39-erių kaunietis Gintautas Butėnas teigia, kad niekada nelaukia atostogų, jo neslegia šiandieninis didelis gyvenimo tempas, o didžiausi džiaugsmai – šeima, fotografija ir vėl atrastas sportas.
© G.Butėno nuotr.

- Gintautai, pradėkime nuo fotografijos. Kas ji Jums yra ir kada atsirado Jūsų gyvenime?

- Fotografija mane lydėjo nuo vaikystės. Pirmąjį fotoaparatą į savo rankas paėmiau būdamas 4 metukų. Tai buvo rusiškas „Lomo“ agregatas. Visiškai paprastas. Vėliau, tėvai matydami mano susidomėjimą foto menu, man būnant 13-14 metų, nupirko „FED4“ fotoaparatą. Žiūrint į tuos laikus, tai jau buvo ganėtinai daug pažengęs veidrodinis fotoaparatas su rimtesniu objektyvu. Nuo tada mane pagavo fotografavimo manija. Pats sėdėdavau tamsiame kambarėlyje prie raudonos šviesos ir su ryškalais ryškindavau juosteles bei darydavau nuotraukas.

Šiandien man fotografija yra ir hobis, ir pragyvenimo šaltinis. Turiu fotografijos studiją, fotografuoju didiesiems „stokiniams“ tinklapiams „Shutterstock.com“, „iStockphoto.com“, „eu.Fotolia.com“. Taip pat pradėjau domėtis filmavimu. Filmuoju sporto filmukus, kurie keliauja į „Youtube“, sporto kanalus.

- Kada Jūsų karjeroje atsirado lūžis, kai iš mėgėjo tapote profesionalu. Ar buvo juntama ir matoma ryški to linija?

- Rimčiau pradėjau dirbti, kai Lietuvoje atsirado skaitmeniniai veidrodiniai fotoaparatai. Pradėjau domėtis, skaityti knygas, forumus, analizuoti metodikas. Žinių kaupimą lydėjo nuolatinis fotografavimas, kuris palaipsniui pradėjo vesti profesionalumo keliu. Žinoma, kaip ir daugelis, dirbau Lietuvoje: vestuvės, šeimos šventės, krikštynos, privačios fotosesijos ir t.t. Visgi, fotografavimas čia netenkino mano lūkesčių. Žmonės norėjo geriausio produkto už mažiausią kainą. Taip pat norėjosi augti, tobulėti, pakilti ant aukštesnio kokybės laiptelio, todėl nusprendžiau išbandyti save pasaulinėje rinkoje.

Susidomėjau vadinamaisiais „stokiniais“ puslapiais, kuriuose fotografai kelia savo nuotraukas, o po to jas perka klientai iš viso pasaulio. Bendradarbiavimas ir patekimas ten nebuvo toks lengvas. Turėjau praeiti atranką, kurios metu nuotraukas vertina šios srities specialistai. Visos nuotraukos turi būti 100% profesionalios, jos tikrinamos su specialia programine įranga, žiūrimas spalvų ryškumas, gylis ir kiti niuansai. Praėjus atrankas, sudariau sutartis ir pradėjau šioms svetainėms pardavinėti savo nuotraukas, kurias dabar gali įsigyti žmonės iš viso pasaulio.

G. Butėnas: negyvenu lietuviams įprasto gyvenimo
© G.Butėno nuotr.

- Minėjote, kad pradėjote filmuoti sporto vaizdo klipus. Galbūt ir mėgstamiausia fotografijos rūšys yra sporto fotografija?

- Teisingai, kuriu sporto vaizdo klipus, taip pat fotografuoju Wing Tsun Kung Fu užsiėmimus, kuriuos pats lankau. Tačiau mano mėgstamiausia sritis - žmonės. Fotografai vienareikšmiškai sako, kad tai ir pati sunkiausia sfera. Kai fotografuoji peizažus, jie stovi ramiai, nejuda, gali ramiai sau susirasti tinkamą fotografavimo tašką. Taip pat yra ir su daiktų fotografija – jeigu tau reikia, tu gali juos perstumdyti, padėti, kur reikia ir t.t.

