Emigrantės kelias nuo valytojos iki grožio salono savininkės

Rodos, šeima ir karjera – visiškai nesuderinami dalykai. Šį stereotipą sulaužyti išdrįso Inga Misiūtė, kurią nebaisu pavadinti ne tik žavinga moterimi, bet ir lydere grožio industrijoje, sėkminga verslininke bei rūpestinga trijų vaikų mama. Kviečiame susipažinti ir pamatyti, kaip pusę savo gyvenimo emigracijoje praleidusi moteris išmoko anglų kalbos ir sugebėjo pasiekti pavydėtinų aukštumų grožio pramonėje.

- Inga, papasakok skaitytojams apie save ir apie gyvenimo pradžią Anglijoje. Prieš kiek laiko čia atvažiavai? Kaip atrodė tavo pirmieji gyvenimo JK metai? Su kokiais sunkumais susidūrei ir kaip su jais kovojai?

- Atvykau į JK prieš beveik 18 metų, čia esu jau pusę savo gyvenimo… Tikriausiai kaip ir daugelio emigrantų pradžia nebuvo lengva. Sakyčiau, didžiausias trūkumas buvo kalbos nemokėjimas, todėl buvo gan sunku kažko siekti. Man labai pasisekė, nes per agentūrą buvau išsiųsta dirbti į viešbutį, kurio supervaizorė buvo nuostabi moteris, kuri kantriai mokino mane kalbos. Aš labai norėjau išmokti kalbos, nes tik su ja, drąsa ir ryžtu buvo galima skintis kelią į priekį.

Tada, sakyčiau, vėl pasisekė, kai pradėjau dirbti pub’ų valytoja. Tą kartą kalbos mokino bosas: pakeliui į darbą buvau apsupta anglų, tad kažkaip greitai kalbėjau nepriekaištingai. Ispanės barmenės net sakė, kad akcentas dingsta (šypsosi). Buvau be galo patenkinta savimi.

- Koks gyvenimo įvykis paskatino tave emigruoti? Kodėl būtent Jungtinė Karalystė?

- Hmmm… kodėl JK? Nežinau… gal todėl, kad apie ją pirmą išgirdau (buvau tik 16-ikos). Koledže vyresni studentai vykdavo į JK atlikti praktikos, papasakojo, o aš ir pasakiau sau – važiuosiu ten. Būtų pasakę apie kokią Italiją ar Ispaniją, tikriausiai būčiau lėkusi ten.

- Kaip nusprendei siekti karjeros grožio pramonėje? Kas lėmė apsisprendimą imtis nuosavo verslo?

- Kiek pamenu, net ir koledže pešiodavau antakius (juokiasi). Grožis tai toks dalykas, kuriam negalima pasakyti ne. Prieš daugelį metų svajojau apie savo grožio saloną, nors atvirai, apie ką aš nesvajojau (juokiasi). Norėjau ir savo restoraną turėti, ir kavinę, norėjau virti cepelinus ir gardžius šaltibarščius…

- Kodėl nusprendei save realizuoti grožio srityje?

- Kai pradėjo populiarėti blakstienų priauginimas, supratau, kad jos bus tokios geidžiamos visų – nuo 18 metų moksleivių iki pensinio amžiaus moterų, kurios dėl silpnos regos net negali pasidažyti savų blakstienų… Kas nenorėtų pabusti ryte ir atrodyti žvaliai ir gražiai, o jei dar meistras atvažiuoja į namus?! Todėl ir kilo idėja – mobilus servisas. Klientas gali jus pasitikti nors ir su chalatu, jam nereikia laukti autobuso ar mirkti lietuje… Klientai augo kaip grybai po lietaus!

- Kokiomis veiklomis užsiimi dabar? Ko pasiekei per šiuos metus? Kas tau padėjo?

- Kiek galima stovėti vietoje?! Taip smagu, kai tavęs visi geidžia, bet reikėjo kažko naujo… Pradėjo mergaitės prašyti išmokyti ir jas šio meno, tad man tai buvo lyg pastūmėjimas kažką keisti. Pradžioje mokinau privačiai, be jokiu sertifikatų, o dabar galiu pasidžiaugti ir savo mokykla „Immaculate Beauty Academy”, akredituotais kursais ir savo asmeninio „IM Beauty” prekinio ženklo produktais, kuriais prekiauju asmeninėje savo svetainėje http://www.immaculatelashes.com/.

Mamai atvykus į pagalbą, galiu labiau realizuoti save, tad šie metai buvo tikrai įspūdingi. Buvau pakviesta į Airiją, Lietuvą, kaip tik savaitgalį vykstu į Vengriją pravesti Volume Master Class kursus. Ateityje nusimato ir Norvegija, Ispanija, Italija, Vokietija ir gal net USA. Norėčiau aplankyti kiek įmanoma daugiau šalių.

Kad nestovėčiau vietoje, aplankau seminarus, kad atnaujinčiau žinias. Pernai viešėjau Prahoje „League of Lash Master Congress”.Turėjau galimybę susipažinti su pasauliniais blakstienų meistrais ir net su kai kuriais smagiai pabendrauti prie arbatos puodelio. Šiemet patraukiau į Latviją „Kolibri Europe Championship“ ne tik pasisemti žinių, bet ir išbandyti save tarp profesionalų. Namo parsivežiau 3-ią vietą tarp mokytojų ir taip geidžiamą Kolibri statulėlę.

Buvau ir Lietuvoje atvirame blakstienų priauginimo čempionate. Jei atvirai, būtų galima kiekvieną mėnesį kažkur važiuoti ir krautis diplomus, bet kas dirbs? Nereikia pamiršti, kad turiu ir tris vaikus, kuriems irgi reikia mano dėmesio. Laikas taip suspaustas, kad į čempionatus važiuoju visai nepasiruošusi, tiesiog darbą darau taip, kaip savo klientėms.

