— D. Katkus jums patarė mesti darbą Interpole ir likti scenoje. Gal pildysis maestro žodžiai?
Aišku, jis juokavo. Savo darbą aš labai myliu ir vertinu. Tačiau Dievo keliai nežinomi šiame pasaulyje.
— Nesutrikote gavusi kvietimą dalyvauti „Žvaigždžių duetuose“?
Man tai buvo staigmena. Pirmiausia turėjau pasiklausti savo vadovybės, ar dalyvaudama TV šou nepakenksiu savo institucijai. Turėjau gauti net generalinio policijos komisaro leidimą. Mano didžiulei nuostabai, vadovybė tik apsidžiaugė, kad yra tokių žmonių, kurie gali atstovauti policijai, ir mane padrąsino.
— Kokia buvo pirmoji mintis pagalvojus apie sceną?
Pirmiausia puoliau svarstyti, ar aš pajėgsiu, kas man pagelbės su mažaisiais, nes auginu du mažus vaikus: Emiliui — pusketvirtų, Saulei — pusantrų metukų. Tačiau dizainerė Julija Žilėnienė, pas kurią tuo metu turėjau darbų, mane įtikino. Vyras ne kartą sakė, kad man reikia kažkur dainuoti.
— Kodėl, turėdama tokį stiprų balsą, nuėjote į policiją?
Man tėvai visuomet sakydavo, kad iš muzikos nebus gyvenimo. Susitaikiau su mintimi, kad muzika visada bus mano pomėgis, ir įstojau į Policijos akademiją. Būdama studentė dainavau grupėje „Supernova“. Dabar su vaikais taip pat einame į muzikos pamokas, o susirinkus visai šeimai niekada neapsieiname be muzikos. Ir mano tėvai, ir seserų šeimos — visi dainuoja, groja įvairiais instrumentais.
— Buvo baisu po pertraukos užlipti ant scenos?
Galbūt ne tiek baisu, kiek iš tikrųjų trūko praktikos. Juk kiti su muzika draugauja kasdien, o aš su vaikais ar virtuvėje prie puodų sukiojuosi. Aišku, įtampos ir streso buvo užtektinai, tačiau ir džiaugsmo netrūko.
— Buvote stiprūs naujokai. Nepajutote nedraugiškų senbuvių žvilgsnių dėl sukeltos konkurencijos?
Nepajutau, nes apie tai visai negalvojau. Man buvo svarbiau kuo geriau pasirodyti. Jeigu būčiau galvojusi apie pašalinius dalykus, ir kojos būtų pradėjusios drebėti. Galimybė pabūti kartu su kitais dalyviais man buvo tarsi savotiška likimo dovana.
— Ar dažnai nesutardavote su Egidijumi?
Būdavo, kad nesutapdavo nuomonės, pavyzdžiui, renkantis kūrinius. Kartais jis man pasakydavo pastabų, kai kokios nors natos neišdainuodavau. Stengdavausi, ir man sekėsi.
— Kuo jus žavėjo jūsų partneris?
Egidijus mane žavi tuo, kad jis jau seniai scenoje ir, nepaisant jo amžiaus, visada išlieka jaunatviškas, elegantiškas, nesibaimina iššūkių, sugeba atsinaujinti ir nepraranda populiarumo. Jis — tikras profesionalas. Ne kiekvienam taip pasiseka.