Ne, - viskas priklauso tik nuo mūsų požiūrio.
Pateiksime keletą pavyzdžių. Johnas Woodsas, stambios advokatų kontoros teisininkas, buvo suplanavęs skristi lėktuvu, kurio sprogimas 1988 metais nusinešė 259 žmonių gyvybes. Jis paskutinę minutę persigalvojo ir vietoj kelionės pasirinko kontoros vakarėlį. 1993 metais, kai Pasaulio prekybos centre Niujorke buvo įvykdyti sprogdinimai, jis buvo 39 aukšte ir vėl jam pasisekė palikti pastatą be menkiausio sužeidimo. Ir pagaliau 2001 rugsėjo 11 dieną jis išėjo iš vieno bokštų - dvynių kelios sekundės prieš jiems susprogstant.
Kodėl kai kurie iš mūsų yra tikri laimės kūdikiai, o kitiems nuolat nesiseka?
Pasak Anos Watson, „Knygos apie laimę“ bendraautorės, toks dalykas, kaip laimė, netgi neegzistuoja.
„Mes visi esame įsitikinę, kad laimė – tai kažkas, kas nuo mūsų nepriklauso“, - teigia ji. Tačiau yra atvirkščiai – laimę mes galime valdyti. Jos vadovaujama tyrimų tarnyba atliko daugybę stebėjimų, konsultavo įvairias firmas, ir tas, kurioms labai pasisekė, ir tas, kurios bankrutavo. Rezultatai parodė, kad tie žmonės ar įmonės, kurioms sekėsi, turėjo nemažai bendrų bruožų.
Pirmiausia laimingi žmonės patys prisiimdavo atsakomybę už savo gyvenimą ir nekaltindavo kitų. Tyrėjai teigė, kad paklausus žmonių, kuriems verslas nepasisekė, kas buvo kaltas – jie patys ar nepalankios aplinkybės, visi atsakydavo, kad aplinkybės. Taigi, vienas iš laimės faktorių yra savo atsakomybės suvokimas.
Antra, labai svarbus sėkmę pritraukiantis dalykas – atkaklumas. Laimingais laikomi žmonės tęsė veiklą ir tada, kai kiti manė, kad jiems nepavyko ir pasidavė. Per daug atsargūs žmonės dažniausiai išleisdavo iš rankų progas, kuriomis rizikuodami karjera ir socialiniu gyvenimu pasinaudodavo kiti. Laimingiems žmonėms būdingas optimistinis požiūris.
„Kai kurie žmonės sugeba netgi ištikus nesėkmei nenuleisti rankų ir įžiūrėti teigiamus dalykus“, - teigia Ana Watson.
Nelaimingi žmonės sunkiai keičia savo įsitikinimus, draugų ratą ir t. t., teigdami, kad viskas, kas vyksta, nuo jų nepriklauso. Kiekvienas gali būti laimingas. Yra daugybė pavyzdžių, kaip žmonės, kuriems iš pradžių nesisekė, vėliau patys susikūrė laimingą gyvenimą.
Profesorius Richardas Wisemanas 10 metų tyrė savanorių, laikančių save laimingais arba nelaimingais, elgesį. Jie teigia, kad žmones, laikančius save laimingais, gyvenime labiau lydi sėkmė nei tuos, kurie mano, kad jie yra nelaimingi. Savo tyrimą mokslininkas aprašė knygoje „Laimės faktorius“. Tačiau jei sėkmę ar nesėkmę lemia atsitiktinumas, pavyzdžiui, loterijoje, abi grupės turi vienodas galimybes.
A. Wisemanas teigia, kad egzistuoja tam tikros elgesio taisyklės, padedančios pritraukti sėkmę. Laimingi žmonės yra labiau atsipalaidavę ir pasižymi platesniu pasaulio suvokimu. Nelaimingi žmonės dažniausiai nerimastingi, siauro mąstymo.
Atsipalaidavę žmonės lengviau pastebi galimybes, kurių kiti neįžvelgia. Kaip pavyzdį mokslininkas pateikia situaciją, kai savanoriai buvo paprašyti nueiti į kavos parduotuvę. Tie, kurie laikė save laimingais, pastebėjo ant šaligatvio padėtus pinigus, o nelaimingieji buvo pernelyg įsigilinę į užduotį ir nepastebėjo.
Taigi, reikia klausyti savo intuicijos. Nelaimingais save laikantys žmonės nepasižymi gera nuojauta, nesvarbu, ar tai būtų verslo reikalai, ar asmeniniai santykiai.
Trečias svarbus dalykas – tikėtis, kad pasiseks. Svajonės ir tikėjimas vaidina labai svarbų vaidmenį, ir laimingiems žmonėms jos dažniau virsta realybe. Tie, kurie tiki, kad pasiseks, labiau stengiasi, kad taip ir įvyktų.
Ketvirtas laimės principas – ištikus nesėkmei vis tiek įžiūrėti kažką teigiama. Nelaimingi žmonės nuolat galvoja apie nesėkmę, o laimingieji greit pamiršta ir tiki, kad rytoj bus geriau.
Pabaigus eksperimentą buvo padaryta išvada, kad 80% žmonių, kurie bandė vadovautis šiomis taisyklėmis, ėmė geriau sektis. Netgi praėjus dviems metams po tyrimo pabaigos jiems sekėsi gerai, ir jie buvo tokie pat laimingi, kaip ir tyrimo metu.
Taigi, galima teigti, kad jeigu žmonėms visą laiką sekasi arba nuolat nesiseka, tai lemia ne atsitiktinumas, o vidinės nuostatos.
