Darbo vietą sau susikūrė būdama visai jauna: dariau tai, kas man patiko

Klausant verslininkės Liucinos Rimgailės pasakojimo atrodo, kad ji paroje turi daugiau nei 24 valandas, nes spėja suktis ir planuodama renginius, ir prižiūrėdama kepyklėlę, o pradžioje, užsiimdama šiomis veiklomis, dar ir studijavo magistrą.

Mergina tikina, kad streso jos gyvenime netrūksta, tačiau jai pavyko ne tik suvaldyti šį jausmą, bet ir paversti jį maloniu.

„Negatyvus stresas yra susijęs nebent su piktybiniu žmonių elgesiu, ko iki šiol pavyko beveik sėkmingai išvengti. O visas kitas stresas yra malonus, nes jis kelia adrenaliną ir iššūkius. Tu turi susikaupti, o tada padarai ir galvoji, kaip puiku, aš tai padariau“, – juokiasi L. Rimgailė.

DELFI tęsia straipsnių ciklą „Mano drąsi istorija“ apie žmones, kurie savo laimę susikūrė patys ir vardan jos nepabijojo drąsių pokyčių.

Dirbo nesustodama

L. Rimgailė po mokyklos baigimo nusprendė stoti į Vilniaus universitetą, kur pasirinko verslo informacijos vadybos studijas. Mergina pasakoja, kad jos bendrakursiai nevengė kritikuoti šių studijų, tačiau jai jos teikė didelį malonumą.

„Tie mokslai buvo tiesiogiai susiję su komunikacija, kažkiek su reklama, kažkiek su ryšiais su visuomene. Tai yra visiškai nauja sritis, tai nėra teisė ar ekonomika, kai baigi mokslus ir iškart visiems aišku, kokią specialybę tu įgyji. Tau reikia labiau pasukti smegenis kaip save pritaikyti rinkoje ir rasti savo nišą“, – pasakoja L. Rimgailė.

Pašnekovės teigimu, baigusi studijas ji tikėjosi iškart pradėti organizuoti renginius, tačiau šią svajonę įgyvendinti pasirodė sudėtingiau nei tuomet galvojo.

Tiesa, jauna mergina vos pradėjusi studijuoti susirado ir pirmąjį darbą, nes po studijų laisvo laiko dar likdavo. Turbūt retai sutiksime padavėja dirbusią merginą, kuri taip teigiamai atsiliepia apie šią patirtį.

„Pirmas mano darbas buvo padavėjos. Dėl šio darbo labai džiaugiuosi, nes tie įgūdžiai, kaip bendrauti su skirtingais žmonėmis, klientais, kaip perprasti jų psichologiją, tai buvo labai gera praktika. Reikia pripažinti, kad fizinė ištvermė ten irgi buvo gerokai patikrinta“, – tikina L. Rimgailė.

Kiek vėliau ji išbandė save administratorės vaidmenyje viename biure, tačiau lūžio tašku gyvenime ji vadina etapą, kai įsidarbino įmonėje, kuri užsiima haskių auginimu ir organizuoja pasivažinėjimus šunų kinkiniais.

„Jie dirbo už Vilniaus, o aš buvau jų atstovė sostinėje. Kasdieninio važiavimo į biurą ir darbo su vadovu virš galvos tikrai nebuvo, todėl reikėjo pačiai save motyvuoti, kiekvieną dieną kažką daryti. Atlikti tam tikras funkcijas, tam tikrus darbus ir dar save įvertinti, ar tai buvo gerai, ar ne.

Ir tuo pačiu pasiekti tam tikrų rezultatų. Tas labai užgrūdino, nes, savaime suprantama, kad pačiam atsikelti ir sugalvoti, ką nuveikti, kaip nuveikti ir paskui įsivertinti, ar viskas buvo gerai, nėra labai paprasta“, – pasakoja pašnekovė.

