aA
Kai sėkmingas neurochirurgas Paulas mirė nuo plaučių vėžio būdamas 37-erių, Liusė tapo našle ir jauna vieniša mama. Tačiau, kaip sako pati, jos santuoka tuomet nenutrūko: meilė, atsidavimas, ištikimybė – visi jos pasižadėjimai vyrui liko tokie pat svarbūs, kaip ir tą dieną, kai jie ištarė vienas kitam „taip“ bangų skalaujamoje jūros pakrantėje. Jis išliko jai toks pat svarbus.
© Shutterstock nuotr.

Kamuojama sielvarto ir nemigos, gedinti žmona sykį aplankė Paulo kapą ir, išsitiesusi ant antkapinės plokštės, pirmą kartą per kelis mėnesius po vyro mirties, užmigo ramiu, giliu miegu. Mylimo vyro, nors ir nepasiekiamo, artumas ją ramino, priminė visus laimingus ir sunkius drauge praleistus metus.

Siekdama pratęsti jautraus, gilaus, savo darbui ir ieškojimams atsidavusio Paulo Kalanithi gyvenimą, Liusė išleido jo taip ir nespėtą pabaigti, iki pat mirties rašytą knygą „Įkvėpti tylą“. Ji šiais metais buvo paskelbta „Goodreads Choice Awards“ geriausia knyga memuarų ir autobiografijų kategorijoje.

Rašyti Paulas pradėjo išgirdęs negailestingą diagnozę. Tuo pat metu ir toliau kasdien gelbėdamas gyvybes, vienas po kito gimstančiuose knygos puslapiuose jis siekė suprasti, kas suteikia gyvenimui prasmę, atrasti būdą susitaikyti su savo mirtingumu, ieškoti ramybės ir įkvėpimo santykiuose su pacientais, artimaisiais ir šeima. Neseniai išleista ir lietuviškai, tikrų emocijų, išgyvenimų ir atradimų kupina knyga tapo pasauliniu bestseleriu, įkvepiančiu tūkstančius.

Paulas ir Liusė susipažino 2003-iaisiais, pradėję studijuoti mediciną. Įgijęs literatūros magistro laipsnį, Paulas ketino šioje srityje apsiginti ir daktaro disertaciją, tačiau nusprendė mokytis medicinos, kaip rašo knygoje, „siekdamas ieškoti atsakymų, kurių nėra knygose – atrasti prasmę kiekvienoje gyvenimo dienoje, net ir mirties akivaizdoje“.

Dirbdami rezidentūroje, jaunavedžiai ligoninėje praleisdavo po 80 valandų per savaitę, o vos atradę laisvą akimirką susikibę už rankų traukdavo į žygius po vaizdingąją Kaliforniją ir kurdavo toli siekiančius ateities planus. Deja, daugeliui jų nebuvo lemta išsipildyti.

Neišvengiama tiesa Liusę ir Paulą užklupo praėjus dešimtmečiui nuo jų pažinties. Atlikus daugybę tyrimų tapo akivaizdu, jog Paulo nugaros skausmai ir staigus svorio kritimas nebuvo ilgų bei sekinančių valandų, praleistų ligoninėje, rezultatas. Tai – pažengęs plaučių vėžys.

20-ųjų vedybų metinių proga pora planavo sugrįžti į Portugaliją, kur praleido medaus mėnesį, tačiau vos sužinoję diagnozę vyko ten nieko nelaukdami. Laikas, praleistas drauge toli nuo namų ir rūpesčių, saldus Porto vynas – visa tai brangūs Liusei likę prisiminimai.

Liga atvėrė naujas pasitikėjimo ir atsidavimo vienas kitu plotmes, Liusė išmoko nuolat stengtis visokeriopai lengvinti Paulo kančią, o jis – atsiduoti jos rūpesčiui, bent sykį ne gelbėti kitus, bet leistis gelbėjamas pats. Tarpusavio ryšį dar labiau sustiprino tėvystė – į šį pasaulį pasibeldusią dukrelę tėvai pasveikino vos trys dienos po to, kai Paulas buvo išleistas iš ligoninės, kur praleido ilgas savaites.

Ir visą šį laiką Paulas rašė. Net ir tuomet, kai dėl chemoterapijos suskeldėjo oda ir rašyti suskirdusiais pirštais tapo be galo skausminga. Liusė rado sidabro siūlais ataustas pirštines, kurias mūvėdamas galėjo beveik be skausmo spaudyti nešiojamojo kompiuterio klavišus. Kai nebepajėgė dirbti ligoninėje, Paulas ėmė rašyti dar entuziastingiau. Rašymas leido jam išlikti naudingam kitiems, kurti, dalintis ir įprasminti jam likusias dienas.

