aA
Tęsiame rašytojo Edmundo Malūko dienoraščio pasakojimus apie Mamą.
© E.Malūko nuotr.

2015-02-26

Vis labiau įsitikinu, kad mano Mama (93+10 mėn.) neserga jokia Alzhaimerio liga, o stebiu senatvės sindromą. Jei ne ‚sielos“ visuose gultuose, pataluose ir šalia Mamos, tai ir nieko keisto ir nepastebėčiau. Juokiasi, kalba, juokauja, tvarko kambarius ir savarankiška savo tualeto reikaluose.

Žinoma, sveikata jau nebe ta ir, tarkim, užkliuvusi už stalo kertės taip susiūbuoja, kad rodos kris ir nepasikels. Mažutė, kūdutė, lėta, bet išlaikiusi savo nepalenkiamą, despotišką charakterį.

Mamos keistenybės pastovios, išlieka, bet plečiasi interpretacijos. Tarkim, šiandien vaikšto užsidengusi galvą šilta liemene (kambaryje 22 tC), nes ant pakaušio įsitaisė Dievas ir Viešpačiui šalta. Būtina šiluma. Juokiuosi ir klausiu:

– Toks mažas Dievas, kad telpa ant viršugalvio?

– Dievas labai didelis, bet ant savo galvos šildau Dievo širdį (?!).

Kitas momentas:

– Mama, prašau valgyti. Į košytę pridėjau sviesto ir cinamono.

– Aš meldžiuosi. Negaliu valgyti. Soti.

– Ką tik sakei, kad alkana.

– Dabar esu soti malda. Pilna mano širdis ir visame mano kūne dabar gyvena Dievas.

– O kada Dievas iš Tavęs išeis?

– Kol žmogus maldoje, tol žmoguje gyvena Dievas. Aš melsiuos iki vakaro ir per naktį. Valgysiu rytoj.

– O Tavo Dievas jokių kitų reikalų neturi? Tu tokia gobši, kad pagrobei sau Dievą, o kiti? O man? Man Dievo nebėra? Neatiduosi? Na, truputį.

– Dievas gi ne koks daiktas! Kur Dievas nori, ten ir gyvena.

– Mama, dabar Dievas sako, kad iš Tavęs, kol pavalgysi, gyvens manyje. Jau atėjo. Jaučiu šilumą ir labai prašviesėjo mano akys. Jauti? Tavyje Dievo nebėra. Jis manyje. Laikinai. Kol pavalgysi. Greit valgyk, nes Dievas labai skuba pas kitus žmones. Man sako, kad ilgiau nebegali. Skris į dangų.

– Kaip gali būti Dievas pas tave, jei dabar yra pas mane?

– Mama, manai, kad pasaulyje yra du Dievai: Tavyje ir manyje?

– Jokiu būdu! Vienas! Nesąmones kalbi!

– Tada greitai valgyk, kol Dievas dar va čia, mūsų kambaryje.

Mama valgo. Skuba. Nebaigusi stumia šalin lėkštę.

– Dievas sako: kol nesuvalgysi visko, kas lėkštėje, jis pas Tave neis.

E. Malūkas. Patiekalas Lietuvai
© E.Malūko nuotr.

Ir t.t. Tokie nekalti, vaikiški žaidimai, bet smagūs. Kartais, kaip ir anksčiau, Mama pažeria šiek tiek išminties. Užsirašau. Tarkim, Mamai sakau, kad man būtinas fizinis darbas. Tiesiog kasdien turiu pašildyti savo raumenis, Man būtina. Mama, kai grįžau papietaut ir sako:

– Tie žmonės, kurie mėgsta darbą, labai tinka meilei.

– Kodėl, Mama?

– Moteriai sunku gyvent. Kai vyras dirba, tai lengviau gyvent. Yra apie ką pakalbėt. Už tokio, kaip už mūro. Ko paprašysi, viską padarys. Toks ir visas gyvenimas.

– Ne, Mam. Aš toks visada, o mano moterims, matyt, reikėjo kažko kito.

– Durnės.

