aA
38-erių aly­tiš­kis Vil­man­tas Ki­lins­kas yra re­tas sve­čias pas tė­vus nuo pat vi­du­ri­nės mo­kyk­los bai­gi­mo. Jau­nas vy­ras Lie­tu­vo­je bai­gė moks­lus, bet po jų sa­vo at­ei­tį sie­jo tik su už­sie­niu. Ne vien dėl di­des­nio at­ly­gi­ni­mo. „Man no­rė­jo­si gy­ven­ti di­de­lia­me mies­te. Pa­tin­ka šur­mu­lys, žmo­nių mi­nios ir kar­tu ga­li iš­lik­ti in­di­vi­du­a­lus, kur­tis ne­pri­klau­so­mą gy­ve­ni­mą“, – sa­ko Vil­man­tas.
© Shutterstock nuotr.

Spe­cia­ly­bę re­ko­men­da­vo ma­ma

Kai Vil­man­tas mo­kė­si 5-ojo­je vi­du­ri­nė­je (da­bar Dai­na­vos pa­grin­di­nė­je) mo­kyk­lo­je, jam maž­daug vie­no­dai se­kė­si vi­si moks­lai. Gal šiek tiek ge­riau kal­bos, ypač an­glų.

„Jei rim­tai, tai bai­gęs mo­kyk­lą ne­la­bai bu­vau ap­si­spren­dęs, kur to­liau mo­ky­tis. Ka­dan­gi mėgs­tu ga­min­ti mais­tą, ma­ma pa­siū­lė rink­tis spe­cia­ly­bę, su­si­ju­sią su mais­to ga­my­ba“, – pri­si­me­na aly­tiš­kis.

Taip jis įsto­jo į Kau­no ko­le­gi­jos mais­to įmo­nių ad­mi­nist­ra­vi­mo spe­cia­ly­bę. Po tre­jų moks­lo me­tų ko­le­gi­jo­je pus­me­tį ieš­ko­jo dar­bo Kau­ne, bet ne­sėk­min­gai.

„Tuo­met, kaip ir da­bar, ne­bu­vo leng­vas me­tas dėl dar­bų. Tie­są pa­sa­kius, aš vi­są­laik gal­vo­jau iš­vyk­ti į Va­ka­rus, kur dau­giau lais­vės, di­des­nės pa­si­rin­ki­mo ga­li­my­bės. Nie­ka­da ne­klau­siau ir ne­klau­sau ru­siš­kos mu­zi­kos, ne­žiū­riu ru­siš­kų lai­dų, man ši ša­lis ne­bu­vo ir nė­ra la­bai pri­im­ti­na. Gal­būt to­dėl, kad ne­ma­žai drau­gų, pa­žįs­ta­mų tu­rė­jau Lon­do­ne, prieš ke­tu­rio­li­ka me­tų ten iš­vy­kau jų pa­ska­tin­tas. Man jie pa­dė­jo ir įsi­kur­ti. Tik­rai ne vien dėl pi­ni­gų pa­li­kau Lie­tu­vą. No­rė­jo­si pa­jus­ti did­mies­tį, jo šur­mu­lį ir čia pra­dė­ti ne­pri­klau­so­mą gy­ve­ni­mą“, - Vil­man­tas at­vi­rau­ja apie pir­mą pa­si­rink­tą žings­nį dėl at­ei­ties.

Lon­do­ne jo, kaip ir dau­ge­lio lie­tu­vai­čių, lau­kė dar­bi­nin­ko da­lia. Ka­dan­gi aly­tiš­kis iš pra­džių ne­no­rė­jo plu­šė­ti sta­ty­bo­se, dar­bo ėmė dai­ry­tis grei­to­jo mais­to res­to­ra­nuo­se. Čia pra­ver­tė ne­blo­gos an­glų kal­bos ži­nios - įsi­dar­bi­no vie­no to­kio res­to­ra­no ka­so­je, ne­rei­kė­jo kep­ti su­vož­ti­nių karš­to­je vir­tu­vė­je.

Po kiek lai­ko su­si­ra­do ki­tą dar­bą vieš­bu­čiuo­se. Va­lė kam­ba­rius, kei­tė pa­ta­ly­nę, - dir­bo pa­pras­tu dar­bi­nin­ku.

