Barbora Radvilaitė ir karališkieji kapai Vilniaus Katedros kriptoje: ko apie juos dar nežinojote?

Istorinė akimirka! Šiemet sausį išgirdome, kad Vilniaus arkikatedros bazilikos rūsyje rastos trys karališkos karūnos, XVI a. čia palaidotų asmenų: Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio (mirė 1506 m.), Vladislovo II Jogailos anūko; pirmosios karaliaus Žygimanto II Augusto žmonos Elžbietos Habsburgietės (mirė 1545 m.), ir Barboros Radvilaitės-Goštautienės (mirė 1551 m.), antrosios to paties karaliaus žmonos. Jų palaidojimas tuometinėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje patvirtina šimtametę lietuvių ir lenkų valstybingumo tradiciją, glaudžius tarpusavio ryšius.

Barbora mirė Krokuvoje, tačiau prieš mirtį ne kartą prašė, kad karalius nuvežtų jos kūną į Lietuvą. Elžbieta, su vyru gyvenusi Vilniaus pilyje, ten ir mirė. Nežinia, ar nepagydoma liga (tuo metu epilepsija laikyta užkrečiama ir paveldima), ar tai, kad nuo pat pradžių ji nebuvo mylima žmona, turėjo įtakos tam, kad jos karstas nenugabentas į Krokuvą, Vavelio pilį, kur laidodavo Jogailaičius ir jų žmonas. Aleksandras Jogailaitis (kuris buvo vedęs, bet neturėjo vaikų) yra vienintelis Lenkijos karalius, palaidotas Lietuvoje, nors testamente nurodė, kad jį palaidotų prie šeimos, t. y. Vavelyje. Tačiau Lenkijos magnatai laikė jį valdovu, kuriam labiau rūpėjo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, o ne Lenkijos valstybė, matyt, dėl to į prašymą neatsižvelgta. Beje, jis paskutinis iš Jogailaičių kalbėjo lietuviškai.