Japonų kalboje žodis “geiša” reiškia “artistė”. Tai profesionali palydovė, “O-chaya” vadinamuose arbatos namuose įvairia forma užimanti klientus. Ji įvadžiusi keletą tradicinių Japonijos menų – šoka, dainuoja, groja įvairiais instrumentais, išmano puošybą gėlėmis, arbatos gėrimo tradicijas, kaligrafiją, alkoholio pateikimą, dėvi kimono, geba bendrauti ir t.t.
Geiša_4
Profesionali geiša turi demonstruoti grožį, trapumą, vaidybos talentą, žavesį, nepriekaištingą etiketą ir rafinuotumą. Į minėtus arbatos namus įsileidžiami tik gerai pažįstami klientai, o nesupažindinus su naujokais pastariesiems durys neatveriamos. Geišos profesija yra gerai apmokama – kartais jos gali kainuoti tūkstančius JAV dolerių. 1920 m. pasaulyje buvo 80 tūkst. geišų, bet dėl suvakarėjusios Japonijos kultūros šiandien jų liko tik 10 tūkst.

Koks yra geišos vaidmuo?

Geiša_9

Geiša turi būti išsilavinusi ir įvaldyti įvairius tradicinius menus – klasikinį šokį, ji turi groti šamisenu, o hanamači (geišų bendruomenėje) dainuoti keliais stiliais. Šiandien geišos taipogi gali demonstruoti rūbus ir vykti į tarptautinius konkursus.

Geišos darbas yra užimti klientus prabangiuose arbatos namuose. Ji pateikia gėrimus, kalbasi su klientais ir vykdo pasirodymus.

Geišos su vyrais užmezga įvairius santykius. Jos nėra prostitutės. Geiša gali turėti globėją, su kuriuo būtų susijusi emociškai, ekonomiškai ir seksualiai, tačiau ji gali rinktis, ar nori tokio globėjo.

Geiša_8

Geišos susiriša plaukus į kuodą arba suima juos šukomis ir prisega dviem segtukais. Jos taipogi dėvi elegantiškus kimono ir dailų baltą makiažą.

Už atitinkamą pinigų sumą geišos dalyvauja verslo banketuose arba vakarėliuose. Ten jos bendrauja su svečiais ir užima juos demonstruodamos savo talentus. Geiša atlieka “Tačikatą” – tradicinį japonų šokį arba “Džikatą” – dainuoja ar groja. “Tačikatą” paprastai atlieka jaunesnės maiko merginos, o “Džikatą” – vyresnės. Pastarosios taipogi skiria didesnį dėmesį garbingiems svečiams. Geiša jokiu būdu nedisikutuoja apie tai, kas buvo kalbama vakarėlyje arba verslo susitikime.

Geiša neruošia maisto ir jo nenešioja. Ji taipogi jokiu būdu nepasilieka pas klientą nakčiai.

Geišos ir istorija

Geiša_7

XI a. pradžioje dvi kilmingos moterys sukūrė šokį, kuris buvo skirtas karių linksminimui. Reprezentuodamos oficialų kario rūbą jos apsirengdavo baltai – dėvėdavo aukštą skrybėlę, ilgą baltą mantiją ir kardą pašonėje. Šokis išliko, tačiau ilgainiui pasikeitė kostiumas – jos dėvėdavo juodą skrybėlę ir raudoną sijoną.

Daugelis tiki, kad šios moterys buvo geišų pirmtakės. Tačiau kiti įsitikinę, jog pirmosios geišos buvo vyrai, kurie suteikdavo pramogą vadinamajame “vandens pasaulyje”. Šiam pasauliui priklausė prostitutės, įvairūs artistai ir jų patronai. Galiausiai įvyko transformacija – visus vyrus geišas pakeitė moterys.

Geišoms išpopuliarėjus, jos ėmė dirbti arbatos namuose ir įkūnijo Japonijos kultūrą. 1779 m. valdžią papiktino geišų egelsys – ji nepakentė, jog šios nemokėjo mokesčių nuo savo atlyginimų. Buvo suformuotos jų disciplinos taisyklės ir elgesio kodas – jų laikomasi iki šios dienos.