Mama skaito Tumo – Vaižganto citatą iš sudriskusios knygos:

– Skaitymas – didelis malonumas kultūringam žmogui. Aš daug skaitau. Esu labai kultūringa ir apsišvietusi.

– Žinoma, Mam. Moters rankos turi būti gražios, o vyro stiprios.

– Pats sugalvojai?

– Ne, Mam. Toks Tagore.

– O aš pati sugalvojau.

– Šaunuolė, Mam.

2015-03-05

O seniau mano Mama (93+ 11 mėn.) paprašė popieriaus ir rašiklio (jau daviau daugybę kartų, bet išslapsto ir vėl reikia, ir reikia). Ir vakar skaito ką parašius ir sako:

– Dabar žinau ko man trūksta. Kvėpavimo, – skaito, – Gerai atsikvėpti – dvejopai naudinga; Įtraukęs giliai leidi orui vėl dingti; Traukti sunku, užtat lengva paskiaus; Tokia nuostabi gyvybė žmogaus!

– Ką dar parašei?

– Nuolatos reikia kartoti: aš esu gera, aš esu ir būsiu rami. Tu, sūnau, šauki, bari mane, kad čia nėra jokių mano sielų, o aš sakau, kad matau, yra. O tu sakai, kad nėra, o aš sakau, kad esu gera ir esu rami. Aš gi tau netrukdau?

– Ne, Mam, žinoma.

O vakar pasveikinau Mamą su labu rytu ir aiktelėjau: jau vieną kepalą duonos supjaustė į mažyčius gabaliukus ir jau taikosi pjaustyti antrą kepalą. Mama prašo, kad trupinius nuneščiau į... lesyklą.

– Mama! Pavasaris! Kokie paukštukai?! Koks Tau badas?! Paukštukai kelia vestuves!

Trupinius, žinoma, mielai surijo mūsų šuo, Kaukazo aviganė.
Šiandien Mama perrašo vokiškus žodžius. Šlebezavoja vokišką knygą ir sielvartauja, kad neprisimena ką reiškia žodis. Duodu žodyną, bet Ji nežino, kaip ieškoti. Parodau. Randu. Dabar ji sekioja, šaukia mane, kad jai reikia dar vieno žodžio ir dar vieno...

– Sunkiausia – nugalėti save! – su patosu skaito Mama ir kilsteli sudžiūvusią rankelę į dangų.

Na, tikrai nepanašu, kad Mama sirgtų Alzhaimerio liga. Su tokiu nartu, tokiu užsispyrimu skaito ir skaito, rašo ir rašo! Prieš kelias dienas staiga matau: visur iš knygų lentynų išrankiotos knygos, sudėliotos ant lovų, minkštasuolių, stalų.

– Aš sudėliosiu kur geros knygos, o kur prastos, – sako suplukusi Mama, – Prastas sudeginsim.

Žinoma, nedeginsim, bet Mama jau nebeatsimena: kurios prastos?

Vaikšto iš paskos ir manęs vis klausinėja: ta gera?

Mama išrado, kad žmogui galvos plauti nereikia. Reikia šukuoti ŠLAPIOMIS šukomis. Dabar prapuola vonioje ir prieš veidrodį gražinasi šlapiuodama. Man juokas ir baikos.

Skaito maldaknyges ir nesuprasi: meldžiasi ar tik skaito.

– Ką reiškia žodis „amen“?

– Tai amen, – sakau ir juokiuosi, – Tai pabaiga. Kai baigi maldą, reikia sakyti: amen. Kai kur „amen“ suprantamas, kaip „teisingai“.

– O kas toks tas apaštalas?

– Pasiuntinys. Čia – Dievo pasiuntinys. Keliaujantis Dievo tiesos skleidėjas.

– Tai vyras ar moteris?

– Mama, šalia Dievo nebuvo nei vienos moters. Jėzus tik gimė iš moters, nes kitaip neįmanoma. O šiaip vien vyrai. Paskutinėje vakarienėje – vieni vyrai.

– Vieni vyrai?! Nesąmonė!