Paskutines Paulo valandas Liusė praleido susirangiusi greta jo ligoninės lovoje, tyliai niūniuodama, kol jo gyvybė užgeso. Visiems palikus palatą, ji dar ilgai laikė jo galvą glėbyje, švelniai bučiuodama. Tarsi staigi lavina suvokimas užplūdo tik užtraukus užuolaidas. Bejėgiškai susmukusi ir raudodama ji kartojo Paulo seseriai, kad negali palikti jo vieno.

Iš mylinčios žmonos tapti gedinčia našle Liusei buvo nesuvokiama užduotis. Pirmosiomis dienomis ji save apgaudinėjo, stengdamasi ir toliau rūpintis Paulu net ir po jo mirties: kai laidotuves rengusi įmonė paprašė atvežti jo drabužius, Liusė, visų pirma, apsirengė jais pati, stengdamasi juos sušildyti, pripildyti prisiminimų apie save, apie juodu, kad iškeliauti jos mylimajam būtų lengviau. O kelnių kišenėje paslėpė jųdviejų dukrelės kojinaičių porą. Nešant Paulo karstą, ji ėjo greta, įsitikinusi, kad nors negali laikyti jo rankos, bet lydės jį iki paskutinės akimirkos, jam neteks išeiti vienam. Ilgus mėnesius ji, apsirengusi jo drabužiais, ištisas naktis plačiai atmerktomis akimis žiūrėdavo į lubas negalėdama užmigti, galvą padėjusi ant pagalvės, ant kurios mirė jos vyras.

Išleisti Paulo iki paskutinės akimirkos taip karštai rašytą knygą – tai dar vienas Liusės būdas padėti jam, pasirūpinti juo, ištesėti jam tąsyk pajūryje duotą pažadą. Išleisdama šią knygą, ji leido Paului gyventi toliau, kitų žmonių namuose ir mintyse, kalbėtis su jais, diskutuoti ir kartu ieškoti atsakymų.

Atsidėkodamas Paulas pagaliau leido toliau gyventi ir Liusei – nors jos miegamajame vis dar saugomi jo mėgstamiausi drabužiai ir knygos, tačiau šiandien tai – jau tik Liusės ir jųdviejų dukrelės namai, jos mokosi juose gyventi dviese.

Jauku joms ir aplankius Paulo kapą: nors nuo mažens Liusė žinojo, jog kapo negalima liesti ar juolab ant jo vaikščioti, bet su Paulu – viskas kitaip. Visai kaip tuomet, kai Liusei buvo įprasta įsitaisyti šalia Paulo, taip šiandien jai jauku sėdėti prie jo kapo su draugais, stebėti ten saulėlydį, nupilti alaus ant žemės jam ir matyti tarp gėlių ropinėjančią jų vienmetę mergytę. Tai pamažu tampa jų vieta.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pirmasis kardinolas iš Lietuvos: vos 27 metų sulaukęs įtakingo LDK eretiko sūnus (16)

Katalikiška Lietuva skaičiuoja jau daugiau nei 630 metų istoriją. Iki šiol vieną...

Paskelbtos „iPhone Xs“ kainos lietuviams: nepakaks net dviejų vidutinių atlyginimų (72)

„Telia“ šiandien pradeda naujųjų „Apple“ flagmanų „ iPhone Xs “ ir „ iPhone Xs Max...

Orai: karštis neatslūgs (8)

Aukšta šiluma dar laikysis ir penktadienį, tik nuo šeštadienio į Lietuvą ateis tikrai...

Buvęs Estijos premjeras: apie savo šalį, kaip ir apie šeimą, blogai nekalbame (87)

Estiją krečia vienas didžiausių Europos istorijoje pinigų plovimo skandalų. Kaip galėjo Putino...

Sostinėje atsidarė restoranas, kuris įkandamas ne kiekvienam: šampanas čia kainuoja net 1490 eurų (448)

Vilniuje duris atvėrė naujas restoranas „Nineteen18”, kurio pavadinimas skirtas paminėti...

Skandalingas žvaigždės dūris „Vilkams“ į nugarą – šansas Valančiūnui tapti NBA čempionu? (35)

Didžiausias Minesotos „Timberwolves“ klubo sirgalių košmaras tapo realybe. Prieš kiek daugiau...

Gydytoja: mitas, kad yra žmonių, kurie negali numesti svorio (51)

Gyvename keistų paradoksų laikais: kone visi užsikrėtę svorio metimo virusu, bet medikai...

Airijoje tautietės emigrantės nužudymu įtariamas vyras – lietuvis (40)

Ketvirtadienio rytą Dandolko apygardos teisme pasirodė žmogus, kaltinamas Ingridos Maciokaitės...

Sunkią traumą patyręs „Žalgirio“ talentas susitarė su universitetu, kurio garbę gynė Sabonis (2)

Kauno „Žalgirio“ komandos talentas Martynas Arlauskas žengs Domanto Sabonio pėdomis. JAV...

Popiežius kreipėsi į Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmones: norėčiau visus apkabinti (183)

Iki Šventojo Tėvo vizito likus porai dienų, popiežius Pranciškus vaizdo įraše kreipėsi į...