aA
Tapytoja Stasė Kanapeckienė, paklausta, iš kur jos potėpio šviesumas, dainuojantis sodrumas, turbūt atsakytų: „Iš mano palių.“ Mat kai ji pasakoja apie savo palias – užakusius Žuvinto ežero plotus, negali abejoti, kad jie – neįtikėtinas pasaulis, valdomas pačios saulės.
© Asmeninio archyvo nuotr.
Dailininkė Eglė Velaniškytė, S. Kanapeckienės tapybos mokytoja, beje, jaunesnė už savo mokinę, patikslina: „Atitrūk nuo gamtos, ir nieko neliks iš tavo kūrybos.“

Slapukė

Palios, arba gamta, sena tėvų sodyba su mielais, brangių žmonių prisilietimus saugančiais rakandais seniai brandino S. Kanapeckienę kaip dailininkę. Tačiau ši branda pratryško tik moteriai sulaukus šeštojo jubiliejaus – tik tada ji, kukli iš prigimties, išdrįso su savo kūryba pasirodyti viešumoje.

Pirmoji ir antroji S. Kanapeckienės kūrybos parodos surengtos pernai, trečioji – praėjusią savaitę Kaune, tautodailininkų galerijoje „Saulutė“.

„Nė nežinojome, kad taip puikiai tapai, – stebėjosi į moters parodą susirinkę buvę bendradarbiai. – Skyreisi nuo mūsų: visada buvai pakylėta, lyriška, rami, labai geras, šiltas žmogus.“

Niuksas

Stasei Kanapeckienei reikėjo gero niukso – stumtelėjimo, kad jos kūriniai atsidurtų parodoje. Niukstelėjo – švelniai, bet tvirtai padrąsino – profesionali dailininkė E. Velaniškytė. Jos žodžiais, iš pradžių mokytojas padeda, paskui – palieka mokinį ant ledo, kad šis mokytųsi iš savo klaidų, „nes tik praktika išmoko.“ Dalyvauti parodose – taip pat praktika.

S. Kanapeckienė po pirmosios parodos priimta į Tautodailininkų sąjungą. „Gera priklausyti kūrybinei gildijai“, – džiaugiasi tapytoja. Matyt, greitai teks pridurti „ir fotografė“, ją taip pat brandina... palios.

Antai kokią žiemos grafiką jos slepia! Palių dukra tai atskleidė su fotoaparatu priartėjusi prie vėjų, šalnų nugairintų žolynų. O palių toliai jos nuotraukose – labai tapybiški.

„Jūra“

„Mieste negaliu išbūti ilgiau kaip du mėnesius. Turime sodą, jame smagu, gražu, vis tiek traukia tėviškė – Saltininkų kaimas prie Žuvinto palių Lazdijų rajone. Tik čia atsigaunu, susibalansuoju. Stogas nuvažiuotų, jei neištrūkčiau iš miesto, kur gamtos nematai. Kaunas man – tarsi laikina buveinė, – sako S. Kanapeckienė, šiame mieste gyvenanti nuo studijų laikų. – Kokie saulėlydžiai paliose! Kiekvienąkart – vis kitokie! Sėdu ant dviračio – 10 minučių, ir mano liepa ant kalvos. Nuo jos stebiu, kaip saulė leidžiasi į palias tarsi į jūrą. Niekur kitur tokio vaizdo nepamatysi: saulėlydžio nutviekstas horizontas aplink! Ta liepa – mano senelio kelrodė žvaigždė: buvo matyti iš tolo, kai jis iš Marijampolės, kur tarnavo kariuomenėje, eidavo namo.“

Lopšys

Stasės Kanapeckienės teigimu, tapyba jai – tarpinis būvis tarp būties ir buities. Panašiai pavadinta ir antroji paroda – „Tarp būties ir buities“. Ji dvelkia tėvo vežimo, senelio batų, žibalinės lempos, grūdų semtuvų, ližių, skrynios, geldos, lieptų šviesos persmelkta dvasia.

„Man labai mieli seni rakandai. Labai domina žmogus – jį ketinu tapyti. Be abejonės, ir gamtą“, – sako dailininkė. Pripažįsta grožio pojūtį bei poreikį paveldėjusi iš tėvų. Svarsto, kad tapyti galbūt paskatino tėvelio kalvio „išraitytos tulpės varteliuose, mamos siuvinėtos staltiesės, liūdnas gervių klyksmas kiekvieną rudenį tėviškėje, kiekvienąkart kitaip į palių horizontą ilgesingai besileidžianti saulė.“

Fikcija

E. Velaniškytė, apibendrindama S. Kanapeckienės kūrybą, sako: „Man labai patinka Stasės principai, prioritetai. Pati mokausi iš jos minkšto, šviesaus potėpio. Pirmieji jos mokytojai buvo tėvai valstiečiai bei gamta. Nes jei profesionalai dailininkai netapo iš natūros – gamtos, bus blogai. Panašiai pasakytina apie geriausius muzikantus: ir jiems būtina groti gamas.

