Jaučiasi vangūs
Normalus suaugusio žmogaus kraujo spaudimas yra apie 120/80 mm Hg. Žemas kraujo spaudimas – hipotonija (hipotenzija) – tai tokia organizmo būklė, kai kraujo spaudimas neviršija 100/60 mm Hg.
Esant tokiam kraujospūdžiui sumažėja venų veiklumas, sulėtėja kraujo apytaka, smegenys blogiau aprūpinamos krauju, todėl dažniausiai žmogus jaučiasi mieguistas, vangus, jam silpna, svaigsta galva. Kai kraujospūdis žemas, organizmas neigiamai reaguoja į atmosferos slėgio, temperatūros, oro drėgnumo pokyčius.
Hipotonikai gerai jaučiasi šaltomis dienomis. Jų savijautai įtakos taip pat turi paros metas: ryte atsikelia vangūs, o visiškai prabunda tik išgėrę kavos, dienos viduryje jų gyvybinis tonusas stipriai sumažėja ir padidėja jau tik vakarop.
„Fizinį darbą dirbantys žmonės tokių bėdų paprastai neturi. Žemas kraujo spaudimas dažniausiai vargina inteligentijos atstovus, kurie nepakankamai juda, jų organizmo gyvybinis tonusas mažas, – teigia Ukmergės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas gydytojas kardiologas Antanas Narbutas. – Per mažas fizinis krūvis yra pagrindinė žemo kraujospūdžio priežastis, bet jų gali būti ir daugiau.
Pavyzdžiui, kraujospūdis kartais sumažėja, jei sutrinka natrio pasisavinimas, o žmogus vartoja nedaug druskos. Paprastai visur rašoma ir kalbama, kad druskos reikia vartoti kuo mažiau. Tai tiesa, nes metams bėgant dėl druskos sukietėja kraujagyslės. Tačiau sūresnis maistas padidina kraujospūdį, kraujagyslių tonusą ir jei žmogus blogai jaučiasi, jam labai silpna dėl žemo kraujospūdžio, galima suvalgyti sūresnio maisto. Tik nereikėtų taip maitintis nuolat.“
Kraujospūdis padidėja išgėrus kavos, bet tai laikina priemonė, gelbėjanti porą valandų. Pasak kardiologo, idealiausiai žemą kraujospūdį gydo fizinis krūvis. Reikėtų kas rytą daryti mankštą, apsiprausti šaltu dušu, vaikščioti gryname ore ir savijauta bus puiki, nevargins jokie simptomai.
Kartais kraujo spaudimas sumažėja sergant infekcinėmis ligomis, širdies nepakankamumu, sutrikus kraujotakai ir pan. Tokiais atvejais reikia gydyti konkrečią ligą, o ne hipotoniją.
„Kraujospūdis gali sumažėti netgi karščiuojant, kai žmogus daug prakaituoja, bet tokie spaudimo pakitimai – tai jau kito negalavimo padarinys“, – sako A. Narbutas.
Jei nuolat vargina žemas kraujospūdis, savijauta bloga, reikia kreiptis į gydytoją, nes nesiėmus jokių priemonių gali prisidėti dar ir nuovargis, depresija.
Kalbos migdo
Dauguma linkę manyti, kad hipotonija – ne liga.
„Nemažai žmonių, kurių kraujospūdis žemas, nepatiria jokių nepatogumų ar negalavimų, – tvirtina Kardiologijos skyriaus vedėjas.
– Jie pradeda jausti silpnumą tik tuomet, kai pakankamai nejuda, nedirba fizinio darbo. O kiti nugyvena visą gyvenimą nesiskųsdami, nes žemas kraujospūdis jiems yra normalus. Beje, žmonės, kurių kraujospūdis žemas, ilgiau gyvena nei tie, kurių aukštas.“
Hipotonija dažniausiai vargina moteris. Vyrai šiuo negalavimu skundžiasi kur kas rečiau.
„Jei žmogus jaučiasi gerai, nereikia kelti spaudimo. Jei per susirinkimus nemiega, vadinasi, jam tokio kraujospūdžio pakanka. Kai lektorius kalba nuobodžiai, pasižiūrėjus į salę matyti, kieno spaudimas žemas – jie visi snaudžia“, – šmaikštauja gydytojas A. Narbutas.
Tiems, kurių spaudimas žemas nuo jaunystės, vyresniame amžiuje gali atsirasti hipertenzija – aukšto spaudimo liga.
„Apie 60-uosius gyvenimo metus ir vyresniame amžiuje žmogaus kraujagyslės standėja, dažnam vystosi aterosklerozė, todėl net paprastai buvęs žemas kraujospūdis neretai padidėja, jį jau tenka mažinti vaistais“, – aiškina kardiologas.
Padeda judėjimas
Jei sumažėjęs kraujospūdis vargina, derėtų laikytis dienos režimo, gerai pailsėti.
Prabudę ryte nešokite staigiai iš lovos: keletą kartų pasirąžykite, šiek tiek pasimankštinkite dar lovoje – pajudinkite rankas bei kojas, „pavažiuokite dviračiu“ ir tik tada kelkitės.
Patartina išgerti iš vakaro prie lovos atsineštą stiklinę vandens. Tai padės išjudinti kraujotaką. Po tokio pasiruošimo kraujo apytaka taps normali ir atsistojus neapsvaigs galva. Kas rytą darykite mankštą, apsiprauskite kontrastiniu dušu, pamasažuokite kaklo sritį.
Kraujo spaudimą veiksmingai didina jėgos, atsipalaidavimo pratimai. Juos derinkite su diafragminiu kvėpavimu: įkvėpdami pilvą išpūskite, o iškvėpdami įtraukite. Po tokių rytinių procedūrų išgerkite kavos ar stiprios arbatos puodelį.
Jei kava netrukdo užmigti, vienas puodelis prieš miegą padės išlaikyti pastovų kraujospūdį naktį.
Naudinga pasinaudoti įvairiomis procedūromis. Tonizuojamasis povandeninis masažas, perlinės, sūkurinės vonios natūraliai pakelia kraujospūdį.
Savijautą gali pagerinti ir tinkama mityba. Kasdien valgykite vaisių, daržovių, grūdų, riešutų, įvairių sėklų, daigų. Juose yra daug vertingų medžiagų: baltymų, nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų, mineralų, įvairių kitokių medžiagų, suteikiančių organizmui gyvybinės energijos, padedančių įveikti hipotoniją.
Žemu kraujospūdžiu besiskundžiantys žmonės turėtų vartoti daugiau maisto produktų, kuriuose yra geležies (jautienos, kepenėlių, pupų, džiovintų abrikosų, razinų, granatų, migdolų, morkų, petražolių ir kt.), folio rūgšties (lašišos, tuno, sardinių, graikinių riešutų, kopūstų ir kt.).
