aA
„Ar širdis lepus organas? Sunku pasakyti... Per minutę ji perpumpuoja nuo 4 iki 6 litrų kraujo. Jautrus? Galbūt, juk reaguoja į visas mūsų emocijas, bet jei ir toliau taip save alinsime, širdys pavargs kur kas greičiau. Ko jai reikia? Nuoširdžios meilės“, - įsitikinęs Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas intervencinis kardiologas prof. Germanas Marinskis (50 m.).
© Vida Press

„Jei žmogus serga, išgeria tabletę ir jam pagerėja. Bet tabletė negydo priežasties. Tarkim, fizinio aktyvumo nebuvimo, nesubalansuotos mitybos, antsvorio – ji juk to nesprendžia, tik duoda žmogui laiko“, - sako prof. Germanas Marinskis.

- Nepaisant visos medicinos mokslo pažangos, modernių vaistų, prevencijos programų, sergamumas širdies ligomis nemažėja. Ką darome ne taip?

- Širdies ir kraujagyslių ligų situacija negerėja visame pasaulyje. Nepaisant pirminės profilaktikos pastangų, vaistų, kuriuos stengiamės skirti norėdami ligai užbėgti už akių. Tarkim, statinai, įrodyta, jog jie nėra naudingi pirminei profilaktikai. Efektyvūs – po infarktų. Kodėl situacija negerėja, sunku atsakyti.

Kalbant apie profilaktiką suomių patirtis rodo, kad per 20 metų sureguliavę gyventojų mitybą 80 proc. sumažino mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Gal programas vykdome dar per trumpai, o gal ką nors praleidžiame, daug kalbėdami apie vaistus, negalvodami apie aplinką, kurioje Šių metų Pasaulinės širdies dienos akcentas ir yra mūsų aplinka. Namai, bendruomenė, šalis... Siūloma keisti aplinką visuose šiuose lygiuose: namuose mažiau žiūrėti televizorių, verčiau pasivaikščioti, krauti į šaldytuvą sveikesnius produktus, pakeisti pyragaičius vaisiais, gaminti namuose sveiką maistą, neštis jo darbą, važiuoti dviračiu į darbą.

- Norite pasakyti, kad, tarkim, oro užterštumas taip pat kenkia širdžiai?

- Negali žinoti, to juk niekas netyrė. Kalbėdamas apie aplinką žvelgiu plačiau – ne tik oro užterštumą. Tai juk ir stresas darbe, nepakankamas fizinis aktyvumas ir daugelis kitų dalykų. Tačiau kalbėdami apie ligas dažniau akcentuojame vaistus, jų prieinamumą, bet, mano nuomone, tai nėra teisinga. Vaistai vis dėlto turi dvejopą poveikį - naudingą ir nelabai. Jei žmogus serga, išgeria tabletę ir jam pagerėja. Bet tabletė negydo priežasties. Tarkim, fizinio aktyvumo nebuvimo, nesubalansuotos mitybos, antsvorio – ji juk to nesprendžia, tik duoda žmogui laiko. Bet problema grįš ir turbūt kur kas stipriau. Vargu ar kas ginčytųsi, jog mūsų aplinka nebėra tokia sveika kaip anksčiau. Ir ne visa, kas nauja, yra tobula, kartais tai - tik pseudopažanga.

Apie širdies ligas kardiologas: tabletė problemos nesprendžia, tik duoda laiko
© Vida Press


- Imant interviu apie lietuvaičių polinkį vartoti per daug vaistų, vienas toksikologas teigė nesuprantąs „širdies lašų“, kuriuos žmonės vartoja visais gyvenimo atvejais, fenomeno. Realiai tie lašai esą neturi jokio gydomojo poveikio. Ką manote jūs?

- Reikia pažiūrėti tų lašų sudėtį. Žolinis preparatas, valerijonas – Ramina tinka tiek kardiologiniams, tiek neurologiniams pacientams. Gudobelė – mažina širdies permušimus. Gal ir neturi stipraus poveikio, bet reikia nepamiršti ir placebo efekto. Juk ir Jėzus mokiniams sakė: jei turėtumėte tikėjimo su lyg garstyčios grūdu, pasakytumėt kalnui pasitraukti ir jis pasitrauktų. Bet mes netikime. Čia filosofiškai. Bėda, kad šiandien gyvename lėtinio streso situacijoje.

