aA
Dizainerė, stilistė savamokslė, turinti architektės išsilavinimą, kulinarė, medikė šarlatanė, niekada nepasensianti mūza, manekenė ir mėgstamiausia bobučių pašnekovė - taip save apibūdina keturių vaikų mama ir vakarėlių liūtė Eglė Mickevičienė.
Aitvaras, džiaugsmas
© Corbis/Scanpix
Dauguma žinomų Lietuvos moterų vis dažniau prabyla, kad jų gyvenimo aukso amžius prasidėjo sulaukus keturiasdešimties, tačiau vienos televizijos užsklandų veidas, trisdešimt septynerių metų stilistė Eglė Mickevičienė nenori apie tai net galvoti. Ji netiki kalbomis apie raukšlelių neva teikiamą grožį ir užsimezgusią draugystę su pamažu atlinguojančia senatve. Eglė prisipažįsta skausmingai išgyvenanti kiekvieną kūno pasikeitimą. Kaip pati sako, matyt, dėl to, kad visada jautėsi esanti paauglė.

„Nesėdžiu namie ir nekepu pyragų. Šeima visada žiūrėjo į mane kaip į keistuolę. Namiškiai iki šiol nėra prie manęs pripratę, vis dar laukia staigmenų", - šypsosi keturių vaikų mama.

Eglė pati kuria savo gyvenimą, todėl jis - spalvingas ir neapsieina be netikėtumų. Ši moteris neleidžia sau nuobodžiauti, stačia galva neria į avantiūras, drąsiai eksperimentuoja su išvaizda: čia prisiaugina plaukus, čia vėl nusikerpa ir įsiveria į lūpą auskarą. Pagalvojusi, kad jos, kaip fotomodelio, karjera eina į pabaigą, išdrįso nusifotografuoti nuoga. „Juokinga - reikėjo sulaukti tokio amžiaus, jog tai sau leisčiau. Turbūt apsinuoginimas prieš objektyvą - savitas protestas prieš tuos, kurie pasiduoda laikui ir mano esantys per seni arba kad tai nepadoru", - kalba Eglė.

Sliekų chirurgė tapo architekte

Pavadinta ponia Eglė kone įsižeidžia - kokia ponia, ji mergaitė! Neretai moteris jaučiasi tokia pat nerūpestinga kaip vaikystėje - berniokiška nutrūktgalvė. Tik sako, kad kažkur pametė mokėjimą būti viena ir šnekėtis su savimi. „Žmogus gimsta ir miršta vienas, todėl kiekvienam reikia vienatvės. Blogai, kai imi priklausyti nuo kitų - negalima prie nieko prisirišti. Kadaise tai puikiai mokėjau, bet užmiršau, dabar stengiuosi prisiminti", - atvirauja pašnekovė.

Eglė su džiaugsmu prisimena vaikystę. Sako, tai pats gražiausias jos gyvenimo laikotarpis. Tada valgydavo medžių pumpurus ir nuo šaligatvių nurinkdavo sutraiškytus sliekus. „Turėjau jų reabilitacijos palatą dėžutėje, darydavau operacijas - išpjaudavau pažeistą dalį. Kai sliekai regeneruodavosi, paleisdavau juos į laisvę", - prisimena Eglė.

- Kodėl netapote medike?

- Ilgai svarsčiau, rinkausi tarp medicinos ir architektūros, nes mama - medikė, o tėtis - architektas. Nuo vaikystės žavėjausi gydytojais, patiko ligoninės. Prisigalvodavau įvairiausių ligų, įtikindavau tėvus, jog prastai jaučiuosi, kad tik vežtų į ligoninę. Sykį mane zondavo - kenčiau tą procedūrą, nors žinojau, jog esu sveikut sveikutėlė. Vis dėlto įstojau į architektūrą, nes jaučiausi esanti labiau menininkė. Tačiau medicinos neužmiršau, ji liko kaip pomėgis. Man patinka domėtis, bet nemėgstu sausai kalti - prieš užmigdama vietoj grožinės literatūros skaitau medicininę.

Gydyti žolėmis išmokė močiutė

- Ar žinios apie fitomediciną taip pat iš knygų?

