„Kad vaikams būtų smagiau“, – pirmą ir svarbiausią atkaklaus triūso priežastį išduoda Snieguolė. Savo netikėta viešnage mamą trumpam atitraukiame nuo ūkio darbų. Susikuklinusi dėl paprastų drabužių pokalbio ji kviečia vidun. Namie kvepia spirgučiais.
Besikartojantis šešetukas
Snieguolė augina šešias atžalas: tris berniukus ir tris mergaites. Vyriausiai dukrai – 18 metų, mažylei – ketveri.
„Pati irgi augau šešių vaikų šeimoje. Buvome trys broliai ir trys seserys, – sutapimą atskleidžia moteris. – Neplanavau didelės šeimos, bet taip išėjo. O ir gerai – smagu, kai daug vaikų. Vyriausia dukra prižiūri mažiukus: aštuonerių bei ketverių dukras ir penkerių sūnų. Tad man lengviau, galiu ramiai lauke dirbti.“
Snieguolės vyresnėliai – iš pirmos santuokos. O jaunesni vaikai sugyventi su antruoju – dabartiniu sutuoktiniu.
Gelbėja darbštumas
Snieguolės šeimą nuo skurdo gelbėja darbštumas. Ji pati visą dieną neatlenkia nugaros: šiltuoju metų laiku ravi prie namų pasodintas daržoves, rūpinasi šiltnamiu, gyvuliais. Netrūksta ūkio darbų ir nuėmus derlių.
„Auginame mėsinių viščiukų, paršiukų. Turėjome ir karvę, bet su ja nepasisekė. Mūsų tvartas toliau. Prie namų nėra kur gyvulių laikyti. Šis namas – buvusi klebonija, tad ūkiniai pastatai – tik smulkiems daiktams susidėti, – aiškina moteris. – Be to, aplink žmonės gyvena. Kaip tuos paršiukus čia auginsi? Juk nekrausi mėšlo žmonėms palei nosį. O šeima didelė, tad ir verčiamės, stengiamės kiek įmanydami patys visko užsiauginti. Juk nepripirksi tiek – brangu. Savo pasipjauni, tai ir valgyti skaniau.“
Snieguolės vyras taip pat neskaičiuoja nei laiko, nei jėgų triūsdamas. Jis oficialiai dirba pas ūkininką.
„Nuo pavasario iki rudens beveik nematau jo – vien dirba. Išaušus išeina, o grįžta jau vakare, dar namie ką nors nudirba, ir jau naktis. Kai javapjūtė, tai namo pareina ir po vidurnakčio. Mat vyras kombainu kulia grūdus.“
Kol tėtis uždirba šeimai pinigėlius pas ūkininką, mamai namie talkina vyresnieji vaikai.
„Jei tektų viską daryti vienai, būtų sunku, tačiau kai supuolame prie darbų visi – lengviau“, – džiaugiasi Snieguolė ir priduria, kad didesnei bėdai ištikus skuba pas tame pačiame kaime gyvenančias seseris.
Padeda ūkininkas
Šeimai padeda ir ūkininkas, pas kurį vyras dirba.
„Bulves auginame pas ūkininką – bendrame plote. Tik sėkla mūsų. Jis ir miežių duoda. Iš šių malame paršiukams miltus. Jei reikėtų patiems pirkti visą pašarą, tada vargiai apsimokėtų auginti. Ūkininkas geras žmogus, mėgsta padėti“, – giria Snieguolė.
Pasispaudę nealksta
Šeimos pajamos nėra didelės. Vyras uždirba minimalią algą. Jei purškia, tręšia laukus ar kulia javus, tada gauna daugiau.
„Pas ūkininką darbo vyrui yra visus metus. Tik vasarį atostogauja, bet tada gauna atostoginius. Žiemą garaže tvarko techniką ar valo griovius. Ūkininkas mums šakas, malkas iš griovių atiduoda. Vis pigiau namą šildyti.
Šiais metais mums turėtų paskirti kompensaciją malkoms, nes būsto dokumentai baigti tvarkyti. Aš gaunu socialinę pašalpą kaip daugiavaikė mama ir vyresnėlių alimentus iš vaikų fondo. Pasispaudžiame ir gyvename“, – apie šeimos pajamas pasakoja moteris.
Laisvi pinigėliai – remontui
„Stengiamės taupyti. Reikia remontuoti namą. Atsiranda šiek tiek laisvesnių pinigėlių, nusiperkame medžiagų, tad truputį jau esame pasitvarkę.
Kai atsikraustėme, čia buvo baisu. Nė elektros nebuvo, bet vyras laidus suvedžiojo. Nagingas jis ir darbštus. Nereikia prašyti, kad ką nors padarytų. Pats eina, žiūri, ko trūksta, ir daro.
Taip pat atnaujinome dušą. Anksčiau gyvenome socialiniame būste. Ten neturėjome, kur nusimaudyti. Vaikams nešdavome vandenį į kubiliuką, o vasarą eidavome į Nevėžį. Dabar gerai – vaikai gali nusimaudyti patys. Ir vietos namie daug. Vaikai turi savo kambarį, mes - savo.
Dar sienas apšiltinome. Norėtume grindis sutvarkyti. Laminatu ar kuo iškloti. Taip ir judame į priekį“, – šypsosi Snieguolė.
Mums besikalbant namo iš draugės sugrįžta aštuonerių Darija. Pirmiausia mergaitė puola pasisveikinti su mama ir pakšteli jai į skruostą.
Bėda – sugedusi orkaitė
Snieguolės šeima jau metus negali naudotis orkaite. „Viryklę gavome dovanų – nenaują. Kepė, kepė orkaitė ir sugedo. Vyras siūlė vežti taisyti. Įdomu, kokios remonto kainos?
Sakiau vyrui, kad kol kas pavarkime taip – gal vėliau nusipirksime. Bandėme sutaupyti kitai viryklei, bet tai vaikams prisireikia ką nors nupirkti, tai remonto medžiagų. O būdavo gerai: bulvių plokštainį ar viščiuką į orkaitę pašauni ir pietūs šeimai paruošti“, – guodžiasi moteris.
Apie tokią paprastą ir žemišką Snieguolės bėdą – sugedusią orkaitę – pranešus labdaros ir paramos fondui „Viltis–Vikonda“ problema kaip mat išspręsta – šeimai jau padovanota nauja dujinė viryklė su puikiai kepančia orkaite.
Vaikus norėtų išmokslinti
Mama atskleidžia visus vaikus raginanti mokytis kuo geriau. Mat, pasak jos, ką veikti žmogui be mokslų – tik šunims šėką pjauti.
„Vyriausia dukra nuo rugsėjo mokosi Kėdainių profesinio rengimo centre. Norėtų tapti virėja, bet į šią specialybę nesusirinko pakankamai studentų, todėl mokykla virėjų šiemet neruošia. Teko dukrai rinktis kitą specialybę, tad ji taps statybininke-apdailininke, bet tokios gal ne visai moteriškos profesijos pasirinkimas jos meilės virtuvei neatšaldė.
Namie valgyti visada ruošiame kartu arba ji viena. Per šventes dukra kepa čeburekus, kotletus, aš kažką kita gaminu.
Į mokyklą kasdien ji važinėja autobusu. Nelengva, bet svarbiausia, kad ji mokslą turės, galės savo ateitį susikurti“, – lūkesčiais dalijasi mama.