- Akcentuojate patiriamą stresą, kuris, nežinau ar sutiksite, šiandieniame pasaulyje vargiai išvengiamas. O gal turite kokį specialų būdą, kaip nuo jo pabėgti?

- Širdies ir kraujagyslių ligomis paprastai suserga tie, kurie darbui, pinigams ir tam, kaip jų gauti, skiria daugiau laiko, nei reikėtų. Juk norėdamas daug uždirbti, kartais turi aukoti tarpusavio santykius, sveikatą. Nenuostabu, kad tuomet ima kamuoti nemiga, nebėra laiko mankštintis. Tokiems žmonėms pirmiausia derėtų sutvarkyti darbo ir poilsio režimą, daugiau laiko skirti sau, stengtis ieškoti teigiamų emocijų. Kartais tai išties sudėtinga padaryti. Galbūt nederėtų nuolat žiūrėti televizijos laidų, propaguojančių smurtą, agresiją. Verčiau rinktis tas, kurios skleidžia meilę plačiuoju požiūriu. Meilės turbūt labiausiai ir trūksta mūsų širdims.

- Ar pats vadovaujatės šiuo patarimų?

- Kadangi darbe streso pakanka, namuose stengiuosi jo kaip įmanydamas vengti, vakarus leidžiu su knyga rankose – ne trileriu, bet kuo nors ramiu. Tarkim, paskaitau filosofų darbus, Šventą raštą ar ką nors panašaus.

- O medicininius straipsnius?

- Skaitau, bet čia jau ne poilsis. Reikia mokėti atitrūkti, kad širdis taip greit nepavargtų. Poilsis, mano supratimu, yra miegas, sportas, gera knyga, muzika. Kasdieną matau ligonius, patekusius į reanimaciją, ar ant operacinio stalo, žinau, kas nutinka, kai žmogus nesirūpina savimi. Tai šiek tiek drausmina ir pacientus lengviau įtikinti, kokia svarbi yra sveikesnė gyvensena. Turiu pripažinti, kad darbe, nors ir pavargstu fiziškai, tačiau kai manau, jog paciento būklė po operacijos ženkliai pagerėja, jaučiuosi lyg ant sparnų.

- Prakalbus apie šiuolaikinį gydymą, dažnai išgirsti ir apie genus, jų mutacijas. Gal netolimoje ateityje išmoksime „išjungti“ kuriuos nors jų ir nebesirgsime širdies ligomis?

- Ir dabar yra įstaigų, kurios tiria genus bei gali nustatyti sirgimo tikimybę ar įvairias patologijas. Tačiau yra vienas bet. Kiekvienas genas turi begales „pagalbininkų“, o mes kol kas neturime pakankamai žinių, kaip, už ką ir kodėl jie atsakingi ir kokią įtaką tai turės ligai. Kol kas bandymai reguliuoti genus atrodo taip lyg trauktum kokį daiktą iš didžiulės krūvos apačios ir viskas netikėtai pradeda griūti. Tiriama daug, bet šioje srityje vis dar lieka labai daug nežinomųjų.

- Tad viltis, kad netrukus gyvensime šimtą dvidešimt metų, kaip skelbė viena JAV mokslininkų grupė, neverta?

- Tikiuosi, kad kada nors taip įvyks. Vaikystėje galvojau, kad netrukus visi norintieji galėsime laisvai skraidyti į kosmosą. Vis dar to laukiu.... (šypsosi).

Kol kas matau daug problemų, kurios neleidžia pasiekti tokio ilgaamžiškumu. Gal reikia naujų laimėjimų genetikos srityje, gal naujų vaistų ir technologijų tampresnio bendradarbiavimo. Sunku atsakyti. Kita vertus, į viršų veržiasi ir kitos ligos, tarkim, onkologija, kuri pakerta kur kas jaunesnius pacientus nei širdies ir kraujagyslių ligos. Situacija tikrai pagerėjo nei buvo prieš dešimt ar daugiau metų: nuo plačių infarktų nemirštama, komplikacijų mažėja, gydymo rezultatai geresni, bet tendencijos nesikeičia taip greitai kaip norėtume.