- Močiutė daug išmanė apie žoles, ji ir papasakojo, kurie augalai ką gydo. Nuo ankstyvos vaikystės kartu vaikščiodavome po pievas ir rinkdavome vaistažoles. Buvo labai įdomu klausytis apie kiekvieną žolytę, kuri skirta kokiai nors negaliai gydyti, malšinti skausmui ar puoselėti grožiui. Dvyliktojo gimtadienio proga mama dovanojo knygą apie fitomediciną. Tai dar labiau paskatino domėtis gydymu žolėmis.

- Ar panaudojate savo žinias praktiškai?

- Taip. Draugės prašo, kad užplikyčiau žolelių arbatos mišinukų, ypač padedančių gydyti moteriškus negalavimus, sumažinti menstruacijų skausmus. Jei atsibundu pabrinkusiu veidu ir turiu greitai pašalinti patinimą dėl fotosesijos, išgeriu beržų lapų arbatos - ji mažina veido paburkimą. Akių raudonio padeda atsikratyti keli lašai žaliosios arba juodosios arbatos, tarkuotų bulvių kompresiukas. Pirmas vaistas nuo bėrimo - eterinis arbatmedžio aliejus. Tereikia kelis jo lašus užtepti ant odos. Beje, antibakterinės šio aliejaus savybės itin naudingos esant dantenų uždegimui.

Jonažolės gydo labai daug ligų, padeda atsipalaiduoti. Vis dėlto svarbiausia - nusiteikimas. Jei žmonės mąstytų šviesiau ir pozityviau, kur kas rečiau sirgtų. Blogos mintys materializuojasi, todėl būtina jų vengti.

Delne ligų ieškanti aiškiaregė

- Ar dėl to, kad žinote tiek gamtos paslapčių, jaučiatės žvali ir tikite, jog niekada nepasensite?

- Neužtenka vien liaudies medicinos išminties. Dešimt metų kasdien sportavau, buvau susidariusi individualią pratimų programą. Nemėgstu sporto klubų, todėl treniravausi namie. Nereikia sekti paskui bandą - aplinkiniai tik blaško, neleidžia įsiklausyti į kūno balsą.

Dabar laiko randu nebent jogai. Ji naudinga ne vien raumenims, bet ir vidaus organams. Pavyzdžiui, antinksčių jokiais įprastais pratimais, išskyrus jogos, neįmanoma stimuliuoti.

- Ar tiesa, kad moki burti iš delno ir esi apdovanota aiškiaregystės pojūčiais?

- Visada jaučiausi esanti prie ano pasaulio ribos ir žinau, jog turiu mistinių galių. Paimu žmogaus ranką, pačiupinėju, pažiūriu jo gyvenimo liniją ir pamatau ligas. Pagrindinė mano energija slypi akyse. Turiu tam tikrą misiją žemėje - privalau įspėti žmones apie jiems gresiantį pavojų. Žinau, kad mano perspėjimai naudingi. Daug kas man dėkoja už patarimus, tiki mano galiomis ir reaguoja į pastabas.

- Girdėjau, jog tokių keistų pojūčių turi ir tavo tėtis...

- Ne tik jis. Brolį ir močiutę taip pat lydėjo regėjimai. Tačiau tėčio galios stipriausios, jis sapnuoja pranašiškus sapnus. Sesuo sirgo kraujo vėžiu, gydytojai nedavė jokių vilčių pasveikti ir nuteikė ruoštis blogiausiam. Sielvarto genamas tėtis aplėkė visas bažnyčias ir užsakė Mišias. Vieną žvakutę uždegė ir cerkvėje prie Aušros vartų. Tąnakt jis susapnavo tris stačiatikių popus. „Tu labai to nori, todėl Emilija pasveiks", - pasakė jie. Neįtikima, bet sesuo netrukus ėmė sparčiai taisytis. Atsidėkodamas už malonę tėtis nutarė nusipirkti ikoną. Kai paėmė ją į rankas, negalėjo patikėti, ką mato - į jį žvelgė tie patys sapne matyti popai.

Kitokios mamos nenorėtų

- Pasirodo, galios perduodamos iš kartos į kartą... Ar pastebėjai kokių nors savo vaikų gebėjimų?

