aA
Originaliais meno kūriniais ir instaliacijomis garsėjančiai dailininkei Agnei Kišonaitei (33 m.) cukrinio diabeto diagnozė nenuslopino optimizmo ir noro skleisti džiugesį savo kūryba. Moteris tikina – nors laukiantis pirmagimio apsukos ir sulėtėjo, padaranti tikrai ne mažiau: ką tik gimtojoje Klaipėdoje atidaryta nauja paroda „Portretai“, o kitą savaitę endokrinologų konferencijoje Agnė pristatys projektą „Diabetas“.
Agnė Kišonaitė
© Organizatorių archyvas

Gyveni pirmagimio laukimu. Ar diabetas neapsunkino nėštumo?

Gydytojai juokauja, kad ir sveikos nėščios moterys taip gerai nesijaučia kaip aš. Siečiau tai su geru mitybos režimu, fiziniu aktyvumu – kasdien, jei subjuręs oras nesutrukdo, nueinu kokius septynis kilometrus. Itin pagelbėjo specialus gliukozės matuoklis, kuriuo galima pasitikrinti nebadant piršto.

Labai džiaugiuosi, kad vienas gydytojas šį aparatą pasiūlė. Tai leido suvokti, kaip per dieną kinta gliukozės kiekis, kaip reaguoja organizmas. Piršto juk per daug neprisibadysi, o ir juostelių tiek daug nekompensuoja. Anksčiau suvaldyti cukraus svyravimus nėščiosioms pagelbėdavo tik insulino pompos. Dabar naudodama sensorių galiu pagal poreikį leistis insuliną švirkštu.

Prieš penketą metų išgirsta ligos diagnozė trenkė kaip žaibas iš giedro dangaus?

Be abejo, tai buvo šokas ne tik man, bet ir šeimai, aplinkiniams. Visada buvau liekna, maitinausi sveikai, per daug nepiktnaudžiavau nesveiku maistu. Gydytojai ne kartą atliko tyrimus bandydami „surasti“ antrojo tipo diabetą. Visgi buvo diagnozuotas pirmasis tipas. Mano atveju ligą, matyt, paskatino didžiulis patirtas stresas.

Gyvenimo įpročius teko stipriai koreguoti?

Be abejo, turi praeiti laiko, kol adaptuojiesi. Tiesiog nebesupranti, kas galima, kas – ne. Nuėjęs į parduotuvę tyrinėji kiekvieną pakuotę, skaičiuoji angliavandenius... Sunkiausias dalykas pradėti matuoti gliukozės kiekį kraujyje duriantis į pirštą. Mano pirštų galai jautrūs, dar ir kraujo bijau... Toliau išbandymas – pačiam leistis insuliną. Išties save stebėti ir kontroliuoti tampa nemažu darbu. Turi išmokti nukreipti mintis kur nors kitur, nes vien stengiantis laiku valgyti, skaičiuojant cukraus kiekį maiste, jį matuojant, leidžiantis insuliną gali užsisukti uždarame rate.

Ieškodama pagalbos išmėginai ir ne vieną alternatyvų pagalbos būdą. Žaliavalgystė, minėjai, padėjusi bene labiausiai?

Mano tikslas – leistis kuo mažiau insulino, todėl stengiuosi itin reguliuoti mitybą. O žaliavalgystė jo dozes leido stipriai sumažinti. Tačiau tokios mitybos laikiausi tik kurį laiką. Mūsų krašte žaliavalgiu būti nėra paprasta, klimatas nepritaikytas šviežiu kokybišku maistu maitintis visus metus. Be to, tokia mityba tampa iššūkiu prie greito nesveiko maisto jau pripratusiam organizmui. Šiaip dabar valgau ir sūrio, mėsos, tik stengiuosi rinktis ekologišką. Bandau įsiklausyti į organizmą, ko jam reikia tuo metu, o ne nusistatyti griežtas taisykles.

„Įkvėpta“ ligos ėmeisi ir kūrybos – iš tuščių panaudotų insulino injektorių konstruoji trijų metrų aukščio žmogaus figūrą.

Meno objekto „Diabetas“ idėja kilo natūraliai prieš gerus porą metų. Vienos „skulptūros“ kūrimas išaugo iki viso projekto, nes viską suorganizuoti, o svarbiausia – surinkti penkis tūkstančius švirkštų, tapo nemažu darbu. Iš šių švirkštų, kurie išoriškai šiaip labai gražūs, spalvoti, konstruoju sėdinčios ir insulino dozę į pilvą besileidžiančios moters „skulptūrą“.