- Esate Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas. Kokios šiuo metu, jūsų nuomone, didžiausios problemos šioje srityje? Gal trūksta įrangos ar finansavimo?

- Įrangos turime pakankamai, įgyvendinti tiek Rytų, tiek Vakarų Lietuvos kardiologijos projektai. Tačiau kuo toliau tuo labiau ilgėja pacientų eilės. Auga ir procedūrų skaičius, kreipiasi vis daugiau žmonių, gal dėl to, kad rajonuose šios ligos anksčiau atpažįstamos, tai, žinoma, gerai. Bet susiduriame su problema, jog net ir dirbami daugiau, nebesusitvarkome. O finansavimas? Turbūt nėra tokios šalies kur pasakytų, kad jo pakanka. Pinigų trūksta visada. Bet ar gali būti kitaip, jei mes nuo bendro vidaus produkto, lyginant su kitomis Europos šalimis, sveikatos apsaugai skiriame bene mažiausiai?


Dosjė
Širdies ritmo sutrikimų srityje dirba daugiau nei 25 metus, įdiegė į klinikinę praktiką nemažai širdies ritmo nemedikamentinio gydymo metodų.
Yra Europos kardiologų draugijos širdies ritmo asociacijos narys (taip pat šios asociacijos mokslo iniciatyvų ir stipendijų komitetų narys), vadovėlio ir straipsnių tarptautinėje literatūroje bendraautorius, žurnalo “Seminars in Cardiovascular Medicine” redaktorius, žurnalo „Europace“ recenzentas.
Nuo 2011 m. rugsėjo mėn. yra Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas. VU MF Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos profesorius.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Veryga apie 10 proc. brangsiančią degtinę: mokomės iš klaidų – degtinė buvo palikta per pigi (148)

Kitais metais valdžia planuoja ir dešimtadaliu didinti stipraus alkoholio akcizą, ir pertvarkyti...

Užkalnis. Žinau, už ką balsuosite rinkimuose (141)

Taip, aš tikrai žinau, kas bus išrinktas dirbti Daukanto aikštėje. Tiksliau, aš bijau, kad...

Šiauliuose atskleidė kitą mitingo dėl mokytojų pusę: moksleiviai ten buvo išsiųsti ne savo noru (251)

Trečiadienio vidurdienį prie Šiaulių miesto savivaldybės susirinko minia moksleivių, kurie...

Rusija tulžingai reaguoja į Lietuvos sankcijas dėl užpuolimo Kerčėje: be atsako neliksite (946)

Lietuva tapo pirmąja pasaulio valstybe, apsisprendusia dėl Kremliaus agresijos Kerčės sąsiauryje...

Giedrius Drukteinis. Lietuvos grožio industrija tėra įprastas kiaulių tvartas (32)

Pastarasis konfliktas tarp Julijos Janus ir Juozo Statkevičiaus ne tik sukėlė nemažai...

Norinčius sušių Kūčioms ragina paskubėti – visiems gali ir neužtekti (94)

Nacionalinis japonų patiekalas ant Kūčių stalo šiemet turbūt nustebintų tik kaime...

Alkoholis turi naują geriausią draugą: gėdą sukelianti liga žudo tyliai (32)

„Ne, ne, man viskas gerai. Dirbu gerai, nepervargstu. Viršininkas geras. Uždirbu daug, tobulas...

Vaivos Budraitytės 2019 metų horoskopas Vandens ženklams (2)

2019 metai – jau ne už kalnų. Pats metas sužinoti, kas mūsų laukia. Garsi astrologė ir...

Vyriškumą pademonstravęs „Neptūnas“ sugadino Čempionų lygos pirmūnų seriją (7)

Beveik visas rungtynes varžovus vijęsis Klaipėdos „Neptūnas“ ketvirtame kėlinyje sugebėjo...

NT brokeriai kyla į kovą: šį kartą kainų pasiutpolkės neištvėrė jie patys (171)

NT brokerių kantrybės taurė perpildyta – nauja žinia apie kylančias kainas iš skelbimų...