- Šešiolikmetis Edvinas - grynas tėvas: reiklus, griežtas ir labai rimtas. Jis jaučiasi už mane vyresnis, todėl vadina ne mama, o Egle. Kartais net mane paauklėja, pabara. Komplimentais niekada nelepina, nors sykį prasitarė, kad kitokios mamos nenorėtų, tačiau jo žmona esą turės būti namų šeimininkė. Metais jaunesnis Dovydas - mano mylimiausias, panašus į mane, lyg ir meniškos prigimties, labai geras mano draugas.

Paulei Marijai - septyneri. Jai gimus tarsi savaime išsisprendė visos problemos namie, vyras tapo labai atidus ir šeimyniškas. Džiugui reikėjo dukters. Manau, būtent Paulė gali turėti mistinių galių.

Pagranduke Elzytė - tikra aktorė. Ji pirmoji išbando mano darbo priemones - mielai tyrinėja kosmetikos prikrautą lagaminą. Vaikų susilaukiau labai jauna, todėl dabar kartu augame ir bręstame.

Pripratusi prie pavydo ir apkalbų

Pažvelgus į akimis kibirkščiuojančią Eglę nepasakysi, kad ji yra keturių vaikų motina. Greičiau - truputį išprotėjusi, valiūkiška mergiūkštė.

„Žmonės pernelyg skuba suaugti, surimtėti, praranda naivumą, gyvenimo skonį ir žavėjimąsi pasauliu. Jiems atrodo, kad jau viską patyrė, nebėra ko ieškoti, dėl to ir sensta. Aš vis dar save nustebinu", - šypsosi Eglė. Moteris tiki - kad ir ką susigalvotų, tai ateis į jos gyvenimą. Ji vadina tai saviįtaiga ir minties galia. Eglei tik liūdna, kai vyresnio amžiaus žmogus, pasielgiantis ne pagal metus, iškart apšaukiamas išsišokėliu ir tampa apkalbų objektu. Tačiau ji sako prie tojau pripratusi, nes nuo paauglystės susiduria su pavydu ir paskalomis.

„Kartais pagalvoju, kad mano pasaulėjauta niekam nėra žavi, išskyrus mane. Bet juk gyvenu dėl savęs, todėl noriu būti laisva ir elgtis taip, kaip jaučiuosi. Suprantu, tai nėra normalu, tai - psichikos liga", -juokiasi Eglė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vytaras Radzevičius apie meilę vaikams ir anūkui: yra vienas dalykas, dėl kuriuo jaučiuosi skolingas (9)

Žinomas keliautojas, TV laidų vedėjas, Pasaulio puodų „tikrintojas“ ir knygų apie tai...

Per Kalėdas parduotuvės nedirbs: paskelbė visų prekybos centrų darbo laiką (133)

Šiemet nė vienas prekybos centras Lietuvoje nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją,...

Romantika – rimtas dalykas: tik laiko klausimas, kada atsidursite pas gydytoją (2)

Kuo labiau civilizuotais tampame, tuo daugiau atsiranda asmenybes žlugdančių priklausomybių. Ne...

Rimvydas Valatka. Septyni kiaulių ūkio principai (205)

Eina į pabaigą trečiasis Džiaugsmo sekmadienis su valstiečiais ant altoriaus. Plėsdami vidinę...

Jokubaičio karjeros rungtynėse „Žalgiris“ sutriuškino „Nevėžį“ (36)

Gynyboje solidžiai rungtyniavęs Kauno „Žalgiris“ (13-1) po nesėkmės Eurolygoje reabilitavosi...

Netikėtas rezultatas: rinkėjams patinka viena ir ta pati Landsbergio ir Skvernelio savybė (170)

Didelė dalis Lietuvos rinkėjų yra migruojantys, pasiduoda bandos instinktui, ir gali persigalvoti...

Kaune stoja eismas – automobiliai neatlaiko kelio dangos išbandymo (149)

Sekmadienį žiema į Kauną atėjo su trenksmu: iš dangaus krenta snaigės, o kelio danga –...

Pensininkė Jonavoje pasigedo taksi gaunantiems mažas pajamas (13)

Jonavos žinių redakcijai skambinusioji moteris teigė, jog būtų įdomu sužinoti, ar yra galimybė...

Užkalnis: picas lietuviai valgė jau nuo XIII amžiaus, o žemaičiai – dar seniau (119)

Nelabai kas Lietuvoje dedasi su itališku maistu. Nelabai kas. Kaune, pavyzdžiui, valgyti italų...