Pa­ma­tęs, kad tau­tie­čiai dau­giau už­dir­ba sta­ty­bo­se, Vil­man­tas nu­spren­dė Lon­do­ne baig­ti da­žy­to­jo kur­sus ir pa­ban­dy­ti jo­se įsi­dar­bin­ti. Pa­gal­vo­jo, jog tu­rint da­žy­to­jo spe­cia­ly­bę pa­vyks ras­ti leng­ves­nį dar­bą sta­ty­bo­se. Įgy­ta spe­cia­ly­bė pa­dė­jo aly­tiš­kiui ras­ti ne­blo­gai mo­ka­mą dar­bą, bet no­rė­jo­si baig­ti dar aukš­tes­nius moks­lus.

Su­grį­ži­mas į Lie­tu­vą ir vėl Lon­do­nas

V. Ki­lins­kas pa­si­rin­ko su­grį­ži­mą į Lie­tu­vą. Nu­spren­dė įsi­kur­ti Vil­niu­je, sos­ti­nės ko­le­gi­jo­je baig­ti mais­to įmo­nių ad­mi­nist­ra­vi­mo ba­ka­lau­ro stu­di­jas, su­si­ras­ti dar­bą. Ir jam se­kė­si: iš­ėjo ba­ka­lau­ro stu­di­jas, mais­to įmo­nė­se dir­bo va­dy­bi­nin­ku.

„Tuo­met ma­no drau­gas aly­tiš­kis Ma­rius Kras­nic­kas Drus­ki­nin­kuo­se bai­gė kur­ti nuo­ty­kių par­ką. Jis ma­ne pa­si­kvie­tė dirb­ti ad­mi­nist­ra­to­riu­mi-ka­si­nin­ku. Ko­dėl ne­pa­ban­džius? Tik tris mė­ne­sius iš­tvė­riau šia­me ku­ror­te. Ma­žas, ra­mus, gra­žus mies­te­lis. De­ja, pa­ju­tau, tik­rai ne man jis tin­ka­mas gy­ven­ti. To­dėl vėl su­si­ruo­šiau į Lon­do­ną“, - pri­si­me­na Vil­man­tas.

Po tre­jų Lie­tu­vo­je pra­leis­tų me­tų nu­vy­kęs į An­gli­jos sos­ti­nę aly­tiš­kis vėl įsi­dar­bi­no da­žy­to­ju sta­ty­bo­se. Ne­tau­py­da­mas už­dirb­tų pi­ni­gų ap­ke­lia­vo di­dži­ą­ją da­lį Eu­ro­pos. Pa­ju­tęs, kad jo stip­rio­ji pu­sė yra an­glų kal­ba, su­ma­nė, kaip ją iš­nau­do­ti.

Dve­jus me­tus bran­di­no min­tis, ko­dėl ne­si­ė­mus už­sie­nie­čių mo­ky­ti an­gliš­kai. Bet tam rei­kė­jo to­bu­lin­ti an­glų kal­bą, lan­ky­ti kur­sus, įgy­ti kva­li­fi­ka­ci­ją, o pir­miau­sia - mo­ky­mui­si su­si­tau­py­ti pi­ni­gų.

Ir, su­si­tau­pęs moks­lams, ėmė stip­rin­ti an­glų kal­bos ži­nias, siek­ti mo­ky­to­jo kva­li­fi­ka­ci­jos. Iš­lai­kė Kemb­ri­džo uni­ver­si­te­to or­ga­ni­zuo­ja­mus an­glų kal­bos eg­za­mi­nus, ga­vo ge­rą įver­ti­ni­mą. Lon­do­no Švč. Tre­jy­bės ko­le­dže įgi­jo mo­ky­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ją. Pa­sak V.Ki­lins­ko, moks­lams iš­lei­du­sio dau­giau kaip 5 tūkst. do­le­rių, ši kva­li­fi­ka­ci­ja, mi­nė­to uni­ver­si­te­to or­ga­ni­zuo­ti ir iš­lai­ky­ti eg­za­mi­nai pri­pa­žįs­ta­mi vi­sa­me pa­sau­ly­je, to­dėl at­si­vė­rė pla­čios ga­li­my­bės už­sie­nie­čius mo­ky­ti an­glų kal­bos: „Drau­gai sta­ty­bo­se vis klau­si­nė­da­vo, ka­da aš kur iš­va­žiuo­siu mo­ky­to­jau­ti. O aš juos ra­min­da­vau - gau­siu di­plo­mą ir iš­va­žiuo­siu.“

