Bu­vu­sį ko­le­gą Al­bi­ną Švedkauską ap­lan­kiau Bal­ka­so­dy­je. Mi­nia­tiū­ri­nia­me ro­jaus kam­pe­ly­je, sa­vo­mis ran­ko­mis įkur­ta­me at­gau­to­je tė­vų že­mė­je ply­na­me lau­ke. Bi­tu­čių dūz­ge­sys, me­din­gų au­ga­lų kva­pai, miš­ko oši­mas, ro­dos, nu­ra­min­tų sun­kiau­sią stre­są pa­ty­ru­sį žmo­gų.
© Shutterstock nuotr.

Vaikš­čio­jant po bi­ty­ną, da­li­jan­tis pri­si­mi­ni­mais Al­bi­nas pa­si­džiau­gė su­lau­kęs san­tuo­kos dei­man­ti­nio ju­bi­lie­jaus – 60 me­tų su ta pa­čia mo­te­ri­mi. Tad ir pa­tei­kiau jam ta pro­ga klau­si­mą – kaip pa­vy­ko šiais he­do­niz­mo lai­kais tiek me­tų dar­niai iš­gy­ven­ti kar­tu?

„Svarbiausia, kad mylimam žmogui šalia tavęs visais gyvenimo tarpsniais būtų saugu ir gera, nepriblokštų išdavystė“ – sako Albinas su žmona Almone nusifotografavęs po deimantinio jubiliejaus.

– Mo­te­rys ma­no, kad vy­ro se­nė­ji­mas pra­si­de­da ta­da, kai jis įsi­vaiz­duo­ja žmo­ną tik kaip na­mų tvar­ky­to­ją ir vai­kų auk­lę, o jau­nys­tės elik­sy­ro pra­de­da ieš­ko­ti blon­di­nių glė­by­je. Va­di­na­si, Jūs dar esa­te jau­nas.

– Aš­tuo­nias­de­šimt­me­tį jau per­ko­piau, ta­čiau kol dar ga­liu bi­ti­nin­kau­ti, eko­lo­giš­ku me­du­mi ap­rū­pin­ti bi­čiu­lius, dar­gi pri­si­dur­ti prie tris kar­tus nu­ver­tė­ju­sios pen­si­jos, tol ir jau­nas.

– Kaip api­bū­din­tu­mė­te mei­lę, ku­rios są­vo­ką šian­die­ni­nis jau­ni­mas la­bai su­siau­ri­no?

– Apie mei­lę ga­li­ma kal­bė­ti daug, nes ją kiek­vie­nas su­pran­ta ir iš­gy­ve­na sa­vaip. Svar­biau­sia, kad my­li­mam žmo­gui ša­lia ta­vęs vi­sais gy­ve­ni­mo tarps­niais bū­tų sau­gu ir ge­ra, ne­pri­blokš­tų iš­da­vys­tė. Ta­da ir su­lauk­si dei­man­ti­nio ju­bi­lie­jaus – be są­ži­nės grau­ži­mo ir ki­tų pa­juo­kos.

– Žmo­gaus po­trau­kiai tu­ri tris šal­ti­nius: sie­lą, pro­tą ir kū­ną. Sie­los po­trau­kis gim­do drau­gys­tę, pro­to – pa­gar­bą, kū­no po­trau­kis – geis­mą. Jų vi­sų jung­tis – mei­lę. Jei­gu orien­tuo­si­mės tik į geis­mą, grei­čiau­siai šei­ma iširs. Ar pri­ta­ria­te šiai min­čiai?

– Tik­ros mei­lės prie­žas­tis – ne kū­niš­ko­jo vaiz­do gro­žis, nes ta­da bū­tų my­li­mi tik gra­žiau­sie­ji. Ne­iš­ti­ki­my­bė – men­kos sie­los po­žy­mis. De­ja, šį bruo­žą mums de­monst­ruo­ja ži­niask­lai­da, val­džios at­sto­vai, net­gi Sei­mo na­riai.

– Kuo Jus su­ža­vė­jo bū­si­ma žmo­na Al­mo­nė?

– Kuk­lu­mu, tvar­kin­gu­mu, švel­nu­mu. Ne­įsi­vaiz­duo­ju, kad bū­čiau ga­lė­jęs pa­mil­ti rū­kan­čią, al­ko­ho­liu pik­tnau­džiau­jan­čią mer­gi­ną, ku­ri gim­dys su­luo­šin­tus vai­kus, o vė­liau jiems ro­dys blo­go el­ge­sio pa­vyz­dį. Ma­no Al­mo­nė yra darbš­ti, ga­bi. Dir­bo ir pe­da­go­gi­nį dar­bą, ir ver­sle su­ko­si, jos me­no kū­ri­niais ža­vė­jo­si už­sie­nie­čiai.

60 metų kartu pragyvenę alytiškiai: neištikimybė – menkos sielos požymis
© Asm. albumo nuotr.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te apie sa­vo vai­kys­tę, jau­nys­tę.

