Žaiz­dos tvars­ty­mas: mar­lės nau­do­ji­mas lie­ka pra­ei­ty­je

Vi­suo­me­nei se­nė­jant dau­gė­ja žmo­nių, ku­riems bū­ti­na nuo­la­ti­nė svei­ka­tos prie­žiū­ra. Vis ak­tu­a­les­ne pro­ble­ma tam­pa lė­ti­nių, sun­kiai gy­jan­čių žaiz­dų gy­dy­mas.

No­rint tai daryti efek­ty­viai, rei­kia rem­tis ne tik nau­jo­mis me­to­di­ko­mis, bet ir pa­si­rink­ti tin­ka­mus tvars­čius bei an­ti­sep­ti­nes prie­mo­nes.

Ski­ria kom­plek­si­nį gy­dy­mą

Žaiz­dos įvai­rio­se kū­no vie­to­se ga­li at­si­ver­ti dėl įvai­rių prie­žas­čių, pa­vyz­džiui, in­fek­ci­jos, nu­de­gi­mų, on­ko­lo­gi­nių li­gų, po ope­ra­ci­jų.

„Pa­cien­tų su lė­ti­nė­mis žaiz­do­mis, opo­mis li­go­ni­nė­je su­lau­kia­me vis dau­giau. Tai le­mia ir tai, kad ne­ma­žai po­li­kli­ni­ko­se dir­ban­čių chi­rur­gų ne­be­no­ri pa­tys gy­dy­ti to­kių žaiz­dų, nes tai – il­gas, ne tik daug ži­nių, bet ir kan­try­bės rei­ka­lau­jan­tis dar­bas“, – pa­ste­bė­jo VUL San­ta­ros kli­ni­kų Krau­ja­gys­lių re­konst­ruk­ci­nės ir en­do­vas­ku­li­nės chi­rur­gi­jos cen­tro gy­dy­to­ja krau­ja­gys­lių chi­rur­gė dr. In­gri­da Aša­kie­nė.

Pa­sak jos, žaiz­das la­bai svar­bu tiks­liai nu­sta­ty­ti ir skir­ti kom­plek­si­nį gy­dy­mą. Ki­tu at­ve­ju no­ri­mas re­zul­ta­tas ne­bus pa­siek­tas, ga­li pra­si­dė­ti kom­pli­ka­ci­jos.

„Da­lis pa­cien­tų pa­ten­ka į pri­ėmi­mo sky­rių dėl ne­tin­ka­mo žaiz­dų gy­dy­mo. Kai in­fek­ci­ja iš­plin­ta, ga­li bū­ti pa­žei­džia­mi šir­dies vož­tu­vai, ki­ti or­ga­nai, pra­si­de­da inks­tų, ke­pe­nų funk­ci­jos ne­pa­kan­ka­mu­mas. Tai pa­lie­čia ir jau­nes­nio am­žiau­as žmo­nes“, – aiš­ki­no gy­dy­to­ja.

Kli­ni­ko­se šie pa­cien­tai pa­ten­ka į įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tų – die­to­lo­gų, der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gų, ben­drų­jų chi­rur­gų, slau­gos spe­cia­lis­tų – ran­kas. Pir­miau­sia įver­ti­na­ma, ar nė­ra krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mo, to­liau – ar nė­ra in­fek­ci­jos, gre­tu­ti­nės li­gos. To­kie žmo­nės daž­nai ser­ga cuk­ri­niu dia­be­tu, nu­tu­ki­mu.

„Pa­vyz­džiui, kai ku­rių pa­cien­tų ne­pra­de­du gy­dy­ti, kol ne­su­da­ro­mas mi­ty­bos pla­nas. Su­re­gu­lia­vus mi­ty­bą gau­na­ma pa­kan­ka­mai bal­ty­mų, žaiz­dos gi­ji­mui rei­ka­lin­gų me­džia­gų­“, – pa­sa­ko­jo spe­cia­lis­tė.

Re­ko­men­duo­ja­ma drėg­na te­ra­pi­ja

At­stačius krau­jo­ta­ką, pa­rin­kus rei­kia­mą gre­tu­ti­nės pa­to­lo­gi­jos gy­dy­mą, bū­ti­na pa­si­rū­pin­ti tin­ka­ma žaiz­dos prie­žiū­ra ir tvars­čiu.

„Tvarsčių cha­rak­te­ris­ti­kos yra skir­tin­gos. Vi­si jie yra ge­ri, bet tik esant tam tik­rai žaiz­dos gi­ji­mo sta­di­jai. Di­džiau­sia klai­da kal­bant apie vie­ti­nį žaiz­dų gy­dy­mą, kad kon­kre­čio­je gi­ji­mo sta­di­jo­je pa­ren­ka­mas ne tas tvars­tis. Ne­ga­li­ma po vie­no tvars­ty­mo spręs­ti, ar tvars­tis gy­do veiks­min­gai, įver­ti­ni­mui bū­ti­nas il­ges­nis lai­kas“, – pa­brė­žė I. Aša­kie­nė.

