Iki 45 m. lydėjo ligos, gydytojų draudimai užsiimti fizine veikla
Nuo pat darželio iki kokių 45 m. sirgau labai dažnai ir šiaip buvau labai jautri. Ypatingai buvo dažnos peršalimo ligos, dažniausiai pasibaigdavusios angina. Mokykloje gydytojai dėl silpnos sveikatos buvo uždraudę fizinį aktyvumą, buvau atleista nuo kūno kultūros pamokų dėl silpnos širdies. Dėl to neleido net svarelių kilnoti, o dabar beveik kiekvieną dieną dirbu su jais.
Patirtis Šiaurės Kaukaze – išgyti galima per naktį
Reikėjo dalyvauti draugės sūnaus vestuvėse Šiaurės Kaukaze. Atskridus pas juos, kaip dažnai pasitaikydavo, susirgau, kamavo aukšta temperatūra. Viena moteris, biologė iš tuometinio Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) pasiūlė mane išgydyti per vieną naktį, jei sutiksiu laikytis jos nurodymų. Sutikau, nes labai norėjau dalyvauti šventėje.
Tada ji nuvedė mane į vonią, apipylė šaltu vandeniu, susuko į paklodę, paguldė į lovą, šiltai apklojo ir girdė aviečių-liepžiedžių-žemuogių arbata su medumi. Stipriai prakaitavau. Po 2 val. ji vėl mane vedė į vonią ir vėl pylė šaltą vandenį, vėl klostė ir vėl girdė arbata. Taip dar keletą kartų ir ryte jaučiausi žvaliai, nors buvau dar šiek tiek pakimusi. Temperatūra išgaravo, šauniai sudalyvavau vestuvėse.
Gyvenimo būdui pritaria ir vyras
Sveikesnio gyvenimo paieškos 1991 m. atvedė į Dainiaus Kepenio Palangos sveikatos mokyklą. Grįžusi iš jos vyrui pasakojau viską, ką sužinojau ir jau nuo sekančio ryto abu su trumpikėmis išbėgom iki Nemuno. Pradžioje vyras dejavo, kad labai sunku, širdis netempia. Skatinau po truputį, kartu draugiškai pradėjome maudytis. Pirmus du metus kiekvieną dieną bėgiojome ir maudėmės nepriklausomai nuo to ar darbas anksti prasidėdavo ar vėliau.
Į darbą už 5 km ir iš jo eidavau pėsčiomis. Pajutusi judėjimo skonį pastebėjau, kad sveikata pradėjo gerėti, sąnariai mažiau skaudėti, nustojau visiškai sirgti. Pradėjus derinti maistą po kelių mėnesių vyrui dingo rėmens graužimas, man nustojo skaudėti galvą. Vėliau pajautėm turintys daugiau jėgos, ištvermės, kantrybės.
Judėjimas – sveikatos garantija
Dabar mano rytas prasideda 3-5 km bėgimu, dienomis vaikštau 10-15 km. Stengiuosi, kad per dieną fizinis krūvis sudarytų 15-20 km. Tik dėl to man nereikia gerti jokių vaistų, nes judėjimas duoda daug energijos ir puikią savijautą. Žiemą mielai renkuosi slides ir pačiūžas, vasarą-baidares, lankau aerobikos klubą pas Joaną Bartaškienę. Kiekvienais metais dalyvauju sausio 13-osios bėgime. Labiausiai man patinka bėgti kartu su kareiviais jų tempu.
Vos pradėjusi bėgioti sudalyvavau Lietuvos sveikuolių sąjungos organizuotame bėgime iš Kauno į Anykščius „Į laimės žiburį“. Nubėgau visą kelią neįlipusi į lydintį autobusą. Tada apėmė didelis pasididžiavimas savimi, jaučiausi labai gerai. Pasitikrinus profilaktiškai po keleto metų bėgiojimų gydytojai diagnozavo, kad mano širdis visiškai stipri.
Cukraus nevartoja jau 25 metus, vietoj tabletės nuo spaudimo renkasi judėjimą
Mano pasikeitimų pradžioje kolegos ir aplinkiniai kiek šaipydavosi, klausdavo, kiek ilgai aš tempsiu. O dabar sutinku tuos pačius žmones, jie visi yra tame pačiame ieškojimų kelyje kaip ir aš, tik daug vėliau į jį pasuko. Dalis klausia patarimų manęs kaip spręsti vienas ar kitas problemas. Iš savo ilgametės praktikos ką nors papasakoju. Patariu užsikabinti už kažko, kuo galima patikėti. Viskuo, ką darau, aš tikiu. Tikėjimas labai svarbus dalykas. O jei netiki tuo, ką darai, tai tikrai nepadės.
Aš tvirtai žinau, kad vietoj tabletės nuo spaudimo aš galiu pabėgioti ir spaudimas susitvarkys. Tam tikri pratimai padeda sutvarkyti galvos, sąnarių, kitų skausmus. Tik mankšta, judėjimas ir vanduo gali padėti.
Jei liga ar negalavimas pradeda kibti, aš tuoj tvarką pasidarau: išsivalau žarnyną, nutraukiu mitybą ir geriu švarų šaltinio vandenį. Pradėjus jausti skaudančią gerklę skalauju druska. Kartais išgeriu vaistažolių arbatų, bet tai būna taip retai, kad net negaliu panaudoti savo surinktų žolelių. Išdalinu kitiems.
Greitų rezultatų nebūna
Didelė Dievo dovana suprasti savo buvimą šioje žemėje. Ne visiems tai duota. Tas, kas nori žinoti, ieško ir randa, kas nesidomi – per prievartą neįbruksi. Žmonės dažnai nori greitų rezultatų, o jų sveikame gyvenimo kelyje nebūna. Valios ir kantrybės trūkumas pakiša koją keičiant įpročius. Aišku, jei valstybė skirtų pakankamai dėmesio sveikai gyvensenai, žinios būtų diegiamos nuo darželio, būtų daug lengviau. Nors geriausiai, turbūt, veikia asmeninis pavyzdys ir dalinimasis sukauptomis žiniomis.