Realiai jai reikalingą švirkštų kiekį vienas žmogus per tam tikrą laiką ir suvartoja. Tai leidžia akivaizdžiai suvokti, kiek insulino prireikia žmogui vien tam, kad jo gyvenimas tęstųsi, kad būtų kuo kokybiškesnis. Džiaugiuosi, kad gydytojai endokrinologai palaiko šią idėją, pagelbėja surenkant iš pacientų panaudotus švirkštus. Norisi šviesti žmones, skatinti juos priminti šeimos gydytojams apie būtiną patikrinti gliukozės kiekį kraujyje. Taip pat norisi atkreipti dėmesį ir į injektorių perdirbimo klausimą. Keista, kai jie išmetami į bendrą šiukšlių konteinerį...

Ekologijos idėjos atsispindi ne viename tavo darbe – iš lūpdažių pakuočių sukurtas „Lūpdažių bokštas“ prieš beveik porą metų pateko ir į Gineso rekordų knygą.

Nuo mažens mama įskiepijo švarios aplinkos suvokimą. Mano, sesers šeima, tėvai – visi rūšiuojame šiukšles. Kiek tenka važinėti po pasaulines meno parodas, su tokiais savo kūriniais labai pataikau „į temą“. Pas mus gal kiek konservatyvesnis požiūris.

Kai kas tokių darbų nenorėtų vadinti menu, o greičiau kūrybiniu eksperimentu?

Na, į akis man to niekas nėra pasakęs (juokiasi). Esu profesioni menininkė, dailės akademijoje įgijau tris specialybes. Man labai svarbus išbaigtumas, kokybė, mintis. Gerai žinau, ką ir kodėl darau, galėčiau apginti kiekvieną savo kūrinį.

Matyt, tikrasis menas šiandien niveliuojamas vos ne kas antram žmogui prisistant menininku?

Paviršutininkumo yra labai daug kur. Gyvename vaizdų, medijų pasaulyje, kur dažnai net nespėjame įsiginti į vaizdus, į jų paaiškinimus. Dabar ir kirpėja, ir mokslų nebaigusi dizainerė gali prisistatyti menininke. Tačiau manau, kad kiekvienas meninkas privalėtų būti baigęs meno mokslus. Kam atradinėti dviratį, kai visos piešimo, spalvų maišymo taisyklės yra atrastos. Tai reikia žinoti, kad vėliau galėtum nevaržomai kurti. Kitu atveju anksčiau ar vėliau atsiremi į tam tikras savo galimybių lubas.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Antanas Saulaitis – apie lietuvius, šventes ir nuodėmes: pasižiūri į žmones ir negali žinoti, ar čia laidotuvės, ar Velykos (138)

„Vienoje šeimoje buvo keturios mergytės, jos kiekvieną dieną sutaupė po vieną saldainį per...

Darbas su nepilnamečiais vieno pavojingiausių Vilniaus mikrorajono gatvėse: nedraudžiame muštis, gerti ar rūkyti (81)

Naujininkai, vienas prieštaringiausiai vertinamų sostinės mikrorajonų, pamažu atgimsta....

Ukrainos prezidento rinkimai: jauno komiko ir nesėkmingo reformatoriaus akistata balsavimas prasidėjo (191)

Ukrainiečiai sekmadienį balsuos prezidento rinkimuose, per kuriuos jie konflikto draskomos savo...

Orai: pirmąją Velykų dieną gamtą gaivins lietus (26)

Po ilgokai užsitęsusio sausringo laikotarpio, pirmąją Velykų dieną pagaliau žemę drėkins lietus.

Tauragės r. sunkiai sužalotas ukrainietis beveik po trijų valandų mirė ligoninėje (88)

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį itin skaudi nelaimė įvyko Tauragės r., Taurų kaime. 23.55...

Šri Lankos bažnyčiose ir viešbučiuose nugriaudėjo šeši sprogimai (37)

Trijose bažnyčiose ir trijuose viešbučiuose Šri Lankos sostinėje Kolombe ir jo apylinkėse...

Skaudi tiesa apie princesės Dianos gimdymus: teko derinti su sporto tvarkaraščiais ir taikstytis su Charleso nusivylimu (14)

Visas pasaulis su nekantrumu laukia pirmojo Meghan Markle ir princo Harry‘io vaiko gimimo. Šis...

Požymiai, rodantys, kad organizmas užtvindytas toksinų (7)

Toksinai mūsų tyko visur, kur tik įmanoma: ore, kuriuo kvėpuojame, vandenyje, kurį geriame, ir...

Išskirtinis bokštas Kaune: 10 kilometrų knygų ir lyg ant delno atsiverianti miesto panorama

Mažajame ąžuolyne, ant Parodos kalno, yra ypatinga vieta, nuo kurios atsiveria užburianti Kauno...

Dviejų vaikų mama susimąstė: ar senosios kartos pedagogai atitinka šiuolaikinius kriterijus? (23)

Visiškai sutinku su straipsnio autoriumi. Turiu du vaikus – dešimtoką ir aštuntokę. Mokslo...