Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas, būrį entuziastų į vasarį Palangoje vykstančias ruonių maudynes sukviečiantis Dainius Kepenis įsitikinęs, kad nėrimas šaltan vandenin padeda ne tik išlikti sveikam ir pasikrauti energijos, bet ir ugdyti tvirtą valią, pasitikėjimą savimi bei įveikti baimes.
„Žiemos maudynės – tai tik vienas sveikos gyvensenos komponentų, tačiau toli gražu ne vienintelis. Šokimas į eketę pirmiausia yra pramoga. Ją propaguoja stiprios dvasios žmonės, siekiantys tobulėjimo, norintys būti vikresni, spartesni, energingesni. Tokių yra jau per 31 tūkstantį. Be to, panirus į šaltą vandenį galima atsikratyti bene pusę žmones kamuojančių baimių, kurių suskaičiuojama net apie du šimtus. Jos – didžiulė visuomenės problema. Baimės didina stresą, galiausiai priveda ir prie rimtesnių ligų“, – kalbėjo sveikuolis.
Jis pastebi, kad tokios maudynės daugiau energijos suteiks, jei bus neriama po pirties ar pabėgiojus. Be to, priduria, kad sunku būtų vien žodžiais nusakyti maudynių eketėje naudą to niekada neišbandžiusiam žmogui.
„Šiame užsiėmime slypi ir nemažai azarto. Bandyti suprasti ruonius – tas pats, kaip svarstyti apie į aukščiausias viršukalnes kopiančius ar bėgančius, atrodytų, sekinančiuose maratonuose žmones“, – pastebėjo žiemos maudynių entuziastas.
Tiesa, norintiems išvengti peršalimo ligų, D.Kepenis siūlo nuosaikesnį būdą. „Eketė – tai grūdinimosi viršūnė. O imunitetą sustiprinti ir peršalimų išvengti padės paprasčiausias apsiliejimas šaltu, ne aukštesnės nei 10 laipsnių temperatūros, vandeniu iš ryto duše“, – patarė jis.
Atsveria ilgalaikį stresą?
D.Kepenio nuomone, maudymasis eketėje – naudingas trumpalaikis stresas, galintis atsverti neigiamas ilgalaikio streso pasekmes.
„Nepažįstu nė vieno žmogaus, kuris būtų susirgęs po mūsų maudynių. Kaip tik stebimos didžiulės teigiamos permainos, pirmiausia – mąstymo. Be abejo, svarbu žinoti, kad viskas atliekama pagal tam tikrą metodiką, turime visą sveikatinimo ir pasiruošimo programą“, – pabrėžė Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidentas.
Medikai vertina atsargiai
Gydytojai savo ruožtu į tokias žiemos pramogas siūlo žiūrėti atsargiai. Anot jų, nėrimas į ledinį vandenį – nemažas staigus stresas. Tačiau kartu specialistai pastebi, kad kiekvieno organizmas yra individualus ir sunku nuspėti, kaip sureaguos į tokį iššūkį.
Uždegimai neatsiranda vien dėl peršalimo, bet prikibus infekcijai, kai imunitetas yra nusilpęs. Todėl jei žmogus sveikas, nusiteikęs nirti į šaltą vandenį bei nuosekliai grūdinasi, susirgti neturėtų.
„Čia labai svarbus pasiruošimas. Aš ir pats, kaip ir nemažai kitų vyrų, paneriu į eketę, tačiau tik po pirties. Šokti į šaltą vandenį gerokai neįšilus – kitas dalykas“, – sakė gydytojas urologas profesorius Balys Dainys.
Gydytojas pastebi, kad po kasmetinių ruonių maudynių vienas kitas toks entuziastas skundžiasi prostatitu. Moterims irgi gali išlįsti problemų – cistitas ir pan.
Tokios žiemos pramogos nerekomenduojamos neseniai persirgusiesiems infekcinėmis ligomis. Taip pat tiems, kurie turi kraujotakos sutrikimų, serga lėtinėmis ligomis. B.Dainys teigia, kad sveikatą grūdinti galima ir kitais, moksliškai pagrįstais metodais.
D.Kepenio patarimas pradedantiesiems:
Grūdintis reikia pradėti po truputį – nuo arbatinio šaukštelio. Pasemti juo sniego, ištirpinti ir užsipilti ant nugaros. Kitą kartą įšilus paimti didesnį šaukštą, dar vėliau – stiklinę. Žmogus net nepastebės, kaip po mėnesio galės užsiversti kibirą ištirpinto sniego bei galiausiai panirti ir į eketę.