- Per dieną aptarnauji nemažai klienčių, ką gali patarti merginoms, norinčioms išsirinkti tikrai profesionalų blakstienų priauginimo meistrą?

- Na, geras meistras niekada nepadarys priauginimo per valandą ar mažiau. Čia tikriausiai būtų pagrindinis klausimas renkantis meistrą. Ne veltui čempionatuose duoda 3 ar net 3,5 val. priauginimui. Tiek maždaug reikia laiko atlikti tikrai kokybišką darbą. Kartais mergaitės padaro per 2,5 val., bet čia jau nebus 100 % padengimas.

Vidiniai ir išoriniai kampeliai „suėda” daug laiko, kiekviena meistrė sutiks su manim. Taip pat profesionali meistrė gali padaryti bet kokį priauginimą, tai gali būti ir 2D (kai kuokštelis formuojamas iš dviejų blakstienų) 3/4/5D ar net 6D. Darbų albume turėtų būti įvairių nuotraukų – tai irgi parodo jos gebėjimus.

- Kiek laiko užtrunka gero meistro paruošimas? Kas svarbiau – teorija ar praktika? Neretai „meistrėmis“ save vadina merginos, kurios šio amato išmoko per vienos dienos kursus, ar tai yra įmanoma? Kokių pagrindinių dalykų mokai savo mokines?

- Keista, bet blakstienų priauginimo meno tikrai galima išmokti per vieną dieną. Tačiau gerai daryti prireiks laiko ir praktikos. Gabioms mergaitėms užtenka 5 namų darbų, kad galėčiau išduoti diplomą, kai kurios niekada netampa meistrėmis. Iš pažiūros labai paprastas ir nesudėtingas darbas iš tikrųjų yra labai sunkus ir reikalaujantis labai daug kantrybės ir kruopštumo, todėl kartais mergaitės paragavusios šios duonos supranta, kad tai tikrai ne joms.

Čia viskas svarbu – ir praktika, ir teorija. Nes kai klientui iškyla klausimų, svarbu į juos gauti atsakymą, o be teorijos meistras to padaryti negalės. Aš profesionalumo siekiu visur (šypsosi). Savo mokines mokau tobulumo, būti kitokiomis ir siekti geriausių rezultatų.

- Turi labai daug veiklos ir tris nuostabius sūnus. Kaip suspėji būti ir dėmesinga mama, ir profesionalia blakstienų priauginimo meistre? Kaip suderini šeimą ir karjerą?

- Sunku viska suderinti… Atiduodu save šeimai ir darbui, todėl sau visiškai neturiu laiko… Labai norėčiau turėti truputį daugiau laiko, bet kol kas labai daug planų, tad teks pakentėti.

- Galbūt per tokią ilgą karjeros grožio pramonėje praktiką yra nutikę kokių kuriozinių situacijų?

- Na, kuriozinių situacijų nelabai ir yra, gal tik tiek, kad teko aptarnauti ne vieną JK įžymybę (šypsosi). Gaila, negaliu paskelbti vardų ir pavardžių, bet tikiuosi, vieną dieną jos pačios mane paminės (šypsosi).

- Ką veiki, kai nereikia dirbti?

- Kai nereikia dirbti, dirbu kažką kita (juokiasi). Ruošiuosi mokslams, prižiūriu internetinę parduotuvę, pakuoju ir siunčiu užsakymus, ieškau naujų blakstienų priauginimo technikų – žodžiu, laisvų dienų nėra (šypsosi).

- JK gyveni jau ilgą laiką, ar vis dar jautiesi imigrante?

- Imigrante visai nesijaučiu. Jaučiuosi keistai, kai grįžtu į Lietuvą. Ten man viskas svetima ir keista.

- Kas yra sudėtingiausia svetimoje šalyje?

- Čia JK jau niekas nebesudėtinga… Kartais žmonės į mane kreipiasi kaip į kokį „Google”, matyt, daug žinau (juokiasi). O šiaip, manau, sudėtingiausia yra kalba ir įstatymų žinojimas – kaip elgtis, kur kreiptis.

- Kokias svajones realizuoti tau pavyko ir ko sieki artimiausiu metu?

- Iš tikrųjų pasiekiau daug, bet tiek dar daug priekyje. Norėjau mokyklos – turiu, norėjau savo prekinio ženklo produktų – turiu. Pradėjau keliauti, mokinti merginas visame pasaulyje. Manau, kad norėčiau ir savo grožio salono (šypsosi). Svajoju tapti grožio konkursų teisėja. Labai tikiuosi, kad vieną dieną būsiu pakviesta teisėjauti kokiame čempionate ar net pasidalinti savo žiniomis seminaruose. Na, ir dar kokią pasaulinę žvaigždę papuošti blakstienom būtų visai smagu.

- Kaip ir kur save įsivaizduoji po 5 metų?

- 5 metai ilgas laiko tarpas… Visko gali nutikti. Turiu labai labai daug planų, bet kol kas apie juos nekalbėsiu.

- Ar kada nors svarstai grįžti į Lietuvą, kada? Kodėl ne arba kodėl taip?

- Net nežinau, ar grįšiu. Labiau traukia šilti kraštai, bet ir tai tolimoje ateityje. Dabar niekur negaliu keliauti dėl vaikų. Teks pirma juos užauginti, o tada ir aš galėsiu kelti sparnus. Tad tikrai kokius 11 metų planuoju praleisti JK.