aA
Pirmieji skėčiai skaisčią dienos saulės šviesą išvydo prieš 4 tūkst. metų – seniausi šaltiniai nurodo, kad jais naudojosi senovės Egipto, Graikijos ir Kinijos gyventojai. Svarbiausia pirmųjų skėčių paskirtis buvo apsisaugoti nuo kaitrių saulės spindulių.
© Shutterstock

Kinai pirmieji nuvaškavo ir nulakavo popierinius skėčius ir taip pritaikė juos lietingam orui

Lietingoje šiaurės Europoje skėčiai išpopuliarėjo tik XVI a. Tuo metu manyta, kad tai – tik moterims skirtas aksesuaras. Vyrai skėčius naudoti pradėjo po to, kai Anglijoje gyvenantis persų keliautojas ir rašytojas Jonas Hanway demonstratyviai naudojosi šiuo naudingu išradimu. Šio vyro garbei net ir šiandien kai kurie britų džentelmenai skėčius vadina hanvėjais.

Gremėzdiški odiniai ar drobiniai skėčiai medine ar banginio kaulo rankena tapo kur kas patogesni po to, kai 1928 m. skulptūros meno besimokantis studentas Hansas Hauptas išrado suskleidžiamą skėčio rankeną.

Širdies stimuliatorius buvo išrastas atsitiktinai

Vien JAV daugiau nei pusei milijono žmonių kasmet įdedamas dirbtinis širdies stimuliatorius. Jo išradėjas Wilsonas Greatbatchas, mokslo bendruomenėje dar vadinamas „kukliuoju mąstytoju“, šį gyvybes išsaugojantį aparatą 1956 m. sukūrė visai netyčia.

Tuo metu W. Greatbatchas asistavo Bafalo universiteto elektros inžinerijos profesoriui. Bendradarbiaudamas su lėtinių širdies ligų institutu, jaunasis išradėjas kūrė širdies ritmą įrašantį aparatą. Norėdamas baigti schemą, W. Greatbatchas čiupo bet kurį pirmą po ranką pasitaikiusį rezistorių. Pasirodo, rezistorius buvo netinkamo dydžio ir instaliuotas į schemą pradėjo skleisti tolygius elektros impulsus. W. Greatbatchas šias sroves iš karto susiejo su širdies pulsavimu.

Be pirmojo širdies stimuliatoriaus, W. Greatbatchas patentavo daugiau kaip 325 išradimus, tokius kaip ilgai veikiantis ir medicinos įrenginiuose pritaikomas ličio elementas ar saulės energija varoma kanoja.

Kaip vienas Krokuvos vokietis prisidėjo prie Lietuvos ūkio pažangos

Lietuvoje monetos kaldintos nuo Vytauto ir Jogailos laikų. Tačiau tuomet jų dar nebuvo pagaminama tiek, kad patenkintų rinkos poreikius. Todėl XV a. pagrindinė Lietuvoje cirkuliavusi moneta buvo sidabrinis Prahos grašis.

Situacija pasikeitė po 1495 m., kai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro laikais Vilniuje pradėjo veikti nuolatinė monetų kalykla. Nors formaliai už kalyklos darbą atsakingas buvo LDK maršalas Jonas Liutauras Chreptavičius, didžiausią organizacinį darbą atliko iš Krokuvos atvykęs vokiečių kilmės miestietis Henrikas Šliageris. Jo oficialus titulas skambėjo „LDK pinigų kalikas”. Būtent dėl jo patirties ir sumanumo monetų kalykla greitai pradėjo dideliais kiekiais kaldinti LDK pinigus – denarus ir pusgrašius.

Nuo to laiko lietuviški pinigai vis labiau įsitvirtino, o tai savo ruožtu reikšmingai prisidėjo prie monetų plitimo LDK visuomenėje. Henrikas Šliageris Lietuvoje gyveno ilgesnį laiką, buvo svarbus valdovo patikėtinis ūkio ir prekybos reikaluose, taigi vienas tų šaltiniuose ne tokią jau didelį pėdsaką palikusių ekspertų, nuo kurių veiklos nemaža dalimi priklausė sėkmingas monarcho viešpatavimas.

A. Mickevičius buvo ne tik poetas

Lietuvių ir lenkų poetas Adomas Mickevičius visuotinės literatūros istorijoje įsitvirtinęs kaip vienas žymiausių romantizmo atstovų, poemų „Konradas Valenrodas“, „Ponas Tadas“, „Gražina“, „Vėlinės“ autorius.

