Iš teisybės, Rokiškio krašto muziejaus darbuotojo Valentino Skeirio pareigos – ūkio dalies vedėjas. Jis nepyksta pavadintas ir ūkvedžiu, nors šiai pareigybei nepriklauso valdiniai, o jų Valentinas dabar turi septynis. Anot jo, šiais laikais reikia gyvent taupiai, išsiverčiant su trupučiu vairuotojo, trupučiu staliaus, trupučiu santechniko, sargais ir pagalbininkais iš viešųjų darbų sąrašo.
Valentinas Skeirys: tik kampelis dvaro teritorijos... (R.Stundienės nuotr.)

Bet neretai jį pavadina dvaro tvarkytoju, juk krašto muziejus įsikūręs grafo Ignoto Tyzenhauzo, keturių kartų dinastijos atstovo, statytuose dvaro rūmuose. Dvaro ansamblį, kurį sudaro 14 autentiškų statinių, supa 28,1 ha teritorija su parku ir tvenkiniais, todėl tvarkymo darbų nestinga visais metų laikais.

Sugrįžėlis

Tikras rokiškėnas nuo grindinio Valentinas Skeirys į Vilnių ištrūko visai jaunas – mokėsi statybininko amato, paskui dirbo papuolęs į gruzino brigadą. Pietiečiai vertina darbščius ir pareigingus: ir gerai mokėjo, ir gerbė. Bet Valentino mama į gyvenimo rudenį pradėjo kalbinti sūnų grįžti į gimtąjį Rokiškį. Pasitarė jis su darbdaviu. O motina džigitams – šventas reikalas, todėl liepė nuvažiuoti ir su savąja dar pasikalbėti. Neperkalbėjo Valentinas motinos norų – nelengva širdimi paliko sostinę su atmintinai įsiminusiais senamiesčio skersgatviais ir kiemais, su koncertais, pankuojančia jaunuomene.

Gimtinės glėbys iš pradžių nebuvo labai šiltas – triskart mažesnis atlyginimas negu Vilniuje, nauji rūpesčiai, bet kai radosi dabartinė vieta dvare – nedvejojo nė minutės. Nors darbas iš tiesų proziškas, bet svajokliškos sielos Valentiną traukė pati aplinka. Dvidešimt metų dirba dabartinėje darbovietėje, įsitikinęs, jog muziejuje padirbę žmonės „sumuziejėja“, pasikeičia jų mąstymas: tempia viską iš namų – elektrikas kokią trūkstamą detalę, stalius obliuoja namuose, netaupydamas elektros energijos. O direktorės pavaduotoja Marytė Mieliauskienė patikina, jog Valentinas dvasiškai pakylėtos jausenos žmogus, kartu labai atsakingai atlieka žemišką tarnybą.

Apie tarnybą

„Esu paprastas žemės skruzdėliukas: dirbi, dirbi, kartais ir patingi, – sako linkęs šmaikštauti Valentinas, – ir darbas toks visaip kaip smulkus ir nematomas. Tarkim, jei nenugrėbsi teritorijoje lapų, tai ir matysis, kad jie nenugrėbti. Bet kai lapus nugrėbsi, tai paprasčiausiai bus švaru, ir nesimatys, kiek jų prieš tai buvo. Štai ši žiema užvertė sniegu. Samdėmės porai valandų traktoriuką – per brangu. Teko su semtuvais švarintis. Turime žoliapjovę. Vyrai dabar priekabėlę virina. Praktiškai iš nieko. Pirkomės ratus. Per pigūs – ilgai netarnaus. Brangių neįpirksime – rinkomės „per vidurį“. Smagu, kai su vyrais sutariame, pasitariame.“

Nors turi kabinetuką, ūkio skyriaus vedėjas į jį užsuka trumpai, nebent kokio dokumento pasirašyti. Pasak jo, to vadovavimo mažiausiai reikia – trūksta laisvų rankų, ir dirbi pats. Su laikinaisiais pagalbininkais pats pradeda kartu, o paskui ateina pažiūrėti, kaip sekasi. Žinoma, per tiek metų yra nutikę ir kuriozų. Liepė kartą kiemsargiams senukams veją nukirpti, o rado greideriu „nuskustą“: nei čia juoktis, nei čia bartis.

