aA
Nors vasaros atostogos oficialiai dar nesibaigė balerina Kristina Kanišauskaitė-Navickienė jau varsto Operos ir baleto teatro duris. „Palengva ruošiuosi septynioliktajam savo darbo sezonui”, - šypsosi balerina.
Balerina Kristina Kanišauskaitė-Navickienė
© Posh.lt (E.Eigirdaitės nuotr.)
Kristinai šis rugpjūtis kupinas dinamikos: ką tik paminėtas vedybų dešimtmetis, jos sūnus Mindaugas keliaus į pirmą klasę, šeima ruošiasi persikelti į erdvesnį būstą. Tuo tarpu pati Kristina jau mąsto apie netrukus prasidėsiančias studijas bei darbus Operos ir baleto teatre.

Kristina, Jūsų darbai Operos ir baleto teatre šiemet prasideda kiek ankstėliau nei įprastai?

Atostogos gana ilgos, nes teatre atliekama rekonstrukcija. Šiemet poilsiavome daugiau nei du mėnesius. Ir šiuo metu oficialiai darbas teatre dar neprasidėjo, bet mes jau užimti repeticijomis choreografo Jurijaus Smorigino spektaklyje „Idiotas“. Ruošiamės vykti į Druskininkų festivalį. Ten ir parodysime savo spektaklį. Sezonas prasideda truputį anksčiau, bet prieš visus darbus, tai į gera. Sezono pradžioje, rugsėjo mėnesį, bus statomas spektaklis „Bajederė“. Laukia sunkus ir įdomus darbas.

Viename interviu esate minėjusi, kad iš Operos ir baleto teatro nepasitrauksite. Ar vis dar planuojate jame dėstyti?

Kiekvienas, kuris teatre tiek atidirbo, atšoko, negali vieną dieną taip paprastai atsisakyti šios profesijos. Mes nuo vaikystės gyvename baletu, todėl visiškai jo atsisakyti būtų be galo sunku. Mintyse ir ateityje žadu likti šioje profesijoje. Tik jau kaip dėstytoja. Šiuo metu studijuoju trečiame vaidybos-choreografijos kurse. Sunkoka bus viską suderinti, bet, manau, viskas įmanoma (šypsosi).

Kokiais lūkesčiais gyvenate artėjant naujam darbo sezonui?

Šiuo metu vykstantys pokyčiai skatina kažko siekti. Aš - toks žmogus. Negaliu gyventi rutinoje. Man reikia naujovių, pasikeitimų. Tai yra mano gyvenimo variklis.

Kristina, ar dažnai gerbėjai lepina Jus gėlėmis?

Balerina Kristina Kanišauskaitė-Navickienė
© Posh.lt (E.Eigirdaitės nuotr.)

Beveik po kiekvieno spektaklio gaunu gėlių. Patys didžiausi mano gerbėjai – tėvai. Jei patys spektaklyje nebūna, gėlių visada atsiunčia. Labai retas atvejis, kad po spektaklio grįžčiau be jų. Net ir žiemą mano namuose žydi dovanotos gėlės. Manau, kai persikelsime į naują butą, jų bus dar daugiau.

Kokias gėles vertinate labiausiai?

Jei po pasirodymo scenoje, tai vieną pirmųjų vietų skirčiau frezijoms. Jos man gražios, ir kvapas labai malonus. Taip pat labai patinka lauko gėlės: rugiagėlės, aguonos, ramunės.

Ar nebaisu pagalvojus, kad vieną dieną vis tik reikės palikti sceną?

Galių drąsiai sakyti, kad savo viršūnę scenoje jau pasiekiau. Dabar po truputėlį visa tai rimsta. Manau, kad nereikia bijoti minties, kad nuo scenos reikės nueiti. Gyvenimas tuo nesibaigia ir tai nėra tragedija. Su ta pačia profesija galima dirbti kitame lygyje, perduoti savo patirtį. Mano mintyse tiltelis tam tiesiamas (šypsosi).

Pasidalinkite mintimis apie labiausiai patikusius vaidmenis.

Vienas iš ankstesnių būtų „Don Kichote“ Kitrė. Vienas iš paskutiniųjų - Jakaterina „Hamlete“. Per visą tą laiką buvo daug gražių ir įdomių vaidmenų. Išskirti vieną ar kitą labai sunku. Šiuo metu repetuojamame J.Smorigino „Idiotą“. Atlieku viduriniosios sesers vaidmenį.

Kaip paminėjote dešimties metų vedybinio gyvenimo sukaktį?

Tą dieną norėjome paminėti kaip nors ypatingai, todėl važiavome prie jūros, išsinuomavome jachtą ir visą dieną ja plaukiojome. Mano sūnui atviroje jūroje buvo labai baisu. Minėta išvyka paliko mums didžiulį įspūdį. Jachtos kapitonas minėjo, kad tokių gražių ir saulėtų dienų per metus pasitaiko labai retai. Vėjas buvo labai stiprus, todėl galėjome pamatyti visus jachtos privalumus. Mums teko ir paburiuoti, ir pavairuoti. Išvykos diena buvo labai panaši į mūsų vestuvių dieną. Beveik tokia pati.

Kaip leidote atostogų dienas?