Geišos ir menas

Geiša_6

Šokio svarba Japonijos ir geišų kultūroje greičiausiai kyla iš senovinių religinių apeigų. XIX a. vystėsi dauguma šiandien dažniausiai geišų tiek privačiuose vakarėliuose, tiek viešuose renginiuose (tarkim, festivaliuose) atliekamų šokių. Tokie šokiai kaip “Miyako Odori” ir vyšnių šokis – japonų kultūroje vertinamas kaip ir Vyšnių žydėjimas, ištakomis siekia XIX a.

Šamisenas yra styginis muzikos instrumentas - jis pagamintas iš raudomedžio, turi tris iš šilko nuaustas stygas, pritvitintas prie kaklelio trimis kabliukasi iš dramblio kaulo. Medinis korpusas išklotas pegamentu. Instrumentu grojama su dramblio kaulo arba mediniu stryku. Grojimas šamisenu siekia T’ang Kinijos laikus, kuomet T’angų dinastija įteikdavo instrumentą kaip dovaną iš Japonijos atvykstantiems budistams.

Prieš aptariant geišos apdarą būtina išsiaiškinti raudonos spalvos svarbą. Japonų kalboje yra žodis “ko itten”, reiškiantis “raudonio prisilietimą”. Šis žodis vartojamas švelniai apibūdinant moterį, o ypač geišą. Japonų visuomenėje raudonos spalvos naudojimas rūbuose bei makiaže yra labai svarbus. Raudona laikoma grožio ir laimės spalva.

Geiša_3

Tikima, kad raudoni apatiniai apsaugo nuo menstruacijų sukeliamo skausmo ir moteriškus dauginimos organus išlaiko sveikus ir gerai funkcionuojančius. Taipogi tikima, kad raudona vyrams yra labai erotiška. Po kimono (priklausomai nuo metų laiko) geišos paprastai dėvi avietinės spalvos pamušalą. Jos taipogi išsidažo ryškiu raudonu lūpdažiu, kuris pagamintas iš aviečių išskiriamo ekstrakto ir dažų.

Ankstyvaisiais geišų laikais, kuomet dauguma patronų priklausė karių sluoksniui, geišų kostiumai priminė karių rūbus – taipogi ir skrybėlės bei dekoratyviniai kardai. Kultūrai plečiantis, rūbai tapo moteriškesni. Geišos ėmė dėvėti tradicinį kimono.

K

Geiša_11

imono spalva, raštas ir stilius priklausė nuo metų laiko, tačiau kimono visuomet buvo dėvimas trimis sluoksniais (išorinis kimono ir du apatinio rūbo sluoksniai). Žiemą ant kimono geišos apsivilkdavo trijų ketvirčių ilgio savotišką paltą iš rankomis dažyto šilko. Pavasarį tapdavo labai svarbi geišos dėvima aplink strėnas suveržiama juosta (obi). Ši įmantriai dekoruota juosta dažnai būdavo brangesnė nei pats kimono.

Pavasarinis kimono taipogi būdavo su avietinės spalvos pamušalu. Vasarą jis būdavo nuimamas, o kimono pakeičiamas į ryškesnių spalvų ir įvairesnio dizaino. Rudeniui atėjus, vėl atsirasdavo avietinis pamušalas, naujos spalvos ir dizainas. Lauke geišos avėdavo plokščiapadžius sandalus, o namuose būdavo basos. Blogu oru moterys dėvėdavo aukšto pado šlepetes, kurios būdavo pritvirtanmos prie pėdos kaip ir virvelėmis suraišomi sandalai.

Maiko – apmokoma geiša – dėvėdavo specialias juodas lakuotas šlepetes.

Geiša_13

Geišų šukuosenos ilgainiui labai keitėsi. Iki T’ang Kinijos laikų buvo įprasta moterims nešioti palaidus plaukus, tačiau T’ang Kinijos laikais tapo populiaru sukelti surištus plaukus. Vėliau moterys ėmė perskirti plaukus per vidurį ir vėl nešiojo juos palaidus. XVII a. jos vėl ėmė sukelti plaukus ir tuomet atsirdo tradicinės šukuosenos – šimados užuomazgos. Būtent tokią šukuoseną nešioja geišos – tai reiškia, kad visi plaukai surišami drauge.

Yra keturios šimados rūšys: taka šimada – plaukuose suneriamas į mazgą panašus kuodas, kurį paprastai nešioja jaunos netekėjusios moterys; tsubuši šimada – plokštesnis kuodas, kurį dažniausiai nešioja vyresnės moterys; ujivata – kuodas, į kurį įpinamas spalvotas kaspinas; bei dar viena šukuosenos rūšis, kuri primena peskeltą persiką – tai dažniausiai maiko būdinga šukuosena.

