aA
Besirenkantis šalmą žmogus dažniausiai visų pirma atkreipia dėmesį į kainą, o pigiausią neretai vadina prasčiausiu. Viską apie dviračius išmanantys specialistai tikina, kad į kainą dėmesio kreipti nereikėtų, mat visi šalmai atitinka ES standartus – dėmesį reikėtų kreipti į visai ką kita.
© DELFI / Andrius Ufartas

Dėl šalmo būtinybės ginčijamasi

Lietuvos dviratininkų bendrijos narys Linas Vainius tikina, jog dviratininko šalmas yra labiausiai skirtas tiems, kurie užsiima sportiniu važinėjimu. Paprastiems dviratininkams, riedantiems miesto gatvėmis ir naudojantiems šią transporto priemonę laisvalaikiui, šalmas nėra būtinas, o kiekvienas šią būtinybę vertina skirtingai pagal save. „Pagrindiniai dviratininkams skirtų šalmų skirtumai yra išvaizda ir patogumas. Jie visai kaip ir rūbai – visi lyg ir vienodi, bet vieni gražesni, kiti patogesni“, – sako L. Vainius.

Vėstant orams dviratininkas rekomenduoja po šalmu dėvėti kepurę. „Šalmas yra apsaugos priemonė nuo nelaimingų atsitikimų kelyje, bet ne nuo šalčio. Kepurės šalmas tikrai neatstoja ir nepakeičia. Jis turi turėti tam tikrą saugumo standartą, kad griuvus ir atsitrenkus su galva į asfaltą, smūgis būtų išsklaidytas“, – aiškina L. Vainius.
Dviratininkų šalmų įvairovė tampa didesnė kalbant apie sportinį važinėjimą dviračiu. „Sportiniai šalmai būna skirti įvairioms sporto disciplinoms: pavyzdžiui, vieni būna su smakro, veido apsauga – jie skirti greitiems nusileidimams nuo kalnų. Tie šalmai, kuriuos matome gatvėse, yra patys paprasčiausi ir skirti tik galvos apsaugai“, – teigia Lietuvos dviratininkų bendrijos narys.

Į kainą siūlo nekreipti dėmesio

Pasak L. Vainiaus, norint įsigyti paprastą šalmą, skirtą laisvalaikiui ir važinėjimui mieste, į kainą didelio dėmesio kreipti nereikia. „Visi Lietuvoje pardavinėjami dviratininkų šalmai atitinka Europos Sąjungos standartą. Kadangi jį turi visi, saugumo atžvilgiu tiek pigūs, tiek brangūs šalmai yra vienodi ir nemanau, kad pastarieji yra kažkuo saugesni ar pranašesni“, – tikina dviratininkas.

L. Vainiaus teigimu, pats dviratininko šalmą renkasi visų pirma atsižvelgdamas į patogumą, o tuomet ir į spalvą. „Lietuvoje draudžiama pardavinėti šalmus, kurie neatitinka minimalaus ES nustatyto saugumo standarto, tokie šalmai nėra importuojami ir todėl tikrai nebūtina pirkti paties brangiausio šalmo. Blogiausia, kas gali būti negerai su pigiais šalmais – jie gali pasirodyti negražūs, galbūt kam nors ir nepatogūs, bet saugumo atžvilgiu jie yra visiškai tokie patys, kaip ir kiti“, – teigia L. Vainius.

Dviratininko šalmas – vienkartinis

Pasak dviratininko, dar viena svarbi, įsidėmėtina ir išskirtinė dviratininko šalmo savybė – jis yra vienkartinis. „Vos įvykus griuvimui ir kritus ant galvos, įprastai tas šalmas įskyla. Žinoma, jei ilgai negriūsi, šalmas gali tarnauti ir porą, ir trejetą metų. Vieną kartą pargriuvus su šalmu yra labai didelė tikimybė, kad griuvus antrą kartą šalmas neapsaugos. Tokiu atveju šalmą paprasčiausiai reikia išmesti ir įsigyti naują“, – teigia L. Vainius.

Dviratininkas pabrėžia, kad šalmą patariama keisti kas 2-3 metus. Taip yra todėl, nes iš putplasčio pagamintas šalmas, veikiamas saulės ir įvairių oro sąlygų, keičiasi ir negali užtikrinti tokio saugumo, kaip būdamas naujas.