Žmonių fotografija yra kitokia. Tai kas sekundę besikeičiantis objektas, vis nauja išraiška ir poza. Tu turi sugebėti pagauti jo vidinę būseną, ją atskleisti, parodyti žmogų tokį, kokio jis savęs dar pats nematė ir nežinojo, kad toks gali būti. Juk tikrai būna nefotogeniškų žmonių, kurie ateina ir sako, kad visose nuotraukose atrodo prastai, todėl nemėgsta fotografuotis ar net pačios fotografijos. Tada tu turi išspausti viską, parodyti šio meno estetiką, kad žmogus džiaugtųsi tavo padarytu darbu. Šioje vietoje atsiranda fotografo meistriškumas, „akis“ kadrui ir, žinoma, profesionali technika.

- Užsiminėte apie Wing Tsun Kung Fu. Kaip kovos menas tapo vienu iš fotografo hobių?

- Kung Fu mano gyvenime būtų buvęs jau daug seniau, jei man tiesiog būtų pavykę rasti, kur lankyti šias treniruotes. Jeigu pasakojant nuo pradžių, tai koviniais sporto menais aš susidomėjau dar vaikystėje. 12-kos metų pradėjau nuo dziudo, po to sekė kovinė savigyna, tais laikais taip vadino karate kovos meną. Sportavau pakankamai ilgai, kol patyriau rimtą traumą ir maždaug 15-kai metų viską teko nutraukti.

Prieš 8-erius metus pradėjau internete ieškoti Kung Fu treniruočių. Deja, nieko rasti nepavyko. O dabar, visiškai neseniai, vėl atgimė šis noras ir prieš 3 mėnesius „Google“ radau Baltijos Wing Tsun Kung Fu asociaciją (BWTA). Paskambinau jos prezidentui Si-Fu Linui Gudonavičiui, kuris man labai maloniai ir nuoširdžiai viską nušvietė. Atėjau į pirmą treniruotę ir likau.

G. Butėnas: negyvenu lietuviams įprasto gyvenimo
© G.Butėno nuotr.

- Kodėl Jus sudomino būtent Wing Tsun Kung Fu? Juk anksčiau rinkotės pakankamai tolimas sporto šakas dabartinei.

ž Aš niekada nebuvau „čiupinėjęs“ Kung Fu, tačiau tuo visada domėjausi. Žiūrėdavau „Youtube“ medžiagą, filmus apie didįjį meistrą Ipman‘ą. Wing Tsun yra visiškai kitoks menas. Jis atrodo daug lankstesnis, minkštesnis, grakštesnis. Jame nėra tolimų smūgių, kurie yra, pavyzdžiui, karatė. Ten dauguma smūgių yra tolimi, griežti, o Kung Fu yra lankstesnis, tačiau daug efektingesnis. Čia galima apeiti galingus smūgius, čia nesvarbu nei tavo ūgis, nei amžius, nei svoris. Taip pat ir traumų tikimybė yra žymiai mažesnė.

Kitas aspektas – rytų filosofija. Aš dar nepradėjęs lankyti treniruočių jau praktiškai mintinai žinojau visą Wing Tsun istoriją ir genealoginį meistrų medį. Žinoma, iš Si-Fu L. Gudonavičiaus sužinojau naujus niuansus, kuriuos sujungiau su savo turimomis žiniomis. Tai man labai įdomu. Juk nuo to viskas prasideda. Tu negali mokytis kovos meno nežinodamas jo istorijos ir šaknų. Be žinių tu tiesiog kartosi kažkokius veiksmus. Tai bus beprasmiška.

- Ar yra kažkas bendra tarp Jūsų labai skirtingų hobių – kovos menų ir fotografijos? Ar tai kartu suderinami, iš pažiūros tokie skirtingi atrodantys dalykai? Ar jie netrukdo Jūsų gyvenimo harmonijai?