Geiša_14

Šios šukuosenos būdavo dekoruojamos įmantriomis šukomis ir segtukais, kurie simbolizuodavo moters statusą. XVII a., po Meiji atkuriamojo periodo, šukos buvo didelės ir krentančios į akį. Meiji atkuriamojo periodo metu bei šiais laikais populiarios mažos ir ne tokios matomos šukutės.

Tradicinis geišos makiažas yra turbūt labiausiai su jų kultūra siejamas bruožas, kadangi jis taip radikaliai skiriasi nuo šiuolaikinio makiažo. Veikiamos T’ang Kinijos periodo pirmosios geišos ir kitos to meto moterys nusidažydavo antakius aukso geltonumo spalva. XVI a. geišos ėmė naudoti baltą makiažo pagrindą, kuris buvo padarytas iš ryžių pudros – ją vėliau pakeitė baltas kremas.

Geiša_12

Geišos dažydavosi lūpas raudonu lūpdažiu, padarytu iš šafarano ekstrakto, o dažomas dažniausiai būdavo tik pats lūpų centras – taip pabrėžiant delikatumą, moteriškumą ir trokštamą miniatiūrinį efektą. Taipogi buvo naudojami šviesiai raudoni skaistalai, pagaminti iš avietės žiedlapių. Iki Meiji periodo geišos bei visi artistai nuolat nujuodindavo dantis, tačiau iki šiol nežinoma, kodėl.

Geišos pasaulis yra tokia kultūra, kurioje Japonijos moterys gali būti nepriklausomos ir ekonomiškai pasitenkinusios, kadangi jos netekėdavo (ištekėjusi ji nebebūdavo geiša).

Tai, ko gero, vienintelė profesija Japonijoje, kurioje moteris užima aukštesnį rangą nei vyras. Geiša moteris gali dirbti iki pat senatvės, o kadangi tokia moteris dėl tradicinio meno ir kultūros puoselėjimo saugoja kultūrines vertybes, ji sulaukia įvertinimo ir pagarbos, kurio jokiais kitais būdais neįgytų.

Bus tęsinys

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Analizė parodė žiaurią realybę: tai, kas vyksta Lietuvos ligoninėse, netelpa į jokius rėmus (165)

Apie darbo vietų ir gydymosi paslaugų išsaugojimą regionuose garsiai kalbantys politikai dėl...

Netikėtas inspektorių reidas prekybos centre: svorį ant pakuotės atitiko ne visos prekės (29)

Vasarą galima pavadinti tikru ledų karštinės sezonu. Tačiau ar tikrai nusipirkus tam tikro...

Ukrainiečiai automobilius graibsto net iš metalo supirkėjų (33)

„Parduoti galima viską, kas dar kruta“, - juokiasi Kauno automobilių turgaus vadovas...

Putinas pripažino siūlęs Trumpui sandėrį dėl Ukrainos (47)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas , pasak naujienų agentūros „Bloomberg“ šaltinių,...

5 mitai apie išgyvenimą gamtoje, kuriais tikėti pavojinga (8)

Būdami vaikais dažnai žiūrėjome dokumentiką apie gamtą. Joje dažnai sukosi vaizdai apie...

71-erių milijonieriaus Stasio Brundzos žmona kreipėsi į teismą dėl skyrybų (9)

Verslininkas, automobilių kolekcionierius, buvęs garsus lenktynininkas bei politikas Stasys Brundza...

Dvi skirtingos Amerikos: kodėl vienos gyventojai nesididžiuoja būdami amerikiečiai (18)

Politikoje įprasta, kad dvi pusės siekia to paties, tik skirtingomis priemonėmis, deja, JAV...

Daugumai įprasti dalykai, kurie paverčia namus nejaukiais ir netvarkingais

Namuose yra daugybė dalykų, prie kurių esame pripratę ir kuriuos laikome naudingais. Tačiau tiesa...

Visų taip mėgstami ledai: kiek, kada ir kokių? naminių ledų receptas (1)

Mitybos specialistė, tinklaraščio „ vaikumityba .lt“ autorė Vaida Kurpienė įsitikinusi,...

Ekspertė: lietuvių specialistai panašūs į norvegus, bet šykšti investicijų

„Pagal specialistų paruošimą neatsiliekame nuo norvegų, tik vis dar šykštime investicijoms“,...