Il­sė­jo­si už­sie­nie­čių me­di­ta­ci­jos cen­tre

Kur vyk­ti ieš­ko­ti dar­bo įgi­jus an­glų kal­bos mo­ky­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ją? Į In­di­ją, Ne­pa­lą? Apie šias ša­lis gal­vo­jo Vil­man­tas. Ta­čiau pa­žįs­ta­mi įti­ki­nė­jo, kad dirb­ti an­glų kal­bos mo­ky­to­ju ir gy­ven­ti yra ide­a­lus Tai­lan­das, ten ne­ma­ži at­ly­gi­ni­mai, pi­gus būs­tas, pra­gy­ve­ni­mas, vi­sus me­tus šil­ta.

Po dar­bų ir moks­lų Lon­do­ne aly­tiš­kiui Tai­lan­de pir­miau­sia no­rė­jo­si pail­sė­ti. Chom Tong kai­mas su vie­nuo­ly­nu, šven­tyk­la ir už­sie­nie­čių me­di­ta­ci­jos cen­tru Vil­man­tui pa­si­ro­dė tin­ka­ma vie­ta, o ją re­ko­men­da­vo taip pat drau­gai.

„Tris sa­vai­tes pra­lei­dau už­sie­nie­čių me­di­ta­ci­jos cen­tre, kur kel­da­vau­si ket­vir­tą ry­to, iki šeš­tos me­di­tuo­da­vau, ta­da pus­ry­čiai, iki vie­nuo­lik­tos me­di­tuo­ji, pie­tūs ir vėl me­di­ta­ci­ja iki de­šim­tos va­ka­ro. Čia aš pa­si­ren­giau nau­jam gy­ve­ni­mui. Bet ga­liu pa­sa­ky­ti, kad tos trys sa­vai­tės man bu­vo kan­čia, sun­kiai jas iš­tvė­riau. Pa­gal bu­diz­mą pi­ni­gų ne­ga­li­ma im­ti, to­dėl be­si­lan­kan­tie­ji me­di­ta­ci­jos cen­tre ga­li pa­lik­ti pi­ni­gų tik kaip lab­da­rą“, - Vil­man­tas pa­sa­ko­ja apie sa­vo pir­mą­ją pa­žin­tį su Tai­lan­du.

Iš mi­nė­to kai­mo dzū­kas ieš­ko­ti dar­bo pa­trau­kė į Čiang­ma­jų, ku­ris yra Tai­lan­do šiau­rė­je.

„Mies­tas di­de­lis, gy­ven­to­jų maž­daug ke­tu­ris kar­tus dau­giau nei, pa­vyz­džiui, Aly­tu­je, vy­rau­ja ma­žaaukš­tė sta­ty­ba. Ne­la­bai man jis pa­ti­ko, pra­bu­vau tris ar ke­tu­rias die­nas ir nu­spren­džiau vyk­ti į Tai­lan­do sos­ti­nę Ban­ko­ką, kur de­šimt mi­li­jo­nų gy­ven­to­jų, gau­sy­bė dan­go­rai­žių, pla­čios gat­vės, kiek­vie­ną die­ną daug va­ka­rė­lių. Ban­ko­ke at­si­dū­riau šių me­tų ba­lan­dį. Svar­biau­sia bu­vo su­si­ras­ti an­glų kal­bos mo­ky­to­jo dar­bą. Dar Čiang­ma­ju­je su­tik­ti drau­gai, su ku­riais sie­kė­me įgy­ti mo­ky­to­jo kva­li­fi­ka­ci­ją, man sa­kė, kad Ban­ko­ke to­kių kaip aš daug, ge­riau ten ne­vyk­ti, dar­bo čia ieš­ko­tis, bet aš gal­vo­jau ki­taip“, - at­vi­rau­ja Vil­man­tas.

„Vai­kai ne­pik­ty­biš­ki, bet ne­la­bai no­ri mo­ky­tis“

Ban­ko­ke aly­tiš­kis iš anks­to bu­vo su­si­ra­dęs ne­bran­gų vieš­bu­tė­lį pi­giau­sia­me ra­jo­ne. Nors ir čia kiek­vie­ną va­ka­rą ne­trūks­ta links­my­bių, Vil­man­tui jos ta­da ne­rū­pė­jo. Su­si­ra­do tin­kla­la­pį Tai­lan­de ieš­kan­tiems an­glų kal­bos mo­ky­to­jo dar­bo ir per sa­vai­tę iš­siun­tė šim­tą CV įvai­rioms kom­pa­ni­joms.