Šis darbas L. Rimgailei atvėrė duris ir užgrūdino ateičiai, išmokė dirbti savarankiškai ir pačiai priimti sprendimus.

Nusprendė kurti šeimos verslą

Kiek vėliau ji pasisėmė patirties dirbdama dar vienoje renginių organizavimo įmonėje, o tada susipažino su savo dabartiniu vyru ir nusprendė kurti šeimos verslą. L. Rimgailė pasakoja, kad jai verslo pradžioje labai padėjo jaunystė.

„Nutarėme atidaryti savo renginių organizavimo įmonę. Šioje vietoje labiausiai suveikė tai, kad man buvo labai nedaug metų, 23-eji. Tai suveikė teigiamai, nes buvau ta jauna asmenybė, kuri mažiau skaičiuoja, o daugiau imasi ir daro. Kaip bus, taip. Niekas per galvą neduos, nepavyks tai nepavyks“, – apie tai, kas padėjo ryžtis pradėti verslą pasakoja mergina.

Pašnekovės teigimu, verslas pradžioje nesisekė taip, kaip tikėjosi, viskas į priekį judėjo kur kas lėčiau nei buvo planuota.

„Pirmi metai buvo blaškymosi, bandymų. Nesėkmių nebuvo, nes iš savęs labai spaudėme rezultatą. Vienintelė nesėkmė – lėtas ėjimas link rezultato. Tu dar nesupranti, kaip viskas veikia, kas tai per rinka, kaip į ją įeiti, kaip save parodyti. Tie dalykai užtrunka ir tai, sakyčiau, vienintelė nesėkmė, nes ne iškart supratau, kokiu principu viskas turi veikti“, – prisimena L. Rimgailė.

Mergina priduria, kad įkurta įmonė iškart buvo pavadinti „Nėra nieko neįmanomo“, o šis šūkis ją lydėjo tiek tada, tiek dabar.

„Tokiu principu visą laiką vadovavomės ir su laiku tas šūkis labai prigijo ir visose kitose veiklose, jis nuolat buvo kartojamas ir labai įkvėpė visą mano kolektyvą, visus žmones, kurie iki šiol su manimi dirba“, – sako L. Rimgailė.

Laimę atrado gamindama saldumynus

Lėtai į priekį judanti renginių organizavimo veikla, daugybė valandų praleistų prie kompiuterio ekrano, dokumentų, vargino merginą, todėl ši pradėjo ieškoti būdo atsipalaiduoti ir jį rado.

L. Rimgailė pamena, kad dar paauglystėje su draugu praleido daugiau nei pusdienį kepdama medaus tortą ir nuo tada pamilo šį užsiėmimą.

„Pradėjau kepti, bandžiau daryti saldumynus namuose. Kai pradėjau dirbti su renginiais, pradžia buvo morališkai sunki, nes stengiesi daryti ir vieną, ir kitą, bet niekas neįsivažiuoja. O saldumynų gaminimas buvo kasdienė atgaiva, meditacija“, – pasakoja L. Rimgailė.

Mergina tikina niekada nepagalvojusi, kad ši veikla virs į sėkmingą verslą. Tačiau ši veikla jai teikė daug malonumo, todėl tiesiog nusprendė paeksperimentuoti, susitvarkė dokumentus, įsikūrė mažytėse patalpose ir pradėjo ten gaminti išskirtinius saldumynus.

„Iki šiol labai stebiuosi, kad tai pavirto į verslą. Nebuvo nei kažkokios strategijos, nei tikslingo ėjimo link to. Dariau tai, kas man patiko, žmonėms turbūt pasirodė gražu ir skanu, viskas atsirado laiku ir vietoje. Dabar turime nuostabų kolektyvą, kuris yra vienas didžiausių mano gyvenimo turtų“, – sako „Liu Patty“ kepyklėlės įkūrėja.

L. Rimgailė pasakoja, kad pradžioje buvo labai sunku, o bemiegės naktys tapo kasdienybe, tačiau ir tą laikotarpį ji laiko labai smagiu.

