aA
Medikai perspėja, kad vandens „žydėjimai“ yra ne tik estetinė ir ekologinė problema, jų pavojingumas priklauso nuo „žydėjimus“ sukeliančių melsvabakterių rūšių, kurios gali sintetinti toksines medžiagas. Anot specialistų, Lietuvoje aptinkama daugiau nei 50 toksinių melsvabakterių rūšių, o septyniolika iš jų gausiai vystosi mūsų šalies vandens telkiniuose ir sukelia vandens „žydėjimus“. Šios rūšys gali sintetinti pavojingiausių cianotoksinų grupėms priskiriamus hepatotoksinus ir neurotoksinus.
© Shutterstock nuotr.

Ežero vandens „sužydėjimas“ – neretas šiltojo laikotarpio vaizdinys. Vienus šis procesas nuo išvykos prie ežero atbaido, kiti drąsuoliai, prasiskynę kelią pro suputojusį vandenį, visgi neria į gelmes. Drumstas, putotas, žalias vanduo.

Paviršiuje plūduriuojančios dumblių sankaupos, supuvusio kiaušinio kvapas. Tokį vaizdą maudynių mėgėjai įvardina – vandens „žydėjimu“. Šis procesas, susijęs su dideliu dumblių – melsvadumblių dauginimusi. Ar vandens „žydėjimas‘ pavojingas žmogaus sveikatai ir kas tą procesą sukelia?

Normalu, kol ne per daug

Dumbliai ir melsvabakterės yra natūralus vandens komponentas, atliekantis svarbų ar net išskirtinį vaidmenį jame. Šie organizmai iš vandens ir anglies dvideginio (CO2), panaudodami saulės energiją, sukuria organinius junginius, kuriuos vėliau vartoja kiti vandens organizmai kaip maistą ir energijos šaltinį. Galima sakyti, kad dumblių ir melsvabakterių dėka išgyvena kitos vandenyje esančios gyvybės formos. Todėl jų buvimas vandens telkinyje anaiptol nėra „blogis“. Juo tampa kai jie pradeda intensyviai vystytis, sukelia „žydėjimus“ ir juos lydinčias pasekmes.

Vanduo dažniausia „pražysta“, kuomet jame padaugėja „maisto“ (fosforo ir azoto junginių) šį reiškinį sukeliantiems organizmams. Šių junginių padidėjimas vandenyje atsiranda ne be žmogaus poveikio. Po ilgesnio lietingojo sezono, liūčių į ežerus subėga daug vandens iš dirbamų, o tuo pačiu ir tręšiamų laukų, gyvenamosios aplinkos. Trąšos, gyvulinis mėšlas, buityje naudojamos cheminės priemonės – pagrindiniai azoto ir fosforo junginių šaltiniai.

Geba sparčiai daugintis

Melsvabakterės nėra trumpaamžiai, bet susidarius palankioms aplinkos sąlygoms sparčiai besivystantys organizmai, pvz. kai kurių jų rūšių vandenyje gali padvigubėti keleto valandų bėgyje. „Žydinčios“ melsvabakterės „miršta“, pradeda irti ir irimo produktai nusėda ne tik ant dugno, bet sluoksniuojasi, kaupiasi vandenyje.

Mikroorganizmai, esantys vandenyje, skaido šių negyvų dumblių ir melsvabakterių masę, vyksta sudėtingi mikrobiologiniai procesai, todėl ,,žydinčiuose“ vandens telkiniuose, gali sumažėti deguonies koncentracija, padidėti amoniako kiekis vandenyje ir pH. Dėl to gali pradėti dusti žuvys.

Vienos melsvabakterių rūšys, esant ramiam orui, iškyla į vandens paviršių ir tampa pastebimos žaliai melsvos spalvos plėvelės pavidalu vandens paviršiuje, kurią vėjas suneša į pakrantę. Mažiau reiklios šviesai rūšys ,,žydi“ gilesniuose sluoksniuose (pvz. 3-4 m gylyje), todėl besimaudantiems žmonėms tokie ,,žydėjimai“ nėra matomi.