– Vai­kys­tė bu­vo švie­si. Pra­bė­go ji dar pre­zi­den­to An­ta­no Sme­to­nos lai­kais. Mū­sų erd­viuo­se na­muo­se bu­vo pra­di­nė mo­kyk­la. Pas mus gy­ve­no ir mo­ky­to­jai. Jau vai­kys­tė­je mė­gau meist­rau­ti, lan­kiau dai­lės-dro­žy­bos kur­sus. Au­gi­nau dar­žo­ves, da­ly­va­vau įvai­rio­se pa­ro­do­se. Jau­nys­tę pri­tem­dė Ant­ra­sis pa­sau­li­nis ka­ras – su­de­gė na­mai. So­viet­me­čiu kaip buo­žės, tai yra tur­tin­gi ūki­nin­kai, bu­vo­me įra­šy­ti į trem­ti­nų žmo­nių są­ra­šus. Be to, mo­ky­da­ma­sis Mi­ros­la­vo pro­gim­na­zi­jo­je pla­ti­nau an­ti­so­vie­ti­nes pro­kla­ma­ci­jas. Už tai bu­vau areš­tuo­tas. To­dėl bai­gu­sio gim­na­zi­ją ne­pri­ėmė į aukš­tą­ją mo­kyk­lą. Vė­liau ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­jo spe­cia­ly­bę įgi­jau dirb­da­mas ir stu­di­juo­da­mas ne­aki­vaiz­di­niu bū­du.

O ma­no žmo­nos tė­vą, kaip ir dau­ge­lį ki­tų, ne­kal­tai žiau­riai nu­žu­dė „lže­pat­rio­tai“, pa­si­va­di­nę par­ti­za­nų var­du. Bai­sūs lai­kai bu­vo.

– Jū­sų dar­bo sta­žas – 39-eri me­tai: Le­lio­nių ir Ne­mu­nai­čio aš­tuon­me­čių mo­kyk­lų di­rek­to­rius, ra­jo­no švie­ti­mo sky­riaus ins­pek­to­rius, da­bar­ti­nės Pu­ti­nų gim­na­zi­jos, o anuo­me­ti­nės 6-osios vi­du­ri­nės mo­kyk­los di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas. Ar no­rė­tu­mė­te dirb­ti šian­die­ni­nė­je mo­kyk­lo­je?

– Ne­no­rė­čiau. Mo­ky­to­jas šian­dien nu­ver­tin­tas, be­tei­sis. Mo­ki­nys – be pa­rei­gų. Tu­rė­tų su­grįž­ti el­ge­sio pa­žy­mys.

– Al­bi­nai, ne­blo­gai pri­si­me­na­te tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos lai­kus. Pa­ly­gin­ki­te tuo­me­ti­nę ir šian­die­ni­nę val­džias.

– Tai ne­pa­ly­gi­na­ma. Kai pre­zi­den­to An­ta­no Sme­to­nos dar­bo ka­bi­ne­te nu­lū­žo sta­lo ko­ja, ją pri­si­ka­lė pats ir dar ku­rį lai­ką prie šio sta­lo dir­bo. Tik 18 Sei­mo na­rių su­ge­bė­jo pri­im­ti tau­tie­čiams pa­lan­kius įsta­ty­mus ir pri­kel­ti Lie­tu­vą. Že­mės ūkio mi­nist­ro, pre­la­to My­ko­lo Kru­pa­vi­čiaus že­mės re­for­ma de­mo­kra­tiškumu ža­vė­jo Eu­ro­pą.

Ar rei­kia šian­dien už­sės­ti 141 kė­dę Sei­me, jei­gu nu­ny­ko treč­da­lis Lie­tu­vos? Ar rei­kia sei­mū­nams tiek pa­dė­jė­jų? Ma­tyt, pa­tys tin­gi ar ne­iš­ma­no. Ar rei­kia sam­dy­ti už­sie­nio eks­per­tus, jei­gu sa­vi ju­ris­tai, kon­tro­lie­riai pri­va­lo tai pa­da­ry­ti? Ma­tyt, ne­mok­šas pa­si­so­di­no. Ar ne­sprogs įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų rū­mai nuo di­dė­jan­čios biu­ro­kratijos? Ei­li­nių gy­ve­ni­mai traiš­ko­mi, kad už juos bū­tų ga­li­ma kom­pen­suo­ti eli­ti­niams. Nuo­mo­ja­mais liuk­su­sais, kil­no­ja­mą­ja že­me, tu­ris­ti­nė­mis ke­lio­nė­mis, prie­mo­ko­mis už „ge­rą dar­bą“, ren­to­mis… Ra­šy­to­jas Vin­cas Ku­dir­ka šian­dien pa­kar­to­tų: „Su­smuk­si­te, po­nai, va­ži­nė­da­mi per sa­vo dar­bo til­tus.“

Svei­ka ša­lis ar li­go­ta, tu­ri ro­dy­ti ne jos gy­ven­to­jų pa­ja­mos ir už­dar­biai, o tai, ar žmo­nės pa­ten­kin­ti gy­ve­ni­mu, ar jie lai­min­gi. Ša­ly­se, kur ne­ly­gy­bė ne­di­de­lė, kur skir­tu­mai ge­ro­vės at­žvil­giu men­ki, įtam­pa tarp žmo­nių ma­ža ar­ba jos vi­sai nė­ra. Ir žmog­žu­dys­čių šio­se ša­ly­se tri­skart ma­žiau ne­gu to­se, kur so­cia­li­nė at­skir­tis di­de­lė.

