamas, bet ir pokalbių metu. Stresas labai dažnai „išjungia“ logiką – žmogus nebegali aiškiai, racionaliai mąstyti.

Vis dėlto psichologė atkreipia dėmesį, kad kiekvienas žmogus yra individualus, tad jei vienas ima mažiau pasitikėti aplinkiniais, kitas kaip tik gali tapti nuo kažko priklausomas. Vieni dėl ilgalaikio streso gali pasidaryti šiurkštesni, jų elgesys gali pasireikšti smurtu, agresijos protrūkiu ar pan., o kiti kaip tik užsisklendžia savyje.

„Kaip tokioje situacijoje elgsis žmogus – nuspręs kovoti ar bėgti, priklauso nuo individualių charakterio savybių. Vieni su stresu kovoja aktyviai, kiti pasitraukia. Kai kurie net pradeda vartoti narkotines medžiagas ar alkoholį, kad pabėgtų nuo kankinančios įtampos, streso“, – komentuoja E. Šekštelienė.

Saugumo jausmas reikalingas kiekvienam

Psichologės teigimu, paprasčiausia priežastis stresui darbe atsirasti – viršijami tam tikri pajėgumai ar galimybės. „Yra daug išorinių priežasčių: per ilgos darbo valandos, prasidėję kažkokie konfliktiniai santykiai, nežmoniški reikalavimai. Tačiau yra ir vidinių dalykų, t. y. kaip žmogus pats priima sudėtingas situacijas. Vieni tam tikrose situacijose taip nestresuos, kaip kiti“, – kalba ji.

Kiekvienam žmogui, anot E. Šekštelienės, labai svarbus bazinis saugumas – jeigu jis jausis saugus šeimoje, savo gyvenime, jis turės daugiau įgūdžių susitvarkant su darbe iškylančiais sunkumais. „Tokiam žmogui būna ramiau, jis labiau susikoncentruoja. Jei reikia, jis gali su kažkuo pasikalbėti – ar šeimoje, ar draugų rate. Jeigu to saugumo jausmo nėra, tokia darbinė įtempta situacija gali dar labiau apsunkinti“, – aiškina ji.

Pora
Pora
© Shutterstock nuotr.

Kai žmogus dirba ir po darbo, ir savaitgaliais, labai apribojamas asmeninis jo gyvenimas, o tai rodo, kad žmogus neturi tokio saugumo, į ką galėtų atsiremti, kam galėtų išsipasakoti, su kuo pabūti ar pailsėti. Darbas tampa gyvenimo ašimi, ir tai, psichologės teigimu, užkuria streso ratą.

Nepamirškite paprastų malonumų

Anot psichologės, net mokslu grindžiamuose psichologiniuose straipsniuose akcentuojama, kad įveikti stresą, jaustis laimingesniems labiausiai padeda sveika, visavertė mityba, judėjimas ir pokalbiai, bendravimas ar psichoterapija. „Fizinis aktyvumas mūsų smegenims teikia džiaugsmo, tokiu būdu pasigamina tam tikri laimingumo hormonai, ir mes galime sudeginti tuos neigiamus per stresą mūsų organizme susikaupusius toksinus“, – aiškina E. Šekštelienė.

Kitas svarbus dalykas, anot jos, – griežta dienotvarkė, kuri padeda tiksliai suplanuoti laiką, išskirti būtiniausius darbus, ne tokius būtinus ir kt. „Jeigu stresuojama dėl viršvalandžių, kad kažko nespėjama, tai svarbu išmokti susidėlioti prioritetus – tai išties labai padeda“, – tikina psichologė.

Gerai apmokamas darbas vilnietei smogė kitu galu: pakrikus sveikatai teliko viena išeitis
© Shutterstock nuotr.

Ji rekomenduoja susidaryti dalykų, dėl kurių stresuojama, sąrašą. Kuo aiškiau žmogus supras, kas jam kelia stresą, tuo geriau galės valdyti šią situaciją. „Sudarinėdami tokį sąrašą galite ir iš šalies pažvelgti, kaip jūs jaučiatės, kaip elgiatės tokiose situacijose. Tai labai pravartu, nes galite pastebėti daugiau savo elgesio alternatyvų, geriau suprasti savo savijautą, emocijas“, – aiškina psichologė.