Carinėje Lietuvoje persekiotas ir kalintas už dalyvavimą Filomatų draugijos veikloje, poetas 1824 m. buvo ištremtas į Rusiją. Mažai žinomas faktas, kad po kelerių Rusijoje praleistų metų jis buvo pradėjęs prancūziškai rašyti fantastinį romaną „Ateities istorija“, kurio veiksmas rutuliojasi 2000 m.

Autorius sumanęs „pavaizduoti numatomas materialistinio egoizmo ir egoistinio racionalizmo pasekmes“, beje, pragaištingiausiai palietusias vyrus, o moterys, pagal sumanymą, dar lieka „civilizacijos viltis“ (panašus motyvas iškyla ir „Romantikoje“, iš dalies – poetinėje apysakoje „Gražina“).

Iš išlikusių sumanymo užuominų matyti, kad A. Mickevičius stebėtinai tiksliai numatė išradimus, kuriais mes naudojamės šiandien: aviaciją, kosminius satelitus, radiją ir garso aparatūrą, netgi kažką panašaus į internetą ar televiziją.

Pavyzdžiui, jis rašė apie tai, kad galima sukurti prietaisus, su kuriais sėdint namuose galima klausytis mieste vykstančio koncerto. Be to, bus sukurti įrenginiai, kurie Žemės gyventojams leis bendrauti su kitų planetų gyventojais. Manoma, kad šis neužbaigtas kūrinys buvo įkvėptas J. T. Bulharino „Scenų iš asmeninio gyvenimo 2028“ (1828) ir V. Odojevskio „Kosmoramos“ (1840).

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pagrindinio kandidato į Ukrainos prezidentus portretas – vis ryškesnis: po susitikimo liko priblokšti (154)

Dabartinių sociologinių apklausų duomenimis, komikas Volodymyras Zelenskis užtikrintai pateks į...

Kunigas Robertas Grigas: dalis tikinčių žmonių šiandien jau nebeturi už ką balsuoti (303)

Lietuva įžengė į 30-uosius nepriklausomybės metus, ir jaunoji karta tik iš tėvų ar senelių...

Užkalnis: į šią šašlykinę valgytojai eis keliais, kaip į šventovę (221)

Kas dar nežinojote, esu vėl Amerikoje (buvau parskridęs rinkimų strateguoti ir šio bei to...

Niekas net nepastebėjo, kaip Šiauliai atsigavo: tai puikus miestas pavargusiems nuo sostinės nesąmonių (328)

Po krizės dėl emigracijos ir vidinės migracijos nukraujavęs Šiaulių miestas pastaraisiais...

Norvegų gelbėtojai per audrą sraigtasparniais evakuoja žmones iš kruizinio laivo dauguma variklių jau užvesti (2)

Norvegų gelbėtojai sekmadienį sraigtasparniais toliau evakuoja daugiau nei 1,3 tūkst. keleivių...

Vilniuje rasta žiauriai nužudyta moteris įtariamasis sulaikytas po kelių valandų (67)

Šeštadienį policijos pareigūnai Vilniuje, Šv. Stepono gatvėje esančiame bute, rado nužudytą...

Kambala įspūdingai grįžo į ringą – varžovas neišsilaikė ant kojų vaizdo įrašas (6)

Krepšininko karjerą baigęs 40-metis Latvijos aukštaūgis Kasparas Kambala su didžiuoju sportu...

Šį sutrikimą patiria kas penktas žmogus: ne visi žino, kad tai labai rimtų ligų pranašas

Svaigsta galva, ausyse spengia, o akyse aptemsta – taip atrodo apalpimas , pažįstamas daugybei...

Lietuvė laimės Anglijoje nerado: didžiulė konkurencija ir arogantiškas požiūris paskatino grįžti namo

Ar tu žinai tą jausmą, kai nuo mažens Tau sakoma, kad tik baigus mokslą ir įgijus diplomą Tu...

Antrą kartą šeimą sukūrusi moteris atvėrė širdį: buvusi mylimojo žmona savo sūnui sakė, kad esu ragana psichologės komentaras (21)

Karolina su Sauliumi – pora pusantrų metų. Karolinos sūnui – penkeri. O Sauliaus – treji....