Lietuva – ypatinga šalis, kurioje iš čiaupo bėga sveikas vanduo

Geriausios kokybės yra gėlas požeminis vanduo. Lietuvoje iš čiaupo bėga būtent toks vanduo, nors nedaug šalių pasaulyje gali tuo pasidžiaugti. Net kaimyninėje Lenkijoje, dalyje Latvijos, nekalbant apie kitas Europos šalis, iš čiaupų bėga valytas ir cheminiu būdu apdorotas upių ar ežerų vanduo. O mūsų šalyje vandentiekio vandeniui (oficialiai jis dabar vadinamas viešai tiekiamu vandeniu) naudojamas vien tik požeminis vanduo!

Taigi todėl Respublikinio mitybos centro Geriamojo vandens skyriaus vedėjas dr. Šarūnas Kučingis teigia, kad miestuose, didesniuose miesteliuose, rajonų centruose iš čiaupo bėgantis vanduo tikrai saugus ir sveikas. Jo išvaizda, skonis, kvapas, mikrobiologiniai ir cheminiai rodikliai atitinka šiuo metu priimtus Europos Sąjungos reikalavimus, kokybė nuolat kontroliuojama. Tad tokio vandens papildomai virinti ar kitaip gerinti nereikia!

Tad kai girdime, tarkim, amerikiečių mokslininkų gąsdinimus apie vandens valymui naudotų cheminių medžiagų kenksmingumą sveikatai, atminkime, kad net tokia išsivysčiusi šalis kaip JAV didžiąją dalį geriamojo vandens gauna iš chemiškai apdoroto paviršinio vandens…

Ar buitinis filtras pagerina vandenį?

Nors iš čiaupo bėgantis vanduo ir saugus, ir sveikas, vis dėlto jis būna rudas, ant arbatinio dugno kaupiasi kalkių nuosėdos… Gal buitinis vandens filtras – tai galimybė pagerinti vandenį? „Jei filtrais vanduo gerinamas jį minkštinant, kitaip sakant, jonų keitimo būdu, iš jo šalinami magnio ir kalcio jonai. Tačiau jie reikalingi žmogaus organizmui! Kai mes suvartojame tabletę su mineralais, organizmas turi skirti jėgų ją ištirpdyti ir paversti jonais, o geriamajame vandenyje kalcis ir magnis jau yra ištirpę.

Beje, remiantis tyrimų rezultatais, mūsų šalyje su maistu (o vanduo irgi maistas!) gauname tik pusę kalcio paros normos, tad turime taupyti kiekvieną šio mineralo šaltinį. Kita vertus, minkštinant vandenį kalcio ir magnio jonai pakeičiami natrio jonais. Kaip mūsų organizmą veikia natris? Jis skatina skysčių kaupimąsi organizme. Jo kuo mažiau turi gauti aukštu kraujospūdžiu besiskundžiantys, inkstų ligomis sergantys žmonės. Natrio mažiau turėtų būti ir tame vandenyje, kuris naudojamas kūdikių maistui gaminti“, – sako dr. Šarūnas Kučingis.

Patikrinkite šulinių vandenį!

Deja, beveik ketvirtadalis žmonių mūsų šalyje geria ne vadinamąjį viešai tiekiamą, o šulinių vandenį. Jis yra pats nesaugiausias. Remiantis pastaraisiais metais atliekamų tyrimų rezultatais, apie trečdalyje šulinių vandens nitratų koncentracija viršija normą. Tad jei gyvenate ar atostogaujate kaimuose, priemiesčiuose, sodų bendrijose ir geriamuoju vandeniu apsirūpinate iš šulinių, žinokite, kad jis gali būti užterštas nitratais, nitritais, mikroorganizmais. Įveikti mikrobus padeda vandens virinimas, tačiau nei nitratų, nei nitritų, kurie yra bekvapiai ir beskoniai, tai neveikia.

Kaip paaiškina Geriamojo vandens skyriaus vedėjas, į tokius šulinius patenka arčiausiai žemės paviršiaus esantis gruntinis vanduo, o jis gali būti užterštas organinėmis medžiagomis, ypač jei gyvenvietė tankiai apstatyta, yra daug tvartų, daržų, kurie tręšiami mėšlu, laistomi srutomis. Net jei neūkininkaujate, o tik atostogaujate, užterštas vanduo gali atitekėti iš kaimynų. O nitratai ir ypač nitritai kelia rimtą grėsmę kūdikių sveikatai ir netgi gyvybei, gali pakenkti ir būsimosioms mamoms. Pagyvenusiems žmonėms toks vanduo irgi nėra saugus: jį geriant skrandyje gali susidaryti vėžį sukeliančių medžiagų.

Nitratų kiekis vandenyje gali sumažėti naudojant specialius mūsų šalyje gaminamus vandens filtrus. Tačiau jie išvalo nedidelį vandens kiekį. O nitritus, kurie dažniausiai sukelia kūdikių apsinuodijimus, nukenksmina gerokai prasčiau nei nitratus. Taigi, anot dr. Šarūno Kučingio, tik vamzdynais tiekiamas vanduo gali išspręsti sveiko vandens problemą. Bet tai jau valstybės reikalai...

Dėmesio! Jei gyvenate Palangoje, Kretingos rajone

Čia vandentiekio vandenyje fluoridų yra daugiau nei leidžiama. Šis mineralas reikalingas dantims formuotis, saugo juos nuo ėduonies. Tačiau fluoridų perteklius gali sukelti fluorozę: dantys tampa trapesni, ant jų atsiranda dėmių. Labiausiai tai kenkia vaikams iki 15 metų, tad vandentiekio vandenį stenkitės dažniau pakeisti kitokiais gėrimais.

Patarimas: jei gyvenate pajūryje, bent jau nepirkite dantų pastos su fluoru.

Konsultavo mitybos specialistas dr. Šarūnas Kučingis