Darbe praverčia ir jo paties, statybininko, patirtis. Kai administracija susikraustė į vieną iš dvaro pastatų, remontavo patys. Išgriuvo tvora – galima būtų sumūryti bemat iš naujo, bet vedėjas turi savo nuomonę: „Suprantu, žydi rožės priešais išgriuvėlę tvorą, nedera , – tikino Valentinas, – bet reikia šalint priežastį, o ne pasekmes. Pirmiausia tektų nudrenuoti, nes naują pamūrijus kitąmet vėl išgriūtų. Negaliu už valdiškas lėšas bet kaip atlikti darbą. Bet ir moraliai prastai jaučiuosi dėl vaizdo – nes miesto svečiai niekada muziejaus neaplenkia.“

Ūkio skyrius kaip toje operoje: Figaro šen, Figaro ten – ne vien aplinką tvarko, visus likusius skyrius aptarnauja. Fondų skyriui prireikia pagaminti stelažus ir šiaip fizinės jėgos. Istorikai rengia parodas iš savo fondų – tenka sukabinti eksponatus. Įvairios dailės parodos visiems mėnesiams „užsiprašiusios“ muziejaus erdvių. Šių eilučių autorė prieš kelerius metus tuolaik ilgaplaukį Valentiną, kabinusį paveikslus, palaikė menininku...

Imlios sielos žmogui tie kasdieniai krapštuko darbai dovanoja ir dvasingų akimirkų. Pabendraujama su dailininkais, čia koncertuojančiais dainininkais, plenerų dalyviais. Įsiminė nūnai šviesios atminties buvusio dvaro liokajaus Jono Petrulio viešnagė. Išvydęs restauruotą dvaro menę, kurioje sutelpa pusantro šimto žiūrovų, su daugybe puošnių krėslų liokajus prisiminė, kad pas grafą suvažiavus daug svečių jį siųsdavo pas vietos turtuolį Ščiuką pasiskolinti kėdžių.
Dvaro istoriją Valentinas jau perleido per save, nes jam atėjus dirbti į muziejų prasidėjo dvaro ansamblio restauracija, kuri vyksta iki šiol.

Gamtos ir šeimos žmogus

Valentinas atviravo apie savo laisvūniškumą jaunystėje, kai ir roku kliedėjo, ir jau muziejuje pradėjęs dirbti dar su skiauterėta „ševeliūra“ vaikščiojo, nors administracija liepė padoriai apsikirpti. Dar anuomečiu ir vienos ministerijos klerkus paerzino, nuvažiavęs ne kostiumuotas, dargi su apkapotais sandalais. Bet Valentiną iš tikro pažįstantieji gali patikinti, jog šį žmogų dera pažinti ne iš rūbo, o iš jautrios, gilios sielos.

„O aš jau ir vedęs seniai, – primena, – dar mokykloje, važiuojant į roko festivalį Vilniuje, įsiminiau Virgutę, o aš tarp rokiškėnų tada vienintelis buvau skiauterėtas, bet užtatai Vilniuje – savas tarp savų. O pradėjome draugauti abu į gimtinę iš Vilniaus pargrįžę. Aš buvau džiovą pasigavęs. Teko tvarkyti senos kapavietės palaikus, matyt, kokia bacila atsklendė. Gulėjau Romainiuose, o Virgutė atvažiuodavo lankyti – toks artumo gerumas, rūpestis... Tais metais ir apsivedėme, ir aš, daktarų nuostabai, stebuklingai pasveikau... Gal nuo meilės...“

