aA
Vi­suo­me­nei se­nė­jant dau­gė­ja žmo­nių, ku­riems bū­ti­na nuo­la­ti­nė svei­ka­tos prie­žiū­ra. Vis ak­tu­a­les­ne pro­ble­ma tam­pa lė­ti­nių, sun­kiai gy­jan­čių žaiz­dų gy­dy­mas.
© Shutterstock

No­rint tai daryti efek­ty­viai, rei­kia rem­tis ne tik nau­jo­mis me­to­di­ko­mis, bet ir pa­si­rink­ti tin­ka­mus tvars­čius bei an­ti­sep­ti­nes prie­mo­nes.

Ski­ria kom­plek­si­nį gy­dy­mą

Žaiz­dos įvai­rio­se kū­no vie­to­se ga­li at­si­ver­ti dėl įvai­rių prie­žas­čių, pa­vyz­džiui, in­fek­ci­jos, nu­de­gi­mų, on­ko­lo­gi­nių li­gų, po ope­ra­ci­jų.

„Pa­cien­tų su lė­ti­nė­mis žaiz­do­mis, opo­mis li­go­ni­nė­je su­lau­kia­me vis dau­giau. Tai le­mia ir tai, kad ne­ma­žai po­li­kli­ni­ko­se dir­ban­čių chi­rur­gų ne­be­no­ri pa­tys gy­dy­ti to­kių žaiz­dų, nes tai – il­gas, ne tik daug ži­nių, bet ir kan­try­bės rei­ka­lau­jan­tis dar­bas“, – pa­ste­bė­jo VUL San­ta­ros kli­ni­kų Krau­ja­gys­lių re­konst­ruk­ci­nės ir en­do­vas­ku­li­nės chi­rur­gi­jos cen­tro gy­dy­to­ja krau­ja­gys­lių chi­rur­gė dr. In­gri­da Aša­kie­nė.

Pa­sak jos, žaiz­das la­bai svar­bu tiks­liai nu­sta­ty­ti ir skir­ti kom­plek­si­nį gy­dy­mą. Ki­tu at­ve­ju no­ri­mas re­zul­ta­tas ne­bus pa­siek­tas, ga­li pra­si­dė­ti kom­pli­ka­ci­jos.

„Da­lis pa­cien­tų pa­ten­ka į pri­ėmi­mo sky­rių dėl ne­tin­ka­mo žaiz­dų gy­dy­mo. Kai in­fek­ci­ja iš­plin­ta, ga­li bū­ti pa­žei­džia­mi šir­dies vož­tu­vai, ki­ti or­ga­nai, pra­si­de­da inks­tų, ke­pe­nų funk­ci­jos ne­pa­kan­ka­mu­mas. Tai pa­lie­čia ir jau­nes­nio am­žiau­as žmo­nes“, – aiš­ki­no gy­dy­to­ja.

Kli­ni­ko­se šie pa­cien­tai pa­ten­ka į įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tų – die­to­lo­gų, der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gų, ben­drų­jų chi­rur­gų, slau­gos spe­cia­lis­tų – ran­kas. Pir­miau­sia įver­ti­na­ma, ar nė­ra krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mo, to­liau – ar nė­ra in­fek­ci­jos, gre­tu­ti­nės li­gos. To­kie žmo­nės daž­nai ser­ga cuk­ri­niu dia­be­tu, nu­tu­ki­mu.

„Pa­vyz­džiui, kai ku­rių pa­cien­tų ne­pra­de­du gy­dy­ti, kol ne­su­da­ro­mas mi­ty­bos pla­nas. Su­re­gu­lia­vus mi­ty­bą gau­na­ma pa­kan­ka­mai bal­ty­mų, žaiz­dos gi­ji­mui rei­ka­lin­gų me­džia­gų­“, – pa­sa­ko­jo spe­cia­lis­tė.