Ar kenkia sveikatai?

Medikai perspėja, kad „žydintis“ vanduo gali sukelti alergiją, virškinamojo trakto sutrikimus, infekcines ligas, todėl maudytis tokiame vandenyje nerekomenduojama.

Vandens „žydėjimai“ yra ne tik estetinė ir ekologinė problema, jų pavojingumas priklauso nuo „žydėjimus“ sukeliančių melsvabakterių rūšių, kurios gali sintetinti toksines medžiagas. Anot specialistų, Lietuvoje aptinkama daugiau nei 50 toksinių melsvabakterių rūšių, o septyniolika iš jų gausiai vystosi mūsų šalies vandens telkiniuose ir sukelia vandens „žydėjimus“. Šios rūšys gali sintetinti pavojingiausių cianotoksinų grupėms priskiriamus hepatotoksinus ir neurotoksinus.

Tad maudytis, ar susilaikyti nuo maudynių „pražydusiame” vandens telkinyje?

Lietuvoje ežerų vanduo nėra naudojamas kaip geriamo vandens šaltinis, tačiau melsvabakterių sintetinami toksinai į žmogaus organizmą gali patekti maudantis, plaukiojant, nardant, užsiimant aktyviu vandens sportu. Labiausiai toksinams jautrūs ir pažeidžiami yra maži vaikai, senyvi ir alergiški žmonės. Be abejo, neverta bijoti kiekvieno „žydinčio“ ežero, tačiau neperdėtas atsargumas labai praverstų, o tuo turime pasirūpinti mes patys.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Juozas Ruolia: kodėl patys medikai gydant vėžį taiko vandenilio peroksido efektą, bet ligoniams jo vartoti nerekomenduoja (38)

Interneto platybėse netrūksta stebuklingų receptų, neva gydančių vėžį. Žmonės geria ir...

Tik dabar lentelę nagrinėsiantis Jasikevičius: variantų buvo tiek, kad galva svaigo

Eurolyga šį pavasarį teoriškai dar gali grįžti į „Žalgirio“ areną, bet jei tai buvo...

Gyvai / Kova dėl bilieto į Euro 2020 prasideda: Liuksemburgas – Lietuva 1:1 (34)

Lietuvos futbolo rinktinė startuoja 2020 metų Europos futbolo čempionato atrankoje ir B grupėje...

Trakų „Trasalis“ ir vėl parduodamas: prašo triskart mažiau, nei pirmą kartą (49)

Trakuose įsikūrusio viešbučio ir pramogų bei vandens relaksacijos centro „ Trasalis “...

Lionel Laurent. Milijardierius įsigyja bilietą į Paryžiaus elitą

Mes gyvename auksiniame sutelktos valdžios, pinigų bei įtakos pasaulyje, ir nieko nėra geresnio,...

Sinoptikė: dviženkliu pliusu džiaugsimės neilgai – atkeliaus sniegas ir lietus (30)

Penktadienis Vilniuje – graži, saulėta ir gana šilta diena, tačiau koks laukia savaitgalis? Apie...

Vaizdo įraše – įspūdingas 332 metrų ilgio lėktuvnešio manevras (109)

„Nimitz“ klasės lėktuvnešis yra 332,8 metrų ilgio laivas, kuriame tarnauja daugiau nei 6...

Karbauskis: aš Landsbergio nesuprantu – niekada su juo nesipykau (450)

„Sveikinu, – taip į opozicinių Seimo frakcijų susitarimą reagavo Lietuvos valstiečių ir...

Mokslininkas iškėlė netikėtą idėją dėl nežemiškos civilizacijos kosminių laivų (27)

Norėdami aptikti svetimas civilizacijas, astronomai turi mąstyti originaliai ir daryti tam tikras...