Po dvie­jų sa­vai­čių iš vie­nos kom­pa­ni­jos, ku­ri mo­kyk­loms su­ran­da an­glų kal­bos mo­ky­to­jus, ga­vo pa­siū­ly­mą įsi­dar­bin­ti mo­kyk­lo­je už 200 ki­lo­met­rų nuo Ban­ko­ko. V.Ki­lins­kui dar neap­si­spren­dus dėl šio pa­siū­ly­mo, tuoj pat ki­ta kom­pa­ni­ja pa­kvie­tė an­gliš­kai mo­ky­ti ke­lio­se prie­mies­ti­nė­se Ban­ko­ko mo­kyk­lo­se.

Aly­tiš­kis pa­si­rin­ko vie­ną jų, tu­rin­čią pus­tre­čio tūks­tan­čio mo­ki­nių, pa­gal tai­lan­die­čių stan­dar­tus vi­du­ti­nio dy­džio vi­du­ri­nę mo­kyk­lą. Iš pra­džių jam su­tei­kė tei­sę an­glų kal­bos mo­ky­ti de­šimt gru­pių try­li­ka­me­čių, ku­rio­se bu­vo apie 380 mo­ki­nių. Po mė­ne­sio šio am­žiaus gru­pių su­ma­ži­no iki tri­jų ir da­vė sep­ty­nias ge­riau­sias ke­tu­rio­lik­me­čių, pen­kio­lik­me­čių ir še­šio­lik­me­čių gru­pes. Iš vi­so da­bar Vil­man­tas tu­ri 261 mo­ki­nį.

„Aš mo­kau tik kal­bė­tis an­gliš­kai, raš­to mo­ko tai­lan­die­čiai. Vai­kai ne­pik­ty­biš­ki, bet ne­la­bai no­ri mo­ky­tis. Iš 35 mo­ki­nių gru­pė­je tik pen­ki no­ri iš­mok­ti an­glų kal­bos. Juos su­do­min­ti sten­giuo­si per įvai­riau­sius žai­di­mus“, - pa­tir­ti­mi Tai­lan­do mo­kyk­lo­je da­li­ja­si Vil­man­tas.

„Pa­ki­lau iš dar­bi­nin­kų į vi­du­ti­nę kla­sę“

Per Tai­lan­do mo­ki­nių atos­to­gas dau­giau kaip po me­tų į Aly­tų su­grį­žęs V.Ki­lins­kas sa­ko, kad šis mies­tas jam ne­ga­li ne­pa­tik­ti, nes yra gim­ta­sis: „Tik iš­ei­ni į gat­vę ir tru­pu­tį ste­bie­si, kur tie žmo­nės. Tuš­čia grį­žus iš did­mies­čių.“

Mū­sų pi­ni­gais 3 tūkst. li­tų į ran­kas Ban­ko­ke gau­nan­tis aly­tiš­kis ne­si­skun­džia: „Tai­lan­de su to­kiais pi­ni­gais ga­liu nor­ma­liai iš­gy­ven­ti ir no­rė­da­mas dar su­si­tau­py­ti. Ten, pa­ly­gin­ti su Vil­niu­mi, tik­rai pi­gus nuo­mo­ja­mas būs­tas, o jį mes su drau­ge tai­lan­die­te mo­ky­to­ja iš­si­nuo­mo­ję vi­sai ne­blo­gą, ne­bran­gus vie­ša­sis trans­por­tas. Kai ku­riais au­to­bu­sais ga­li vyk­ti net ne­mo­ka­mai. Pa­vyz­džiui, jei iš na­mų iki mo­kyk­los už pen­kio­li­kos ki­lo­met­rų va­žiuo­ju tak­si, mū­sų pi­ni­gais mo­ku tik aš­tuo­nis li­tus. Mais­tas par­duo­tu­vė­se kai­nuo­ja pa­na­šiai kaip Lie­tu­vo­je.“

Šian­dien Vil­man­tas pri­si­pa­žįs­ta esan­tis lai­min­gas, nors tė­vai, anot jo, ypač tė­vas (Sta­nis­lo­vas Ki­lins­kas, odos li­gų gy­dy­to­jas - A.M.), la­bai iš­gy­ve­no, kai sū­nus iš Lon­do­no nu­spren­dė kel­tis į Tai­lan­dą. Lon­do­ne bu­vo lyg ir įsi­kū­ręs, tu­rė­jo dar­bą.