Re­ko­men­duo­ja­ma drėg­na te­ra­pi­ja

At­stačius krau­jo­ta­ką, pa­rin­kus rei­kia­mą gre­tu­ti­nės pa­to­lo­gi­jos gy­dy­mą, bū­ti­na pa­si­rū­pin­ti tin­ka­ma žaiz­dos prie­žiū­ra ir tvars­čiu.

„Tvarsčių cha­rak­te­ris­ti­kos yra skir­tin­gos. Vi­si jie yra ge­ri, bet tik esant tam tik­rai žaiz­dos gi­ji­mo sta­di­jai. Di­džiau­sia klai­da kal­bant apie vie­ti­nį žaiz­dų gy­dy­mą, kad kon­kre­čio­je gi­ji­mo sta­di­jo­je pa­ren­ka­mas ne tas tvars­tis. Ne­ga­li­ma po vie­no tvars­ty­mo spręs­ti, ar tvars­tis gy­do veiks­min­gai, įver­ti­ni­mui bū­ti­nas il­ges­nis lai­kas“, – pa­brė­žė I. Aša­kie­nė.

Ji at­krei­pė dė­me­sį, kad nors il­gą lai­ką žaiz­dos bu­vo gy­do­mos sau­sai, šiuo­lai­ki­nės lė­ti­nių žaiz­dų gy­dy­mo re­ko­men­da­ci­jos re­mia­si drėg­nos te­ra­pi­jos prin­ci­pu.

„Drėg­no­je ap­lin­ko­je grei­čiau mig­ruo­ja ląs­te­lės, ska­ti­na­mas nau­jų ląs­te­lių dau­gi­ni­ma­sis, ne­si­for­muo­ja ša­šas ir ran­das, ir tai le­mia grei­tes­nį gi­ji­mą. To­kią ap­lin­ką žaiz­do­je pa­lai­ko šiuo­lai­ki­niai tvars­čiai – hid­ro­ko­loi­di­niai, al­gi­na­ti­niai, pu­tų, si­li­ko­niai, ge­li­niai tvars­čiai“, – kal­bė­jo gy­dy­to­ja, pri­dur­da­ma, kad di­džiau­sią prak­ti­nę pa­tir­tį tu­ri su­kau­pu­si gy­dant žaiz­das la­biau­siai iš­tir­tais hid­ro­ko­loi­di­niais tvars­čiais.

„Jie la­bai ge­rai ab­sor­buo­ja ek­su­da­tą, pa­lai­ko drėg­ną ap­lin­ką žaiz­do­je, kar­tu ska­ti­na­ma fib­ri­no­li­zė, an­gio­ge­ne­zė, ne­ža­lo­ja­mi žaiz­dos au­di­niai“, – sa­kė krau­ja­gys­lių chi­rur­gė.

Pa­vo­jų su­ke­lia biop­lė­ve­lė

Gy­dy­to­ja pa­brė­žė, kad gy­dant žaiz­das itin svar­bu kon­tro­liuo­ti in­fek­ci­ją. Ki­tu at­ve­ju ne tik ga­li bū­ti stab­do­mas žaiz­dos gi­ji­mas, bet ir kil­ti grės­min­gos kom­pli­ka­ci­jos – ga­lū­nių am­pu­ta­ci­ja, krau­jo už­krė­ti­mas.

„Ypač pa­vo­jin­ga, jei žaiz­dą den­gia biop­lė­ve­lė. Tai tar­si „šar­vas“, ku­rį pa­si­ga­mi­na bak­te­ri­jos, siek­da­mos iš­lik­ti, ap­si­sau­go­ti nuo jas ga­lin­čių su­nai­kin­ti iš­ori­nių veiks­nių. Biop­lė­ve­lė yra in­fek­ci­jos šal­ti­nis.

Ji stab­do žaiz­dos gi­ji­mą. De­ja, įpras­ti dez­in­fek­tan­tai biop­lė­ve­lės ne­įvei­kia, o me­cha­ni­nis jos nu­va­ly­mas duo­da tik trum­pa­lai­kį efek­tą“, – kal­bė­jo I. Aša­kie­nė.