„Išėjo, kad lygiagrečiai buvo ir renginiai, ir kepyklėlė, ir magistro studijos. Per vieną parą turi spėti tiek, kiek kiti spėja per tris ar keturias“, – sako L. Rimgailė.

Paklausta, iš kur gavo lėšų savo verslams vystyti, mergina tikina, kad daug investicijų nereikėjo, o visus reikalingus pinigus jai pavyko susitaupyti.

„Aš visą gyvenimą esu tas žmogus, kuris susidėlioja savo finansus. Mėgstu gyventi smagiai ir tiesiogine to žodžio prasme gyventi gyvenimą. Ne tik dirbti ir kaupti, o pasidžiaugti tuo, ką turi. Bet lygiagrečiai ir pasitaupyti. Kadangi pradėjau dirbti labai anksti, o tuo metu dar gyvenau su tėvais, man kažkaip pavyko atsidėti pinigų.

Kadangi pasirinkau pakankamai saugius variantus, ta pati kepyklėlė buvo atidaryta mikrorajone ir buvo labai nedidelė, tai man reikėjo 5 kartus mažiau investicijų, negu būčiau startavusi senamiestyje su didelėmis patalpomis, faktas, kad man būtų reikėję paskolos“, – atskleidžia L. Rimgailė.

Verslai susipynė

Šiuo metu L. Rimgailė save vadina vestuvių planuotoja, kuri vadovauja kepyklėlei. Nors ji kartais ir organizuoja renginius įvairioms įmonėms, pagrindinė jos veikla – vestuvės, prie kurių sėkmės esą prisideda ir kepyklėlėje pagaminti saldumynai.

Mergina tikina, kad vestuvių planavimas atima labai daug laiko ir yra itin atsakingas darbas, nes tavo klaida gali sugadinti jauniesiems vieną gražiausių gyvenimo švenčių.

„Man geriau turėti mažiau švenčių, bet jas padaryti labai kokybiškai ir spėti įsigilinti į kiekvieną atliktą darbą. Žinoma, tai labai didelė atsakomybė. Ten yra ypatingai daug emocijų, ypatingas jautrumas kiekvienai detalei“, – pasakoja verslininkė.

L. Rimgailė pripažįsta, kad streso jos darbe netrūksta, tačiau išmoko su juo tvarkytis ir neleisti sau panikuoti, nes šios emocijos dažniau pridaro daugiau blogo, negu gero.

„To streso yra daug, bet neleidžiu sau panikuoti, blaškytis, nes visada reikia spręsti tam tikrą situaciją ir spręsti ją greitai ir operatyviai. Aš tiesiog susikaupiu ir darau. Tikrai esu be galo laiminga, labai džiaugiuosi“, – tikina mergina.

Paklausta apie ateities planus, L. Rimgailė sako, kad ateityje greičiausiai įkurs ir nedidelę desertinę, kurioje žmonės galės prisėsti ir pasibūti, nes šiandien jos kepyklėlė – cechas, kuriame gamina tik išankstinius užsakymus.

Jūs taip pat galite papasakoti apie drąsų savo žingsnį, kuris tapo tikru išsigelbėjimu nuo streso, įtampos ir blogos savijautos? Galbūt pavargote nuo miesto šurmulio ir iškeitėte viską, ką turėjote, į gyvenimą kaime? O gal dėl nuolatinės įtampos atsisakėte darbo ir pasinėrėte į kūrybą? Žengėte kitą drąsų žingsnį, kuris atvėrė duris į sėkmę, laimę ir gerą savijautą? Parašykite savo istoriją mums el. paštu [e-mail] su prierašu „Mano drąsi istorija“ arba papasakokite savo istoriją apačioje teksto esančiame laukelyje! Galbūt jūsų patirtis įkvėps kitus pokyčiams ir padės nugalėti gyvenimą niokojantį stresą!