– Jėzus buvo didelis klastūnas. Galėjo pasiversti bet kokiu kitu vyru, o galėjo tapti ir nematomu. Per paskutinę vakarienę atsisveikino su savo apaštalais. O galėjo ir paprasčiausiai pranykti. Pontijus siūlė vietoj Jėzaus, nukryžiuoti savo sūnų, bet Jėzus nesutiko. Paskui paskutinė vakarienė virto į Švenčiausiąjį Sakramentą.

– Kaip? Virto?

– Ką mes matom bažnyčioje, Mišių pabaigoje? Kunigas suvalgo paplotėlį ir užgeria vynu, sakydamas: imkite ir valgykite visi mano kūną ir gerkite mano kraują.

– Nesąmonė!

XXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX

Tokie mūsų šiokiadieniai. Normalūs. Kai ateinu ir sakau Mamai: labas rytas, mes pamojuojame vienas kitam rankele. Kai: labanakt – pamojuojame. Kai kas pasiseka, och! Sudaužiam delnais ir rėkiam: liuksum pirdum, Matulike! Kai važiuoju į parduotuvę Mamos klausiu: ką parvežti lauktuvių? Ji sako: baronkos skylę! Ir juokiamės.

XXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXXX

Šiandien klausiu Mamos: Mama, šiandien Valstybės diena ir kaip mes pasveikinsim Lietuvą?

Mama atsakė:

– Pasimelsim!

Ir... Lietuvai paruošė patiekalą...

E. Malūkas. Patiekalas Lietuvai
© E.Malūko nuotr.

Skanaus Tau, Lietuva! Nuo Mamos.

**********************

Bus tęsinys

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Užkalnis. Niekas nenorėjo dirbti (48)

Buvo toks filmas iš sovietinių laikų: „Niekas nenorėjo mirti“. Su šiomis dienomis niekaip...

Reto grožio eglės puošia ne tik Vilnių ir Kauną: išrinkite mieliausią Lietuvos eglutę (61)

Kalėdinės nuotaikos pasklido po visą Lietuvą – šventėms ruošiasi ir didesni, ir mažesni...

Venckienės sūnus Karolis: galėjome bėgti į Meksiką, bet mes tikėjomės, kad mama nebus išduota Lietuvai (276)

Neringos Venckienės sūnus Karolis Venckus LNK laidai „Bus visko“ papasakojo apie gyvenimą...

Būsto rinka – visų laikų pike: kaip toliau keisis kainos ir palūkanos (10)

Trečiąjį šių metų ketvirtį būsto įperkamumo tendencijos Lietuvoje ir kitose Baltijos...

Liga, kuri prasideda nekaltu odos niežėjimu, o baigiasi sąnarių persodinimu: kam susirgti – didžiausia rizika? (75)

Sonata jau 25 metus serga žvyneline . Ji susirgo būdama vos 20 metų, kai dar studijavo. Ši liga...

Gyvai / „Kitokie pasikalbėjimai“ su Benu Aleksandravičiumi

Kaip teisingiausiai reikėtų apibūdinti Beną? Užduotis – ne iš lengvųjų. Jis – itin...

Lietuvis nustebo pamatęs sąskaitą už langus ir duris: o atrodė, kad brangiausia – jau praeityje (13)

A++ klasė, 100 tūkst. eurų už 100 kv. metrų namą ir 500 eurų namo išlaikymui per metus. Ar tai...

Į teismą Lietuvos valstybę padavęs generalinis prokuroras teigia prieš ją nekovojantis papildyta Skvernelio komentaru (158)

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis sako nekovojantis prieš valstybę ieškiniu dėl darbo...

Agnė Bilotaitė pasidalino jaukia nuotrauka su sūneliu: kadre slypi žinutė moterims (4)

Liepos 9-ąją žinoma politikė Agnė Bilotaitė pasidžiaugė puikia žinia – jos namuose...

Koks fizinis aktyvumas ir mityba neabejotinai pagerins jūsų sveikatą, o kas tik pablogins savijautą? (1)

Mityba ir fizinis aktyvumas yra du „stipriausi“ įrankiai, kuriuos tinkamai naudojant galime ne...