Savo modelį B. Cristofori pavadino piano e forte – tai yra „tyliai ir garsiai“. Tai reiškė, kad stiprius garsus muzikantas išgauna smarkiai spausdamas klavišą, o tylius – spausdamas švelniai. Taigi, norint atlikti iškilmingą, garsų kūrinį, muzikantais turėjo gerokai paprakaituoti stipriai spausdamas klavišus.
Paprastu klavesinu tokios garsų įvairovės išgauti nepavyko. Patobulintas B. Cristofori instrumentas pagarsėjo kaip pianinas.
Pirmieji pianinai buvo lengvi ir grojo negarsiai. 1825 m. amerikietis Alpheus Babcockas sukonstravo ketaus rėmą, ant kurio buvo galima ištempti metalines stygas. Taip pianinai pradėjo groti garsiau. Nuo tada šis instrumentas beveik nepakito, tačiau iš esmės pakeitė visą muzikos pasaulį.
Kuo ypatinga raidė Ė?
Lietuvių kalbos abėcėlėje yra vienintelė raidė, neturinti atitikmenų jokioje kitoje kalboje, tai raidė Ė.
Iš kur ji atsirado? Pirmąją lietuvišką abėcėlę prieš 500 metų sudarė Martynas Mažvydas. Joje – tik 23 raidės, nes tada nei nosinių, nei ilgųjų, nei raidžių su „paukščiukais“ dar nebuvo. Ir iš jų visų pati pirmoji atsirado raidė Ė. Ją beveik prieš 400 metų pradėjo naudoti Danielius Kleinas rašydamas pirmąją lietuvių kalbos gramatiką.
Pokariu Amerikoje lietuviškuose laikraščiuose raidė Ė buvo spausdinama su brūkšneliu. Taip nutiko, nes Ė dar nebuvo pripažinta tikra abėcėlės raide. Spaustuvėse tai buvo retas simbolis, kuriam nulieti reikėjo atskiros formos.
Tačiau spaustuvėje dirbęs lietuvis vis įtikinėjo gamintojus, kad Ė – tikra raidė, ir pagaliau išpraįė pagaminti Ė liejinį.
Pamažu Ė įsivirtino lietuvių kalbos abėcėlėje ir dabar yra pati unikaliausia raidė – tokios nėra jokioje kitoje kalboje.
Kas sieja A. J. Greimą ir U. Eco romaną „Rožės vardas“
„Rožės vardas“ – pirmasis italų mokslininko semiotiko, meno teoretiko Umberto Eco romanas, pasirodęs 1980 m. Jo šlovės ir populiarumo nepranoko nė vienas kitas šio autoriaus kūrinys.
Romano veiksmas vyksta 1327 m. Šiaurės Italijos kalnuose stūksančiame vienuolyne. Prisidengęs detektyvine fabula, U. Eco įtraukia skaitytoją į filosofines diskusijas, teologinius debatus, tokiu būdu sukurdamas daugiasluoksnę kūrinio intrigą su realiais ir išgalvotais veikėjais.
Įdomu tai, kad margoje romano veikėjų galerijoje šmėkšteli ir paslaptingo vienuolio Algirdo Kliuniečio, romane dar vadinamo Doctor Quadratus, vardas. Teigiama, kad šio veikėjo prototipas yra garsus lietuvių semiotikas Algirdas Julius Greimas – mokslininkas, sukūręs ir išpopuliarinęs semiotinio kvadrato metodą.
„Anksčiau abatas buvo Paulius iš Riminio, įdomus žmogus, apie jį pasakojami stebėtini dalykai: atrodo, jis ryte rijo knygas, mintinai žinojo visas, saugomas bibliotekoje, bet turėjo keistą silpnybę – negalėjo rašyti, – dėl to vadindavo jį Abbas agraphicus... Abatu jis tapo labai jaunas, kalbėta, kad rėmė jį Algirdas Kliunietis, Doctor Quadratus“, – rašoma romane.
2017 m. Lietuva šventė 100-ąsias A. J. Greimo gimimo metines. Šia proga pasirodė Miglės Anušauskaitės sukurtas komiksas „Daktaras Kvadratas“, kuriame populiariai pristatoma šio pasaulinio lygio mokslininko gyvenimas ir veikla. Pavadinimą savo komiksui M. Anušauskaitė pasiskolino iš jau minėtos U. Eco knygos „Rožės vardas“.
Ko nežinojote apie G. Otsą
Garsus estų baritonas Georgas Otsas gimė operos dainininko šeimoje. Talino teatre „Estonia“ dainavo jo tėvas Karlas Otsas. Jis ir supažindino sūnų su kerinčiu muzikos pasauliu.
Tėvas mažąjį Georgą vesdavosi į operos spektaklius, jie drauge muzikuodavo namuose. Netrukus G. Otsas pradėjo neblogai skambinti fortepijonu. Tačiau tėtis nenorėjo, kad sūnus pasirinktų profesionalo kelią. Jis skatino sūnų sportuoti ir jo pastangos nenuėjo veltui.
Baritonas G. Otsas tapo geru plaukiku ir laimėjo Estijos čempionatą 1500 metrų distancijoje. O įdomiausia šioje istorijoje tai, kad būtent tėvo įpirštas plaukimas G. Otsui išgelbėjo gyvybę per Antrąjį pasaulinį karą. Nuskendus laivui, kuriame dainininkas atliko karinę tarnybą, jis vienintelis išplaukė į krantą ir liko gyvas.