Valentinas kuklinasi, kad Sąjūdžio įkvėptas kūrė eiles, draugavo su etnomuzikos puoselėtoju, dainų kūrėju ir atlikėju Algiu Svidinsku, bet patikina, kad jo eilės netiko dainoms, pats nei balso turėjo, nei šokti mokėjo ir į tuomet susikūrusią „Gastautą“ nusivedė žmoną, kuri gebėjo viską, o prieš dvejus metus subūrė savo etnogrupę „Pieva“. Sutartinės, tikros liaudies dainos – tokie „Pievos“ dainingieji žiedai, sudėti ir į kompaktinę plokštelę. Kirpėja dirbanti Virginija, vykdama į koncertus, nuo mažumės patiki sūnus Joną ir Luką tėčiui. O šis mėgsta miško tylą, grybauti ir... vėžiauti ligi pat spalio vidurio. Sakosi, jog tai puiki relaksacija.

Paklaustas, ar nesigaili sostinę palikęs ir sugrįžęs, Valentinas patikina: „Tai kad Vilnius nebe tas... Nuvažiuoji ir anosios dvasios nebejauti... O tada ligoninėje susapnavau labai ryškų, dabar sakytum – mistišką sapną. Tarp sudžiūvusių žolynų vaikšto žmogysta, panaši į raganą, ir kartoja: visi sudžiūvę, visi sunykę, reikia rūpintis šaknimis. Taip ir įleidau tas šaknis. Savo kieme, savo sode, savo iš mamos paveldėtame ir paties perstatytame name. Čia tiek savumo, kad visa tai į svetimą mainyti jau būtų nuodėmė.“

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Košmariškoje avarijoje netekusi kojos sutiko tokios pat lemties vyrą: viskas pakrypo į neįtikėtiną pusę

Roberta Orlauskaitė su draugu Edvardu neseniai susilaukė dukrelės. Poros istorija – neeilinė,...

Pavilionienė: ištekėjau 2 kurse, o po pusantrų metų išprašiau tą žmogų (494)

Profesorė, žmogaus teisių gynėja, buvusi Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė pratinasi...

Lietuvės darbas už 7 tūkst. eurų prabangiausioje jachtoje Europoje: ištvėrė mėnesį (543)

Nuolatinis žeminimas ir patyčios, kone alpulį kelianti konkurencija, intrigos, kerštas, nevaldomas...

Atsikvėpti neleis: šalčiausia vasario diena dar laukia (13)

Nors skaičiuojame paskutines kalendorinės žiemos dienas, džiaugtis neturėtume. Šalčiausia...

Konstatavo Latvijos banko ABLV indėlių nepakankamumą: tai reiškia likvidavimo pradžią (8)

Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos sprendimas, kuriuo konstatuojamas indėlių...

Naujausia apklausa: dvi partijos – reitingų viršūnėje, o dar viena – smuko žemiausiai nuo rinkimų (336)

Pasitikėjimas opoziciniais socialdemokratais šiuo metu yra žemiausias nuo užpernai vykusių Seimo...

Virginijus Savukynas. Su nepriklausomybės diena, Estija! (75)

Jei estų nebūtų, juos reikėtų išgalvoti. Bent jau lietuviai tą tikrai padarytų.

Vietą jaunimui užleidžiantis Kšištofas giria Echodą: užaugo fainas bičas (3)

„Palaukite, gal dar sugrįšiu“, – šypsosi Kšištofas Lavrinovičius , atsakydamas į...

Lietus išplovė cukrų (11)

Šiais metais dėl nepalankių oro sąlygų bendrovėje „Nordic Sugar Kėdainiai“ žaliavos...

Į pergalę komandą vedęs Sabonis tapo rezultatyviausiu mačo žaidėju (23)

NBA čempionate penktadienį naktį Indianos „Pacers“ (34/25) namuose 116:93 (27:22, 34:22,...