Dirbančiam žmogui būtina išmokti ilsėtis, atrasti laiko tik sau, draugams, išmokti atsipalaiduoti, kad tai būtų atsvara darbui. „Į darbą turėtume sugrįžti pakankamai nurimę ir atsipalaidavę, iš savo organizmo išstūmę tas neigiamas emocijas. Internete arba knygose galima susirasti įvairių relaksacijos pratimų, kurie moko, kaip atsipalaiduoti. Jie labai padeda, nes dėl streso visi mūsų raumenys įsitempia ir susikausto, pasidaro lyg geležiniai. O jeigu žmogus taip jaučiasi ilgą laiką, raumenys pertempiami“, – įspėja E. Šekštelienė.

Savaitgaliais neturėtų būti griežtų dienotvarkių, nors tie darbai ir būtų susiję su asmeniniais reikalais. Psichologė pataria stengtis patirti bent mažytį džiaugsmą čia ir dabar – su žmonėmis ar augintiniais, užsiimant malonia veikla, būnant gamtoje, besirūpinant tuo, kas žmogui svarbu ar pan. Kiekvienam reikia atrasti kokį nors užsiėmimą ar būdą, kurie geriausiai padėtų atsipalaiduoti.

Gerai apmokamas darbas vilnietei smogė kitu galu: pakrikus sveikatai teliko viena išeitis
© DELFI / Orestas Gurevičius

Anot E. Šekštelienės, svarbu nepamiršti, kad mus ramina ir įtampą mažina artimi santykiai, bendravimas ir buvimas tarp draugų, artimųjų, kurie palaiko: „Pasidalinkite atsakomybėmis – tai taip pat padeda labiau atsipalaiduoti, nei viską prisiimant vien sau. O jei jaučiate, kad stresas jus kontroliuoja, jūsų emocinė savijauta tik blogėja, kreipkitės į specialistus ir gaukite pagalbą.“

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Šimonytė: dabar turiu galimybę apmąstyti viską iš naujo (43)

„Visa tai, kas man atrodė labai aišku prieš porą mėnesių, kai aš maniau, kad mano gyvenime...

Žlugo bandymai sustabdyti draudimą alkoholiu prekiauti lauko kavinėse – nauji draudimai jau kitąmet (151)

Seimas antradienį po pateikimo nepritarė Seimo narės Aušrinės Armonaitės siūlymui...

Mažvydas Jastramskis. Kam Lietuvoje reikia „naujų valstiečių“? (45)

Nors Seimo rinkimai dar tik po metų , jau girdime kalbas apie naujas partijas.

Prezidentas Nausėda su pilna uniforma pasirodė pirmasis: dėvėjo ne visai pagal taisykles (38)

Antradienį Rukloje viešėjęs prezidentas Gitanas Nausėda pasipuošė karine uniforma. Kiekvienas...

Venckienės tėvai sulaukė atsakymo iš Prezidentūros (356)

Į prezidentą Gitaną Nausėdą rugsėjo pradžioje kreipęsi buvusios teisėjos Neringos Venckienės...

Ryte po gatvę vingiavusį vairuotoją nufilmavo ir sučiupti padėjo vilniečiai 8 val. nustatytas 3 prom. viršijantis girtumas (25)

Rugsėjo 17-osios rytą, apie 8,06 val., piliečiai Vilniaus policijai pranešė, kad Gurių gatve...

Iš Rusijos įžymybių – kritika valdžiai: pasisakė net Kremliui palankus Galkinas papildyta (121)

Rusijos įžymybės pradėjo solidarumo kampaniją, kuria siekia paremti jauną aktorių, pasak jų,...

Ksenijai Sobčiak į savo vestuves katafalku atvykti nepakako: po ceremonijos surengė erotinį šou (3)

Režisieriaus Konstantino Bogomolovo tėvai iš vestuvių šventės išėjo po jaunosios,...

Įkandin Saboniui su Lietuva: rengti olimpinį atrankos turnyrą nori ir Serbijos legendos – pinigų tam nestokos (12)

Serbijos krepšinio federacijos prezidentas Predragas Danilovičius antradienį oficialiai patvirtino,...

Šį faktą žino tik kas dešimtas lietuvis: kuo ypatingas Lietuvoje pagamintas biokuras?

Dėl palmių aliejaus vartojimo sparčiai kertami atogrąžų miškai ir gresia klimato katastrofa....