2014-01-07
Man visada smalsu: kaip žmonės susipažįsta, kaip jiems sekasi ir kaip kas sutaria vestuvėms?
Šiandien su savo Mama (92,8 m.) kaip tik kalbėjom: kaip mano aTa Tėvas pasipiršo mano Mamai?
Jis, 34 metų pedagogas, Panevėžio gimnazijos mokytojas (dabar – Juozo Balčikonio vardo gimnazija), o Mamai vos 20 m, absolventė.
Mano Tėvas – dažnas svečias ir šeima jau įsitempus: kur ta draugystė nuves? Mamos seserys pakampėm šnabždasi, mano senelis su močiute (tada dar jauni) slapta prie stalo pasikalba, o Mamos broliai varsto žvilgsniais. O mano Mama – maudosi dėmesy, kvaista, kaista ir laukia.
Ir Jie karštą gegužės dieną, kai visas pasaulis žydi ir svaigina aromatu, kai visi paukšteliai čiulba, raliuoja, kai neša šapelius ir suka lizdelius, o Jie eina Kutiškių sodo taku ir pamažėl kalbasi.
– Prisėskim, – Mama sako, kad taip mano Tėtis pakvietė panelę Teofiliją ir parodė sodrios žolės kalnelį. Abu sėdi, Mama pešioja pienę, tėvas nervingai kramto smilgą.
Ir staiga sako. Vokiškai.
– Ar tekėsi už manęs?
– Ja, vol,– tarsi to ir laukus Mama atsako žaibiškai, bet jai dabar, kaip niekada gėda pasižiūrėt į mano Tėvo veidą. Staiga viskas užsidegė, suliepsnojo ir ... trūksta oro! Dabar mano Mama prisipažįsta, kad užgniaužė kvapą. Užpuolė smulkus virpuliukas.
Tada, kiek palaukęs, mano Tėtis įkišo ranką į savo kišenę ir ištraukė nosinaitę.
Baltą ir krakmolytą.
Kvepiančią ir puoštą smulkiais nėriniukais.
Padėjęs tą nosinaitę ant savo kairio delno, kitos rankos pirštukais vieną po kito atvertė nosinaitės kraštelius ir... vidury pasirodė žiedelis. Auksinis.
– Padėk ranką ant mano rankos, – pasakęs mano Tėtis.
Mama padėjo.
Tik po to, kai užmautas žiedelis nugulė ant Mamos pirštelio, jie pasibučiavo. Pirmą kartą.
Vos vos priglaudę lūpas prie lūpų.
Kiek dar pabuvę greta, iškilmingai patylėję – stodamas mano Tėtis ištiesė Mamai ranką, padėjo atsistoti ir jie bemaž tylėdami grįžo į mano senelių namus.
Ten, kaip tyčia, svetainėje susirinkę visi namiškiai.
Matyt, jaunieji atrodė tikrai pakylėti – visi sužiuro ir... mirtina tyla.
Ir mano Mama be žodžių pakėlė kairę ranką – žiedas!
Namiškiai puolė sveikinti. Ir tik tada Mano Mamos Tėvas pasakė, kad prieš kurį laiką mano jaunasis prašęs leidimo pasipiršti jųjų vyriausiajai dukrai Teofilijai.
Tik kai visi jau pasveikino, tik tada iš užstalės atsistojo mano seneliai.
Abu rimti ir tarsi labai susirūpinę priėjo prie jaunųjų.
Jaunieji atsiklaupė.
– Mes su Močia laiminam jus, vaikai. Gyvenkit ilgai ir laimingai. Vasaros gale šauksim veselę, važiuosim į Uliūnų bažnyčią. Te visa giminėlė sužinos, kad mūsų giminėn įsiliejęs naujas vyras.
O mano Senelė jaunuosius peržegnojo ir pabučiavo kožno kaktą.
********************
Bus tęsinys
