Tačiau ir šioje situacijoje yra išeitis, ypač jei pora dar neturi vaikų: vilkiką galima vairuoti kartu!
Būtent tokį kelią pasirinko kauniečiai Rinas Bakanevičius ir Saulena Rudaitytė. Jau dvejus metus 40 tonų sveriančiu vilkiku jie raižo Vakarų Europą ir sako esantys visai patenkinti šiuo gyvenimo etapu. Pasak jų, Vakarų Europoje vilkiko vairuotojo profesija jau nebėra vyrų dominuojama sritis. Šį darbą dirba ir nemažai porų, ir pavienių moterų, ypač Skandinavijoje.
Vis dėlto, ar nebuvo baugu jaunai, smulkutei, vos 21-erių metų merginai sėsti už galingo vilkiko vairo?
„Iš pradžių, kai draugas, jau kurį laiką dirbęs šį darbą, pasiūlė išsilaikyti vairuotojo pažymėjimą ir man, tokia mintis atrodė bauginanti. Tačiau kai ilgai neradau darbo pagal specialybę ir šioje srityje nesimatė jokių prošvaisčių, pasiryžau“, – pasakojo juvelyrės išsilavinimą turinti kaunietė.
Sėkmingai išlaikiusi vairavimo egzaminus Lietuvoje, ji greitai gavo darbą Danijos bendrovėje, kur jau dirbo jos širdies draugas. Jau pats pirmasis reisas pasitaikė sudėtingas: iš Danijos nuvežti priekaboje sukabintą mėsą į Austriją. Kadangi pakabinta mėsa siūbuoja, važiuoti kalnuotomis vietovėmis reikia labai atsargiai, kad įsisiūbavęs krovinys neapverstų vilkiko. Tačiau viskas baigėsi laimingai ir po tokio išbandymo vėliau jau ir kiti sunkumai neatrodė neįveikiami.
Poros maršrutai dažnai driekiasi į Ispaniją ir Italiją, tad pora nepraleidžia progos ir pasimaudyti jūroje, ir pasižvalgyti po apylinkes.
„Vienas kitam juokaujame, kad iš tiesų čia ne dirbame, o keliaujame savo malonumui. Juokas juokais, bet išties stengiamės kuo daugiau pamatyti, aplankyti, sužinoti. Būna, kad Lietuvoje žiema, o mes maudomės jūroje, 26 laipsniai šilumos. Ne mes vieni tokie – vienas mūsų kolega, tam reikalui vilkiko kabinoje net vežiojasi dviratį, ir kur ilgesniam laikui sustoja, pavažinėja po apylinkes. Bet jis sako, kad mes pėsčiomis daugiau sugebame nueiti, nei jis nuvažiuoti dviračiu“, – šypsodamasis pasakojo R. Bakanevičius.
Pasak jo, labiausiai jam su drauge patinka lankytis Ispanijoje. Ne tik dėl to, kad klimatas šiltas ir šalis įdomi, bet ir dėl pačių ispanų būdo.
„Jie tokie geranoriški, visada atsipalaidavę, daug šypsosi. Jei neplanuotume gyventi Lietuvoje, tada tikriausiai rinktumės Ispaniją“, – sakė pašnekovas.
„Realiai net nesvarstėme rimtai varianto gyventi ne Lietuvoje. Net ir dabar, nors dirbame Danijos įmonėje, kai nesame išvykę į reisą, būname Lietuvoje. Smagu keliauti po kitas šalis, bet vis tiek visada traukia namo, į savo šalį. Čia mūsų artimieji, giminės, draugai, todėl ir mes čia norime gyventi.
Juo labiau, kad ir būstui suradome vietą, kuri mums labai patinka. Čia greta ir parduotuvė, ir darželis, kiti patogumai, ir graži gamta taip pat“, – savo pasirinkimą aiškino Saulena ir Rinas.
Iš užsienyje uždirbtų pinigų pora ketina per porą metų išmokėti būsto paskolą ir dar atsidėti santaupoms – europietiška vilkiko vairuotojo alga tai leidžia padaryti.
„Iš tiesų labai rekomenduojame jaunoms poroms ar šeimoms šį mūsų išbandytą kelią, kuris nėra toks sunkus, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Atsakomybę už krovinį, ilgas valandas prie vairo, manevravimą mažomis gatvelėmis ir siaurais kalnų keliais atsveria galimybė būti kartu, pamatyti pasaulio ir uždirbti išties solidų atlyginimą. O sugrįžus į Lietuvą, turimus įgūdžius ir čia galima naudingai pritaikyti – vairuotojų algos dar neprilygsta vakarietiškoms, bet jau pakankamai neblogos Lietuvos mastais ir gyventi tikrai galima“, – savo pastebėjimais dalijosi lietuvių pora, po kelių savaičių atokvėpio vėl išvykusi į tolimuosius reisus po Europą.