Brangūs šalmai aktualūs tik sportininkams

Pasak L. Vainiaus, įsigyti ES standartus atitinkantį dviratininko šalmą yra saugiausia specializuotose parduotuvėse. „Šios parduotuvės prekiauja žinomų ir patikimų gamintojų šalmais, kurie saugoja savo vardą. Paprastoje parduotuvėje galima rasti mažiau žinomų gamintojų šalmų, kurie yra ir pigesni, tačiau ant jų taip pat galima rasti standarto atitikimą įrodančius lipdukus“, – pasakoja dviratininkas.

L. Vainius tikina, kad klastočių Lietuvoje netenka matyti: „Apsimokėtų klastoti nebent brangius sportininkų šalmus, kurie kainuoja 200-300 eurų, tačiau Lietuvoje labai nedaug žmonių tokius perka, tai tik tikrai aukštos klasės sportininkų pirkinys. Kasdieniniam naudojimui toks visai nereikalingas, užtenka pigesnio šalmo.“

Šokiruojantis reginys – šalmas tarp dėvėtų prekių

Šalmo apsaugos lygis priklauso nuo to, kaip ir kokiu dviračiu važinėjama. Pavyzdžiui, važinėjantiems BMX ir greito nusileidimo kalnų dviračiais skirti kietesnio ir labiau uždengto paviršiaus šalmai, o lenktyniaujantiems svarbu, kad šalmas būtų lašo formos, kuri sumažintų vėjo pasipriešinimą.

„Visa tai aktualu tik sportu besidomintiems žmonėms. Kasdieniniam naudojimui pakanka nueiti į paprastą dviračių parduotuvę, nusipirkti patinkantį ir patogų norimos spalvos šalmą – jums to visiškai užteks“, – tikina dviratininkas.

L. Vainius pabrėžia, kad svarbu mokėti dėvėti šalmą tvarkingai. „Būtinai reikia dėvėti užsegtą šalmą ir taip susireguliuoti užsegimus, kad jis ant galvos neklibėtų. Geri šalmai būna skirtingų dydžių – skirti mažai, vidutinei, didelei galvai, turintys dydžius, visai kaip ir rūbai. Bet kurioje parduotuvėje pardavėjai viską gali parodyti ir paaiškinti“, – pasakoja dviratininkas.

L. Vainiaus patarimas galvojantiems įsigyti šalmą – jokiu būdu nepirkti jų dėvėtų prekių parduotuvėse. Dviratininkas nustebo kadaise išvydęs senus ir gerokai padėvėtus šalmus dėvėtų rūbų parduotuvėje ir perspėja, kad toks pirkinys yra nesaugus.

Tas pats šalmas visiems sezonams

Dviračių prekyba užsiimančios įmonės „Dviračių arena“ specialistės Jolitos Taulvaišienės teigimu, dviratininko šalmas išsiskiria iš kitų tuo, jog yra pritaikytas greitesniam riedėjimui, aerodinamikai, taip pat geresniam galvos vėdinimuisi pritaikytos ventiliacijos angos. Taip pat dviratininko šalmui svarbus ir svoris – kuo lengvesnis, kuo daugiau ventiliacijos angų ir paminkštinimų viduje, tuo šalmas patogesnis. Pasak J. Taulvaišienės, kai kurie dviratininkų šalmai atlieka ir daugiau funkcijų – pavyzdžiui, turintys specialų tinklelį apsaugo nuo vabalų patekimo į šalmo ertmes.

Specialistė teigia, kad šalmo keičiantis sezonui keisti nereikia, o skirtingoms oro sąlygoms tinka tas pats šalmas. Orams vėstant J. Taulvaišienė rekomenduoja naudoti pošalmius – tai tarsi kepuraitės, specialiai pritaikytos patogiam dėvėjimui po šalmu ir nesušalti.

Pasak specialistės, vaikams iki 18 metų šalmus dėvėti yra privaloma, o suaugusiems – rekomenduojama. „Juk niekada nežinai, kas atsitiks ir su kuo susidursi iš priekio ar iš šono. Kaip sakoma, nepasaugosi pats savęs – niekas kitas irgi neapsaugos“, – perspėja J. Taulvaišienė.

Šiemet septyniems kelionė buvo paskutinė

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šiemet Lietuvoje eismo įvykiuose nukentėjo 156 dviratininkai, septyni neteko gyvybės. Taip pat verta pastebėti, kad įvykių metu nukentėjo net 42 vaikai dviratininkai.

Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas teigia, jog pastebima tendencija, kad dviratininkai Lietuvoje tampa vis sąmoningesni eismo dalyviai, tačiau vis dar pasitaiko nemažai atvejų, kuomet jie nukenčia dėl savo pačių neatsargumo ar aplaidumo.

„Žinoma, kad tokiais atvejais pernelyg dažnai pamirštamas ir elementarus saugumas. Sėsdami prie dviračio vairo žmonės turėtų elgtis atsargiai, o į dviratį, kaip transporto priemonę, žvelgti atsakingai“, – sako A. Pilčicas.

Dažniausiai nesuvaldo dviračio ir krenta

Direktorius pastebi, kad Lietuvoje sparčiai gausėja dviratininkų gretos, todėl formuojasi ir savo saugumu besirūpinančių dviratininkų bendruomenė. „Tiesa, kol kas dar anksti lygiuotis į tokias dviračių šalis kaip, pavyzdžiui, Vokietija ar Danija. Minėtose šalyse dauguma dviratininkų ne tik pasirūpina techniškai tvarkinga transporto priemone, laikosi eismo taisyklių ir kultūros, tačiau nepamiršta ir saugumo priemonių ar net dviratininko draudimo“, – teigia A. Pilčicas.

Pasak direktoriaus, dažniausiai traumas dviratininkai patiria nesuvaldę dviračio ir nukritę nuo jo. Iš dažniausių dviratininkų traumų reikėtų išskirti įvairius daugybinius sumušimus ir nubrozdinimus ant viso kūno, rankų ir kojų kaulų lūžiai. Pasitaiko ir atvejų, kuomet kreipiasi dviratininkai dėl žalos atlyginimo patyrus traumas galvos srityje, pavyzdžiui, dėl prakirsto smakro ar lūpos.

A. Pilčicas nurodo, jog dažni ir bene patys pavojingiausi yra dviratininkų susidūrimai su automobiliais. „Tokiais atvejais dažniausios ir rimčiausios galvos traumos – praskėlimai, smegenų sutrenkimai ar net kaukolės lūžiai. Tokių traumų išvengti padeda ar bent jau jų pasekmes sušvelninti leidžia dėvimas šalmas, kurį dviračių mėgėjai dar ne visuomet noriai dedasi ant galvos“, – tikina direktorius.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Naujo verslo centro statybų užkulisiai primena mafijos klestėjimo laikus (35)

Naujo verslo centro Žvėryne statybose dirbę verslininkai jo rangovą „ Nobus LT “ kaltina...

Ką pasitraukęs iš Seimo veikė Mindaugas Bastys: ryšiai veda į dabar jau svetimos partijos viršūnę (90)

Zanavykų apygardoje renkant naują Seimo narį, Lietuvos socialdemokratų partijoje ( LSDP )...

Propagandos mašina atvyko į Daniją: platinami mitai apie gyvūnų viešnamius (62)

Danija – Hanso Christiano Anderseno pasakų šalis. Klestinti ir pažangi socialinės gerovės...

Orai: visą savaitę Lietuvą merks lietus (10)

Pirmadienio naktį lietūs toliau merks Lietuvą, pietrytiniame šalies pakraštyje vietomis lis...

Popiežius Pranciškus atvyko į Latviją (15)

Popiežius Pranciškus pirmadienį atvyko į Latviją, kur susitiks su valdžios atstovais ir...

Utopija ar ateitis: Lietuvos miestai be nuosavų automobilių (1)

Miesto tarša ir automobiliais perkrautu centru besirūpinantys savivaldos ir valdžios atstovai...

Druskos sunaudojate daugiau, nei manote: Unikausko patarimai, kaip kovoti su druskos pertekliumi (19)

Kai prarandame saiką, net medžiagos, kurios būtinos mūsų organizmui, tampa jį žalojančiu...

Pirmadienio ryte – kamščiai Vilniaus gatvėse (1)

Pirmadienio rytas Vilniuje į darbą skubančius įkalino spūstyse.

Rusijos strateginėje zonoje atsivėrė pavojingas kelias (79)

Prieš porą savaičių, kai dangus buvo ganėtinai saulėtas, o oro sąlygos buvo santykinai...

Iš CSKA – į „Žalgirį“: Westermannas grįžta į Kauną Leo komentaras (48)

Kauno „Žalgiris“ surado ilgai ieškotą patikimą atakų organizatorių. Į Kauną po sezono...