Ji at­krei­pė dė­me­sį, kad nors il­gą lai­ką žaiz­dos bu­vo gy­do­mos sau­sai, šiuo­lai­ki­nės lė­ti­nių žaiz­dų gy­dy­mo re­ko­men­da­ci­jos re­mia­si drėg­nos te­ra­pi­jos prin­ci­pu.

„Drėg­no­je ap­lin­ko­je grei­čiau mig­ruo­ja ląs­te­lės, ska­ti­na­mas nau­jų ląs­te­lių dau­gi­ni­ma­sis, ne­si­for­muo­ja ša­šas ir ran­das, ir tai le­mia grei­tes­nį gi­ji­mą. To­kią ap­lin­ką žaiz­do­je pa­lai­ko šiuo­lai­ki­niai tvars­čiai – hid­ro­ko­loi­di­niai, al­gi­na­ti­niai, pu­tų, si­li­ko­niai, ge­li­niai tvars­čiai“, – kal­bė­jo gy­dy­to­ja, pri­dur­da­ma, kad di­džiau­sią prak­ti­nę pa­tir­tį tu­ri su­kau­pu­si gy­dant žaiz­das la­biau­siai iš­tir­tais hid­ro­ko­loi­di­niais tvars­čiais.

„Jie la­bai ge­rai ab­sor­buo­ja ek­su­da­tą, pa­lai­ko drėg­ną ap­lin­ką žaiz­do­je, kar­tu ska­ti­na­ma fib­ri­no­li­zė, an­gio­ge­ne­zė, ne­ža­lo­ja­mi žaiz­dos au­di­niai“, – sa­kė krau­ja­gys­lių chi­rur­gė.

Pa­vo­jų su­ke­lia biop­lė­ve­lė

Gy­dy­to­ja pa­brė­žė, kad gy­dant žaiz­das itin svar­bu kon­tro­liuo­ti in­fek­ci­ją. Ki­tu at­ve­ju ne tik ga­li bū­ti stab­do­mas žaiz­dos gi­ji­mas, bet ir kil­ti grės­min­gos kom­pli­ka­ci­jos – ga­lū­nių am­pu­ta­ci­ja, krau­jo už­krė­ti­mas.

„Ypač pa­vo­jin­ga, jei žaiz­dą den­gia biop­lė­ve­lė. Tai tar­si „šar­vas“, ku­rį pa­si­ga­mi­na bak­te­ri­jos, siek­da­mos iš­lik­ti, ap­si­sau­go­ti nuo jas ga­lin­čių su­nai­kin­ti iš­ori­nių veiks­nių. Biop­lė­ve­lė yra in­fek­ci­jos šal­ti­nis.

Ji stab­do žaiz­dos gi­ji­mą. De­ja, įpras­ti dez­in­fek­tan­tai biop­lė­ve­lės ne­įvei­kia, o me­cha­ni­nis jos nu­va­ly­mas duo­da tik trum­pa­lai­kį efek­tą“, – kal­bė­jo I. Aša­kie­nė.

No­rint pa­siek­ti sėk­min­gų žaiz­dos gy­dy­mo re­zul­ta­tų, svar­biau­sia ne­už­si­im­ti sa­vi­gy­da.

„Tvars­tant žaiz­das ne­tu­rė­tų bū­ti nau­do­ja­ma mar­lė, ji ne­pa­lai­ko rei­kia­mos gi­ji­mui drėgnos ap­lin­kos, il­gi­na žaiz­dos gi­ji­mą. Taip pat ati­džiai rei­kė­tų rink­tis an­ti­sep­ti­nes prie­mo­nes. Bri­lian­ti­nė ža­lu­ma, ka­lio per­man­ga­na­tas ar van­de­ni­lio pe­rok­si­do tir­pa­las lė­ti­nių žaiz­dų prie­žiū­rai ne­nau­do­ja­mi“, – įspė­jo gy­dy­to­ja.

Tvars­tant žaiz­das ne­tu­rė­tų bū­ti nau­do­ja­ma mar­lė, ji ne­pa­lai­ko rei­kia­mos gi­ji­mo ap­lin­kos, il­gina žaiz­dos gi­ji­mą. Taip pat ati­džiai rei­kė­tų rink­tis an­ti­sep­ti­nes prie­mo­nes.

„Da­lis pa­cien­tų pa­ten­ka į pri­ėmi­mo sky­rių dėl ne­tin­ka­mo žaiz­dų gy­dy­mo. Kai in­fek­ci­ja iš­plin­ta, ga­li bū­ti pa­žei­džia­mi šir­dies vož­tu­vai, ki­ti or­ga­nai, pra­si­de­da inks­tų, ke­pe­nų funk­ci­jos ne­pa­kan­ka­mu­mas. Tai pa­lie­čia ir jau­nes­nio am­žiaus žmo­nes“, – aiš­ki­no gy­dy­to­ja krau­ja­gys­lių chi­rur­gė dr. In­gri­da Aša­kie­nė.