– Ta­čiau dar ne vis­kas pra­ras­ta. Štai ką sa­ko liau­dies dai­ne­lė: „Kaip ge­rai, kad sau­lė šil­do / Ir už tai mo­kėt ne­rei­kia / Kad už ši­lu­mą ir švie­są / Są­skai­tų ji ne­pa­tei­kia…“

– Kar­tais ir gam­ta žmo­gų nu­bau­džia. Ma­tyt, už jos nie­ki­ni­mą.

– Vi­si skau­džiai iš­gy­ve­no­me Jū­sų šei­mos ne­lai­mę – sū­naus Sva­jū­no žū­tį. Ar ap­gi­jo krau­juo­jan­ti žaiz­da?

– To­kios žaiz­dos ne­už­gy­do­mos. Sva­jū­nas bu­vo nu­žu­dy­tas so­vie­ti­nė­je ar­mi­jo­je. Ant­ra­sis sū­nus Al­vy­das gy­ve­na Is­pa­ni­jo­je. Li­ko­me dvie­se su Al­mo­ne. Tad ir ju­bi­lie­jus su liū­de­sio bei il­ge­sio še­šė­liu.

– Bet juk bū­ta ir lai­min­gų die­nų.

– Džiau­giau­si, kai ma­no pe­da­go­gi­nį dar­bą aukš­tai įver­ti­no: bu­vau iš­rink­tas į res­pub­li­ki­nį mo­ky­to­jų su­va­žia­vi­mą ir de­ra­mai ap­do­va­no­tas.

– Ką šian­dien pa­tar­tu­mė­te jau­ni­mui, ku­rian­čiam šei­mas?

– Įsi­dė­mė­ti, kad ma­lo­nią gy­ve­ni­mui at­mo­sfe­rą ku­ria ne tik gra­žūs bal­dai ir ki­ti ma­te­ria­lūs da­ly­kai, o žmo­nių min­tys, žo­džiai, ku­riais šei­ma da­li­ja­si, pa­gar­bus el­ge­sys, iš­ti­ki­my­bė.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Lietuva laukia Venckienės grąžinimo: kaip violetinė Garliavos banga užvaldė politikų protą (265)

Nuo Lietuvos teisėsaugos į JAV pabėgusi Neringa Venckienė šiuo metu suimta ir laikoma JAV...

Kada klastotė gali kainuoti brangiau už originalą (5)

Įsigijus klastotę trečiojoje šalyje didesnių problemų muitinėje neturėtų kilti, jei tai vos...

Rimvydas Valatka. Misija kenkti Lietuvai (118)

Amerika turėjo makartizmą. Lietuva turi markauskizmą. Kalba ne tik apie nabagą žemės ūkio...

Atliko eksperimentą: kas nutiko savaitę pasimaitinus kaip „Victoria's Secret" modelis? (1)

Jei kada nors žavėjotės „Victoria's Secret“ madų šou, tikėtina, kad norėtumėte sužinoti...

Čekijoje išskirtinį gyvenimą susikūrusi lietuvė: darbe matau ir patį didžiausią Lietuvos brudą (112)

Čekijoje įsikūrusi lietuvė neslepia, kad įsitvirtinti čia nebuvo paprasta, tačiau sunkiu darbu...

Užkalnis: baisi rizika restorano nenužudė (46)

Žinote, kokia blogiausia mintis pasaulyje, atidarinėjant restoraną? Sakyti „padarom taip, kad...

Filmo „Taksi 5“ recenzija: nesugadinęs kultinės prancūzų franšizės vardo filmas

Kultinis prancūzų kino prodiuseris Lucas Bessonas , kurio dėka galėjome mėgautis „Pagrobimo"...

14 stulbinančių psichologinių faktų, kuriuos privalote žinoti

Psichologiniai faktai, kurie bus įdomūs net nesidomintiems psichologija.

Ievos Zasimauskaitės konkurentai pirmame „Eurovizijos“ pusfinalyje: ar įveiksime lemtingą barjerą? (53)

Jau gegužės aštuntąją Portugalijoje suskambės pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis. Jame...

Prezidentės sprendimas šokiravo advokatų bendruomenę: nenorime sugrįžti į viduramžius (111)

Dalios Grybauskaitės sprendimas atmesti Giedriaus Danėliaus , kuris politinės korupcijos byloje...