Pagrindinė tapytojo mokytoja – gamta. Nes tai tikrumas. Mieste visos spalvos, formos – dirbtinės. Miestietis, nematantis, kaip leidžiasi saulė, želia žolė, į savo kūrinį nesurinks tokių spalvų, kokias surenka kaimo audėja. Pritariu dailininkui Algimantui Švėgždai, jog pagyvenus Europoje gyvenimas toliausiame Lietuvos vienkiemyje prilygsta tobulai arbatos gėrimo ceremonijai. Gyvenimas mieste – fikcija, o kaime – tikrumas! Kaip žemė gydo! Kas išsaugojo meną, kalbą, kultūrą – visą tautą? Kaimiečiai!“

Laikas

Stasė Kanapeckienė Kauno politechnikos institute (dabar Technologijos universitetas) įgijo odos gaminių technologijos ir konstravimo specialybę. Nuo to laiko iki šiol dirba įmonėje „Tauras“.

Būdama dvidešimt aštuonerių, pasibeldė į keturmetę vakarinę dailės mokyklą. Jos mokytojai čia buvo Antanas Martinaitis (dabar mokykla – jo vardo), Edmundas Saladžius, Arvydas Vilpišauskas, kiti dailės meistrai. Nuo 2004 m. iki 2006 m. mokėsi tapytojos E. Velaniškytės dailės studijoje prie Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus.

Iš kur S. Kanapeckienės gerumas, šiltumas, ramumas, kurį mini jos bendradarbiai, bičiuliai, lemiantis ir jos šviesiai sodrų potėpį?

Moteris į darbą eidavusi per kapines. Kai kartą vienas vadovų susirinkime pastebėjo: „Stasė rami kaip visada“, ji tarė: „Ir jūs būtumėte ramus, jei kasdien eitumėte per kapines, iš antkapio nuotraukos žvelgiant jaunai gražiai moteriai.“

Kad galėtų atsidėti kūrybai – turėtų daugiau ramybės, be jos negalinti imtis teptuko, – neseniai tiesioginiame darbe liko dirbti puse etato: „Labai reikia laisvo laiko. Jis dabar man brangesnis už pinigus. Visko užteks ir atliks...“

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Vladimiras Pozneris: kodėl Stalino Vakarai tik bijojo, o Putino – nekenčia paskelbė diagnozę ir žiniasklaidai, ir politikai (58)

„Vakaruose požiūris į Staliną (šis, mano supratimu, už Putiną daug baisesnis politikas) buvo...

Paguglino ir pakraupo: keliais žingsniais – lengvai pasiekiamos asmeninės nuotraukos ir dokumentai (40)

Noras dalytis su kitais savo įspūdžiais internete atsiliepimų forma gali jums padaryti meškos...

Gaisro metu Alytuje kritęs zuikis atiduotas tyrimams: pirmos žinios iš veterinarų baugina meras: jei tai bus patvirtina, liūdna ne tas žodis (431)

Spalio 18 dieną, t.y. trečiąją milžiniško padangų perdirbimo gamyklos gaisro dieną, Alytaus...

Berlynas įšaldo būsto nuomos kainas: penkerius metus kainas reguliuos valdžia (57)

Berlyno miesto tarybos valdančiosios partijos susitarė įšaldyti būsto nuomos kainas Vokietijos...

Praėjus 120-iai valandų po ugnies nutraukimo – Turkijos sprendimas dėl veiksmų Sirijoje Erdoganas sako pasiekęs „istorinį susitarimą“ su Putinu  (34)

Jungtinėms Valstijoms informavus Turkiją apie užbaigtą kurdų kovotojų pasitraukimą iš Sirijos...

Čempionų žiedus atsiėmę „Raptors“ reguliarųjį sezoną atidarė dramatiška pergale prieš „Pelicans“ (7)

Naująjį NBA reguliarųjį sezoną pergalingai pradėjo čempionų titulą ginantys Toronto...

Klausimas, į kurį nėra vieno atsakymo: ekspertai padės priimti sprendimą, valgyti jums pusryčius ar ne (1)

Neretai nutinka taip, kad ryte pusryčių pavalgyti tiesiog nespėjame. Ar reikėtų dėl to graužtis...

Paprasti būdai, kaip vaikus įpratinti trumpiau leisti laiką prie ekranų (4)

Beveik kiekvienuose namuose televizorius, mobilus, įvairios virtualios pramogos ir tiesiog internetas...

Cukinijos - faktai apie šią daržovę nustebins (5)

Cukinijos yra vienos iš tų daržovių, kurias lietuviai yra pamėgę jau nuo senų laikų.