- Sunku įsivaizduoti, kaip juos derinti. Tačiau vienas aspektas yra. Tiek Wing Tsun, tiek ir fotografija reikalauja labai didelio susikaupimo ir savo veiksmų apmąstymo.

Fotografuodamas ne tik spaudi mygtuką, bet atlieki labai didelį darbą prieš jį paspausdamas: jei tai vyksta lauke, reikia numatyti oro sąlygas, apžiūrėti vietą, pasirinkti fotografavimo tašką, eksponavimą ir dar labai daug sudedamųjų dalių, kurios leidžia pasiekti gerą rezultatą. Kung Fu taip pat reikalauja pradžioje įdėti labai daug darbo: išmokti judesius, frazes, koordinuoti save ir savo judesius, susikaupti, nedaryti klaidų, kad taptum geru mokiniu, o gal net ir meistru.

Tačiau šie dalykai yra svarbūs visur. Tiek darbe, tiek sporte tu turi maksimaliai stengtis, jei nori geriausio rezultato. Aš manau, kad kiekvienas gyvena taip ir gauna tai, ko nusipelno. Aš neturiu savo gyvenime aklo skubėjimo, mėtymosi iš vienos pusės į kitą. Aš gyvenu truputį kitaip nei daugelis lietuvių.

Aš nesėdžiu darbe nuo ryto iki vakaro, aš nelaukiu atostogų, nes atostogos man kasdien. Daug būnu su savo šeima, kas, vėlgi, teikia man didelę dvasinę ramybę. Galbūt todėl aš nejaučiu tokios didelės rutinos, bėgimo, didelio streso ir įsitempimo. Aš nepavargstu nuo gyvenimo, o juo mėgautis man padeda mano artimiausi žmonės, hobiai ir darbas.

G. Butėnas: negyvenu lietuviams įprasto gyvenimo
© G.Butėno nuotr.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Medikai įspėja saugotis: karštis grasina ilgalaikiu jautrumu ar net širdies smūgiu (8)

Vilnietis Paulius per karščius lauke pjovė šakas. Po kelių valandų intensyvaus darbo...

Kauno r. nukrito dvimotoris lėktuvas, nukentėjo lietuvis instruktorius ir užsienietis papildyta 16.20 (127)

Sekmadienį 15 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas...

Rimantė Kulvinskytė sugalvojo tobulą būdą, kaip suderinti motinystę ir darbą (19)

TV laidų vedėja, žurnalistė, verslininkė, kūrybininkė Rimantė Kulvinskytė yra ir itin...

Vieta, kuri privers pakeisti nuomonę apie Palangą ir pasijusti visiškai kitaip (50)

Palangoje , J. Basanavičiaus gatvėje, vietoj gyventojams galvos skausmą kėlusių karuselių tuos...

Darbo pokalbis: kokio atlyginimo prašyti? (72)

Eidami į darbo pokalbį kandidatai dažniausiai bijo vieno klausimo – kokio atlyginimo tikisi,...

Užkalnis liko alkanas (262)

Vienas dalykas, kurio Lietuvai (ir Europai) reikia mokytis iš Amerikos, tai didelės porcijos...

Didžioji Britanija grasina nesumokėti skyrybų su ES sąskaitos (23)

Didžioji Britanija gali nesumokėti pažadėtos 39 mlrd. svarų skyrybų sąskaitos Europos...

Duris į NBA užkulisius pravėręs Motiejūnas: „Rockets“ šiemet žengė didelį žingsnį atgal (38)

Penki sezonai, 248 rungtynės ir 1826 pelnyti taškai. Tokiais pasiekimais per savo NBA karjerą...

Kvepia ne tik augalų žiedai, bet ir kitos jų dalys (1)

Dažnai galvojama, kad žolynai kvepia mums primindami vasarą, bet iš tikrųjų jie kvepia ne mums,...

Ligoninės maistas užsienyje nustebino tik dėl vieno ingrediento (33)

Labai neplanuotai teko pabuvoti kelias dienas (š. m. 12-15/7) švediškoje ligoninėje Lidšiopingo...