Į pajūrį nusivežėme dviračius, kuriais važiuodavome tolyn nuo Smiltinės į laukinius paplūdimius. Iš Nidos plaukdavome susimatyti su Klaipėdoje likusiais draugais ir senais pažįstamais (mes ten gimę, užaugę), o likusį laiką stengėmės kuo daugiau ilsėtis, gaudyti saulės spindulėlius.Man maloniausias poilsis laukinėje gamtoje su valtimis, žvejyba. Kartais imame ir išplaukiame valtimis į ežerus. Taip geriausia atsiriboti nuo visos civilizacijos. Pabėgti nuo visų rūpesčių, problemų, kurį laiką pabūti vienam su savimi. Toks poilsio būdas labai priimtinas, o važiuoti į paplūdimius ir degintis... ne man. Esu vėsesnio oro šalininkė.

Minėjote, kad nekantraujate persikelti į naują būstą. Pasidalinkite įkurtuvių nuotaikomis.

Būstas pakito. Tačiau ir toliau gyvensime Pilaitės mikrorajone. Ta vieta mums labai patinka. Tik sūnui augant pajutome, kad reikia daugiau erdvės. Dabar įsirenginėjame naują būstą. Labai norėtume iki rugsėjo įsikelti. Sūnui būtų labai patogu eiti į mokyklą. Ji ten prie pat namų.

Kaip atrodys naujųjų Jūsų namų interjeras?

Besikeičiantis interjeras diktuoja tam tikras detales. Daugelis ieško dizainerių, bet aš šiuo atveju pati sau dizainerė. Pasitariame su vyru, pasideriname ir dirbame (šypsosi). Aš rūpinuosi lkūrybine, o Laurynas technine puse. Per dešimtį bendro gyvenimo metų keitėsi ne tik mados, bet ir mūsų skonis. Jei pirmame bute vyravo pastelinės smėlio spalvos, tai naujajame atsiras rudų akcentų.

Panašu, kad bėgti iš Lietuvos tikrai neketinate. Ar pagalvojate, kaip būtų, jei tektų palikti namus?

Mūsų draugai Prancūzijoje įsigijo senovišką dvarą su labai daug žemės, trimis ežerais. Ateityje jie ten žada įkurti viešbutį su poilsio kompleksu, kempingus. Jie kviečia atvažiuoti ir mus. Sako, kad net dirbti kartu galėtume. Bet aš mieliau nuvažiuoju į svečius jų aplankyti, pasisvečiuoti. Norėčiau ir toliau gyventi Lietuvoje. Nors gyvenime visko pasitaiko.

Kokiomis nuotaikomis prieš rugsėjį gyvena Jūsų pirmokas?

Nori gyvūnėlio (juokiasi). Mūsų šeimoje šiuo metu tai labai paūmėjusi problema. Buvome lyg ir sutarę dėl katinėlio, bet paaiškėjo, kad Mindaugas jam alergiškas. Paskutiniu metu per dieną po keturis kartus prašo šuniuko. Susitarėme, kad pažiūrėsime, kaip jam seksis mokykloje, kokie bus pažymiai, koks elgesys, o tada šiuo klausimu vėl pakalbėsime. Kol vaikas mažas, negalės šuniuko prižiūrėti pats.. Gaila gyvūno: būtų marinamas vienui vienas namuose. Ateityje, kai Mindaugas paaugs ir galės juo pasirūpinti, šuniuką būtinai nupirksime. Gyvūnas reikalingas kiekvienam augančiam, kad galėtų jį globoti, prižiūrėti, mylėti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Įkalintas vilnietis prabilo apie protu sunkiai suvokiamą patirtį: buvau verčiamas miegoti su pareigūnėmis (9)

Ar gali būti, kad kalėjimų sistemos pareigūnai, siekdami sukompromituoti įkalinimo įstaigose...

Rusijos dujotiekį „Nord Stream 2“ peikianti Lietuva pati atveria duris jo rėmėjams (2)

Svarbius energetikos projektus Lietuvoje vykdanti Suomijos „ Fortum “, netiesiogiai prisideda prie...

Pokyčiai pasaulyje grasina suvalgyti kone visus norvegų sukauptus pinigus Gerovės fonde (3)

Jei pasaulis imtųsi entuziastingiau kovoti su iškastiniu kuru, Norvegijai tai kainuotų daugiau nei...

Ekspertai: kai kurie mokesčių pakeitimai verčia gūžčioti pečiais, bet statistikoje aplenksime estus (156)

Valstybės biudžetą priėmusi valdžia žada, kad 2019–ieji bus dosnūs visiems dirbantiesiems,...

Sulaikytas buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Ivanovas papildyta (548)

Vilniuje antradienį sulaikytas Rusijos pilietis Valerijus Ivanovas, BNS patvirtino Generalinės...

Keista tiesa apie Johno Travoltos ir jo žmonos santuoką: ilgai slėptos detalės, išvydusios dienos šviesą

Aktoriai Johnas Travolta ir Kelly Preston artimai draugavo su ne viena garsenybe, tačiau tikros...

Už butus viename lankomiausių Europos miestų – juokingos sumos: juos šluoja už grašius (197)

Dabar skelbimų portaluose gausu ne tik nekilnojamojo turto pasiūlymų Lietuvoje, bet ir užsienyje....

Orai bus nenuobodūs (8)

Didžioji sniego banga iš Lietuvos jau pasitraukė. Trečiadienio dieną orai išliks debesuoti,...

Ultimatumas Lietuvai: nesusipratimų virtinė ir keistos pasekmės sugriovė seną mitą (521)

Šimtmečius gyveno kaip vyras su žmona. Buvo visko – ir barnių, ir susitaikymų. Tačiau staiga...

Stambule – emocijų pliūpsnis: Zavacką raminę teisėjai ir audringas Maksvyčio moralas rūbinėje specialiai DELFI iš Stambulo (5)

„Šansų buvo, o jais nepasinaudojome“, – apmaudo po rungtynių Stambule neslėpė...