Šiuo metu Anglijoje gyvenanti Rasa papasakojo savo emigracijos istoriją. Po nesėkmių virtinės Lietuvoje jauna mergina ryžosi išvykti laimės ieškoti svetur. Pradžia buvo sunki, tačiau dabar moteris tikina, kad jos namai yra Anglijoje.
© Shutterstock nuotr.

Tą dieną, kai nusprendžiau palikti Lietuvą, buvau visiškai pasimetusi gyvenime 25-erių metų mergina. Tuo metu atrodė, kad visas pasaulis man slysta iš po kojų. Buvau neseniai baigusi universitetą ir papildžiusi ir taip dideles bedarbių gretas Tėvynėje. Tuo pat metu išsiskyrėme po šešerių metų draugystės su vaikinu.

Grįžau gyventi pas tėvus. Tėtis taip pat nedirbo. Vertėmės tik iš mamos menkos algelės. Visi trys glaudėmės mažame, bendrabučio tipo butuke. Vos tilpome viename kambarėlyje.

Vieną vakarą sėdėjau prie stalo ir žvelgiau pro langą. Dangų dažė švininiai debesys. Mąsčiau apie savo gyvenimą. Jis man atrodė lyg juodas dangus... Staiga, lyg mane suprastų, dangus prakiuro. Didžiuliai lietaus lašai skaudžiai daužėsi į langą. Gamta lauke ūžė. Ūžė ir mano siela. Galvoje įkyriai sukosi mintis išvažiuoti ieškoti laimės į užsienį. Audra lauke nurimo, tačiau mano viduje vis dar buvo neramu. Nusprendžiau išvykti į Jungtinę Karalystę. Pasiskolinusi iš artimųjų šiek tiek pinigų, susiradusi Anglijoje padedančią įsidarbinti firmą, su nedideliu bagažu išvykau užkariauti Londono.

Pradžia naujoje šalyje nebuvo lengva. Nuvykus į vietą, teko apsigyventi viename kambaryje su dar septyniais kitais žmonėmis – lietuviais, lenkais. Žadėto darbo teko palaukti. Pinigai seko.

Prabėgus kuriam laikui, gavau darbo vietą viename fabrike. Darbas buvo labai varginantis. Nuo šalčio skaudėjo sąnarius, ėmė tinti rankos. Grįždavau nusikalus po 16 val. darbo į „namus“ ir krisdavau į savo „lovą“, jei taip galima vadinti ant žemės numestą gan padėvėtą čiužinį. 

Kentėjau, tačiau neturėjau, kur daugiau eiti. Prakeikiau save, kad išvykau iš Lietuvos. Bet grįžti į Tėvynę negalėjau – savigarba neleido.

Fabrike iškentėjau beveik šešis mėnesius – pavyko susirasti darbą viešbutyje. Tvarkiau kambarius. Darbas buvo nelengvas, reikėjo labai skubėti, kambarių daug. Tačiau po kurio laiko viešbučio savininkai ėmė mažinti darbuotojų skaičių – man teko išeiti.

Norėdama numalšinti liūdesį dėl prarasto darbo su pažįstamais nuėjau į pub‘ą. Ten susipažinome su anglų kompanija. Įsikalbėjome. Pasirodo, vienas iš jų turėjo įmonę ir kaip tik ieškojo vadybininko. O aš kaip tik buvau baigusi šio pobūdžio studijas, be to, per daugiau nei vienerius Anglijoje praleistus metus puikiai mokėjau anglų kalbą. Jis pasiūlė man ateiti pabandyti padirbėti.

Pirmoji ir kitos darbo dienos buvo nuostabios. Pagaliau dirbau pagal specialybę! O ir vadovas buvo draugiškas, kolegos į mane žiūrėjo labai tolerantiškai, padėjo, jei ko nors nesuprasdavau ar nežinodavau kaip padaryti.

Gyvenimas ėmė taisytis. Gaunamos pajamos ne tik leido išsinuomoti atskirą butuką, bet ir nemažą dalį atlyginimo galėjau skirti santaupoms ir sau – drabužiams, kelionėms. Dalį pinigų nusiųsdavau tėvams į Lietuvą. Prabėgus porai metų sutikau ir savo būsimą vyrą – anglą. Dabar esu laimingai ištekėjusi, dviejų mažiukų mama. Dirbu savo vyro įmonėje. Į Angliją atvyko ir mano tėvai. Esame laimingi.

Mūsų su vyru gaunamos pajamos leidžia ne tik užtikrinti savo ir šeimos poreikius, bet ir pasilepinti. Turime erdvų namą, galime išvykti paatostogauti į užsienį bent pora kartų per metus. O labiausiai mane Anglijoje džiugina pagarba – pagarba sau ir kitiems, ko dažnai pasigesdavau Lietuvoje. Ir nors kartais jaučiu Tėvynės ilgesį, tačiau mano namai čia – Anglijoje.

Ši istorija atsiųsta konkursui „Mano sėkmingos emigracijos istorija“. Pasidalykite savo patirtimi ir Jūs!

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Po Trumpo ir Putino susitikimo – nedviprasmiškas JAV signalas Rusijai: mes jus stebime (209)

Ar Rusija, JAV prezidento nuomone, yra priešininkė? Tokio klausimo kelis sykius pastaruoju metu...

Turime dvi problemas – emigraciją į užsienį ir emigraciją į Vilnių (12)

Pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Rygos įsikūrusio Rokiškio Nepriklausomybės aikštėje...

Rimvydas Valatka. Gyvenimas prie Karbauskio iki 2024 metų? (130)

Kas galėtų patikėti, kad Rusija nesikiš į mūsų rinkimus, muša būgnais kolega R....

Medikai įspėja saugotis: karštis grasina ilgalaikiu jautrumu ar net širdies smūgiu (33)

Vilnietis Paulius per karščius lauke pjovė šakas. Po kelių valandų intensyvaus darbo...

Šeši „Titaniko“ katastrofą išgyvenę žmonės ištrinti iš istorijos (2)

Šešiems kinams pavyko išgyventi „Titaniko“ katastrofą, o po paros jie jau buvo ištrinti iš...

Kauno r. avariniu būdu nutūpdytas lėktuvas, nukentėjo lietuvis instruktorius ir užsienietis papildyta 19:10 (164)

Sekmadienį 15 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas...

10 metų Basanavičiaus gatvėje grojantis muzikantas: lietuvių muzikinis skonis, švelniai pasakius, yra prastas (60)

Vienas iš Palangos Jono Basanavičiaus gatvės akcentų – ten susirinkę performeriai. Vieni stovi...

Rimantė Kulvinskytė sugalvojo tobulą būdą, kaip suderinti motinystę ir darbą (33)

TV laidų vedėja, žurnalistė, verslininkė, kūrybininkė Rimantė Kulvinskytė yra ir itin...

Vienus suglumina, kitus prajuokina: žvilgtelėkite į naują „Crocs“ kūrinį (27)

Kroksai buvo sukurti kaip praktiška, patogi avalynė, mylių mylias nutolusi nuo mados pasaulio. Kas...

Bokso ringe rusą pranokęs ukrainietis užfiksavo unikalų pasiekimą (28)

Šeštadienį Maskvoje vykusiame „World Boxing Super Series“ turnyro finale ukrainietis...