No­rint pa­siek­ti sėk­min­gų žaiz­dos gy­dy­mo re­zul­ta­tų, svar­biau­sia ne­už­si­im­ti sa­vi­gy­da.

„Tvars­tant žaiz­das ne­tu­rė­tų bū­ti nau­do­ja­ma mar­lė, ji ne­pa­lai­ko rei­kia­mos gi­ji­mui drėgnos ap­lin­kos, il­gi­na žaiz­dos gi­ji­mą. Taip pat ati­džiai rei­kė­tų rink­tis an­ti­sep­ti­nes prie­mo­nes. Bri­lian­ti­nė ža­lu­ma, ka­lio per­man­ga­na­tas ar van­de­ni­lio pe­rok­si­do tir­pa­las lė­ti­nių žaiz­dų prie­žiū­rai ne­nau­do­ja­mi“, – įspė­jo gy­dy­to­ja.

Tvars­tant žaiz­das ne­tu­rė­tų bū­ti nau­do­ja­ma mar­lė, ji ne­pa­lai­ko rei­kia­mos gi­ji­mo ap­lin­kos, il­gina žaiz­dos gi­ji­mą. Taip pat ati­džiai rei­kė­tų rink­tis an­ti­sep­ti­nes prie­mo­nes.

„Da­lis pa­cien­tų pa­ten­ka į pri­ėmi­mo sky­rių dėl ne­tin­ka­mo žaiz­dų gy­dy­mo. Kai in­fek­ci­ja iš­plin­ta, ga­li bū­ti pa­žei­džia­mi šir­dies vož­tu­vai, ki­ti or­ga­nai, pra­si­de­da inks­tų, ke­pe­nų funk­ci­jos ne­pa­kan­ka­mu­mas. Tai pa­lie­čia ir jau­nes­nio am­žiaus žmo­nes“, – aiš­ki­no gy­dy­to­ja krau­ja­gys­lių chi­rur­gė dr. In­gri­da Aša­kie­nė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Liberalų krizė apima visą Lietuvą: Pagėgiuose spaudžiama ranka Komskiui, Klaipėdoje bręsta skilimas (34)

Liberalų sąjūdžio Pagėgių skyrius subyrėjo – didžioji dauguma nusprendė trauktis iš...

Atlygis už neryžtingumą: ką Putinui davė „neveiksmingos“ sankcijos (71)

Nepaisant to, kad iš esmės kiekvieną savaitę galima išgirsti apie naujas sankcijas Rusijai arba...

Įspėjimas pirkėjams: apžiūrėkite įsigytus vaisius, nes juose gali būti adatų (82)

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įspėja vartotojus būti budrius – šalies...

Garsus britų ekspertas apie pergudrautą Maskvą: užklupome juos nelauktai (112)

Sankt Peterburgo naujienų portalas „Fontanka.ru“ paskelbė trečio įtariamojo Sergejaus...

Kitą sekmadienį vėl suksime laikrodžius (101)

Kitą sekmadienį, spalio 28 dieną, 4 valandą nakties persuksime laikrodžius viena valanda atgal ir...

Pravieniškėse veikusio nusikalstamo susivienijimo byla nebus grąžinta prokuratūrai (5)

Vilniaus apygardos teismas penktadienį paskelbė, kad negrąžina prokuratūrai bylos dėl...

Menas viešosiose erdvėse tampa konfliktų priežastimi: ar jo išvis reikia? Iš MO muziejaus atidarymo (1)

Menas, rodomas viešosiose erdvėse, pasiekia platesnę auditoriją nei rodomas muziejuje, bet jis...

Su Gražuliu pas notarę dėl vaiko išlaikymo susitikusi Birutė neatsistebi: vaizdelis buvo kaip iš „TV pagalbos“ (190)

Skandalą dėl savo nesantuokinio ir iš pradžių slėpto vaikelio Lietuvoje sukėlęs politikas...

Rudenį namai pakvimpa pyragais: 3 receptai, kurie sušildys

Geras filmas ar knyga, garuojantis puodelis arbatos ir nuostabaus skonio pyragas . Argi tai neskamba...