Intensyviai sportuoju nuo septyniolikos. Norėjau būti kaip Žydrūnas Savickas“, - šypsosi jaunas vyras, nuo vaikystės sergantis cerebriniu paralyžium. Keturis kartus per savaitę jis pluša sporto salėje. „Ar sunku? Čia džiaugsmas. Ar skauda? Ne, tik kūnas ne visuomet klauso“, - sako Nikolajus ir priduria, kad visuomenė suformuotas keistas stereotipas, jog neįgalūs žmonės turi užsidaryti tarp keturių sienų.
Viskas įmanoma
Su Nikolajum susitinku sporto klube. Sportinis krepšys rankoje, ausyje auskaras, odinė striukė - iš pirmo žvilgsnio nė neįtartum, kad jis serga. Apie ligą išduoda tik šiek tiek nekoordinuota eisena. „Esu, koks esu“, - smagiai šypsosi Nikolajus ir priduria, kad aplinkiniams kartais sunku suprasti, kas tai per liga, bet tam jis turi paruoštą greitą paaiškinimą: „Jums nuskusti bulvę paprasta? O man tai itin sudėtinga misija. Turiu labai susikaupti. Jei aš skusčiau bulves, šeima turbūt liktų nevalgius, bet tai nereiškia, kad to net nebandyčiau daryti.“
Negalia Nikolajui netrukdo siekti ir sporto aukštumų. Jis gali pasigirti net keliais kultūrizmo čempionatų apdovanojimais bei prizinėmis vietomis galiūnų turnyruose. „Turiu visą kolekciją apdovanojimų. Noriu įrodyti, kad net ir būdamas kitoks, gali turėti svajonę. Bet, aišku, jei tik sėdėsi ir savęs gailiesiems, nieko nebus. Reikia būti drąsiam ir bandyti. Su Žydrūnu Savicku susipažinau netikėtai. Draugo paskatintas, kavinėje priėjau. Dabar mes bičiuliai. Jis pataria man, kai sportuoju. Matot, viskas įmanoma, kai nori“, - šypsosi Nikolajus.
Apie skrajojimą padebesiais
„Man patinka bendrauti. Gal ne visada mane supranta, nes kalbu neaiškiai. Ypač kai susijaudinu. Bet nenoriu būti vienas. Noriu kaip ir visi eiti į kiną, pramogauti, turėti gerą draugą. Nemėgstu gailesčio. Bet nuo jo niekur negaliu pabėgti. Juk visi matydami neįgalų žmogų galvoja, kad visų pirma ji reikia atjausti, pagailėti... O man norisi tiesiog pakalbėti“, - pasakoja Nikolajus ir pradeda pasakoti apie muzikos įrašų kolekciją, kauptą ne vienerius metus.
„Muzika - antras malonumas po sporto. Vienos mėgiamiausių grupių „Doors“, „Queen“. Mėgstu ir sunkiojo roko paklausyti. Patinga grupės, kurių dainų tekstai turi prasmę, gilūs, bet niekada neskirstau muzikos į blogą ar gerą. Juk kiekvienas atlikėjas stengiasi kurti, bet gal ne kiekvienas gimęs talentu“, - samprotauja Nikolajus ir labai surimtėja kalbai pasisukus apie meilę.
„Merginos neturiu, bet į kelis pasimatymus esu nuėjęs. Keistas dalykas ta meilė... Su viena mergina susipažinau internetu. Niekada neslėpsiu, koks esu. Pakeisti juk nieko negaliu. Iškart papasakojau, kad sergu. Ji sakė, kad tai neturi jokios reikšmės, kad jai patinka su manim bendrauti. Pakviečiau į pasimatymą ir tuo viskas baigėsi. Gal nesitikėjo to, kad aš toks „kreivas“, nors viską žinojo nuo pat pradžių. Man kartais atrodo, kad sveiki žmonės skrajoja padebesiais. Realybėje, juk ne viskas tik rožinės spalvos“, - sako Nikolajus.
Kiekvienam savo
„Mokyklą baigiau gerai. Bet toliau nestudijavau. O kam? Išleisti kelis tūkstančius diplomui, kurį vėliau pasidėsiu į stalčių? Nematau prasmės. Juk pagal ligos diagnozę dirbti tokiems kaip aš negalima. Mano draugas, kuris taip pat serga cerebriniu paralyžium, tik kur kas sunkiau nei aš kalba, po mokyklos nusprendė mokytis buhalterijos subtilybių. Gavo diplomą ir pasidėjo jį į stalčių. Niekas nenori priimti žmogaus, kurio nelabai gali suprasti, nepaisant to, kad galbūt jis būtų labai geras specialistas. Tai ir aš sudėliojęs visus už ir prieš pasirinkau tai, kas man svarbu. Susitaupiau pinigų ir nusipirkau... Spėkit ką... Susiję su muzika. Visą komplektą muzikinės aparatūros. Penkios kolonėlės, stiprintuvas ir visus kitus papildomus priedus. Kaip sakau, kiekvienam savo“, - pasakoja Nikolajus ir priduria, kad kaimynų garsia muzika negąsdina. Gal, tik retkarčiais.
Žydrūno Savicko komentaras:
- Jei žmogus nori sportuoti, tam nesutrukdys ir negalia. O sportas juk, kaip sako medikai, - sveikata. Mano sporto klubuose sportuoja ne tik vaikinai, sergantys cerebriniu paralyžium, bet ir sėdintys ratukuose. Kiekvienas pasirenka sritį, kuri artimiausia jo širdžiai. Kalbant apie Nikolajų ir jo ligą, manau, kad sportas jam kaip tik labai naudingas. Kūnas sutvirtėja. Žinoma, aš ne medikas, bet manau, kad o sportuoti pagal savo galimybes naudinga.
Tarp kitko:
Nikolaj Mironov sporto laimėjimai:
Pasaulio kultūrizmo federacijos varžybos Europos taurė
(2008 – 1 vieta, 2009 - 2 vieta, 2010 - 2 vieta, 2011 – 3vieta, 2012 - 3vieta)
2010 Kauno atviros fitneso pirmenybėse - 2 vieta
2010 XVII „Lithuanian cup open“ - 1vieta
2012 atviras Lietuvos nacionalinis čempionatas - 2vieta
2012 XIX WFF – WBBF Lietuvos taures pirmenybes - 1vieta
2012 „Wff-wbbf lithuanincup open“ 1vieta
2010 Lietuvos jėgos dvikovės čempionatas 1vieta
2009 Vilniaus universiteto galiūno turnyras 1vieta
„Reytano“ taurė: 2009 - 1vieta, 2010 - 1vieta, 2011- vieta, 2012 - 1vieta
2013 galiūnų turnyras „Arnold“ - 1vieta
Read more: http://www.lsveikata.lt/products/cerebrinis-paralyzius-netrukdo-skinti-laur%c5%b3-sporte/