„Man no­rė­jo­si pa­keis­ti kar­je­rą už­sie­ny­je ir aš pa­ki­lau iš dar­bi­nin­kų į vi­du­ti­nę kla­sę. Pa­tin­ka Tai­lan­de vy­rau­jan­tis bu­diz­mas, ku­ris re­mia­si moks­lu ir gam­ta, nors sa­ve lai­kau ka­ta­li­ku. Pa­tin­ka čia gy­ve­nan­tys ge­ra­no­riš­ki, po­zi­ty­vūs žmo­nės. Ko­dėl aš tu­riu bū­ti ne­lai­min­gas, jei tu­riu mėgs­ta­mą dar­bą, drau­gę, pa­kan­ka­mas pa­ja­mas?“ - ne­slėp­da­mas pa­si­ten­ki­ni­mo da­bar­ti­niu gy­ve­ni­mu kal­ba aly­tiš­kis.

Dar ge­rai ne­spė­jęs su­si­pa­žin­ti su Tai­lan­du at­si­ra­dus lais­vo lai­ko ke­ti­na pa­ke­liau­ti po ša­lį, o gal nu­vyk­ti ir į Ja­po­ni­ją. Vil­man­tas įsi­ti­ki­nęs, kad pa­sau­lis yra gra­žus ir žmo­nės ap­link ge­ri, kai pats ži­nai, ko sie­ki, kai vis­ką ma­tuo­ji ne pi­ni­gais, o sa­vo su­ge­bė­ji­mais.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Diana Nausėdienė: kodėl mes išskiriame moteris – pakalbėkime, ką patiria vyrai (18)

Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė sakė, kad svarbiausia užduotis jai dabar yra...

Lietuviai nori visai kitokio automobilių mokesčio: ministras sako, kad tokį svarstė (4)

Apmokestinti pirmą kartą šalyje registruojamus automobilius – toks įstatymo projektas pastaruoju...

Švelnūs orai truks nebeilgai (5)

Slenka ko gero paskutinės švelnios vėlyvo rudens dienos. Antroje savaitės pusėje tikimasi, kad...

Buvęs prokuroras sudėliojo svarbiausius akcentus Kauno žudynių byloje: Venckienė ir Venckus buvo pasirūpinę alibi (625)

Prieš dešimtmetį Lietuvą sukrėtusią Kauno žudynių bylą sekė Drąsiaus Kedžio ir Andriaus...

Šnipų mainų paslaptys: kodėl su lietuviais iškeistas norvegas domino JAV ir Rusijos žvalgybas (90)

„Kalėdos Maskvoje“, – tokia nuotrauka iš Raudonosios aikštės 2017 gruodžio 5-ąją...

Didesnės kainos gali sustabdyti cigarečių pakaitalų populiarėjimą DELFI specialiai iš Londono (24)

Vyriausybei siekiant padidinti akcizų tarifą kaitinamojo tabako produktams, specialistai sako, kad...

Vaikino pasiūlymas pasibaigus pasimatymui tapo nepavykusio vakaro vinimi: merginos, būkite protingos (69)

Vaikinas mane užkalbino mano tuometinėje darbovietėje-drabužių parduotuvėje. Maniau pakalbėsim...

ES rytinis sparnas pasiduoda sąstingiui

Europos Sąjungos rytinės narės pasiduoda lėtėjančiai pasaulio ekonomikai.

Kai medžiotojas nušovė du vilkus – vilkė atėjo atsisveikinti su žuvusiais jaunikliais (456)

Dvidešimt metų medžiojantis Kazimieras Urmanavičius prasitarė, jog tądien, kai ruošėsi...

Skelbiama, kad „Žalgiris“ pasiruošęs išsiskirti su Perezu, jam jau numatyta pamaina (12)

Kauno „Žalgiris“ netrukus gali atsisveikinti su meksikiečiu Alexu Perezu, skelbia 24sek...