aA
Nors šalies parduotuvių lentynos lūžta nuo maisto produktų gausos,o akys pasiklysta jų įvairovėje, prekybos centruose dažnas, besirūpinantis savo šeimos sveikata, prasitaria – nėra ką valgyti. Ilgai, bet atidžiai „šifruojant“ etiketes, į pirkinių krepšelius stengiamasi įsimesti tik tuos produktus, kurie, neabejojama, nesukels jokio pavojaus sveikatai.
Maistas
© Corbis/Scanpix

VšĮ „Sveiko vaiko instituto“ (SVI) įkūrėjai Agnė Zakarevičiūtė ir Linas Šivis pastebi, kad labai dažnai žmonėms sunku išsirinkti kokybiškų, sveikatai nepavojingų maisto produktų dėl informacijos stokos apie galimą konkrečių cheminių priedų poveikį.

Beje, vykdant informacinę kampaniją apie maisto priedus, žymimus E numeriais, šio instituto įkurtoje svetainėje pateikiamos konkrečių produktų nuotraukos su išsamiu komentaru apie juose esančius priedus bei jų poveikį organizmui. Tai patogu paprastiems pirkėjams, pavyzdžiui, norint sužinoti, ar pamėgtas šokoladas ar jogurtas tikrai nekelia jokio pavojaus sveikatai.

Su nepelno siekiančios organizacijos, kurios pagrindinis tikslas – padidinti natūralesnių maisto produktų pasirinkimą Lietuvoje, viena iš įkūrėjų Agne Zakarevičiūte kalbėjomės apie tai, ką daryti, kad šalyje būtų kuo daugiau saugių maisto produktų.

- Kaip kilo mintis įkurti tokią svetainę?

Agnė Zakarevičiūtė
Agnė Zakarevičiūtė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Universitete rašydami mokslo darbą apie globalias maisto tendencijas netikėtai pastebėjome, kad nėra vienodos įstatyminės bazės: vieni maisto priedai E, uždrausti JAV, Kanadoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, leidžiami Europos Sąjungoje. Kodėl taip atsitinka? Dažniausiai teisinamasi, kad tai dėl skirtingų prekybos sutarčių. Kiekvienoje šalyje yra savo lobistų.

Kadangi turėjome galimybę, nusprendėme pasidalinti šia informacija su kitais. Maistiniai E priedai yra natūralūs arba chemiškai susintetinti. Kai kurie iš jų gali daryti neigiamą poveikį žmogaus organizmui (ypač esant polinkiui į konkrečią ligą), kitų poveikis sveikatai neutralus. Mūsų tikslas – informuoti visuomenę, kad ji turėtų žinių ir jomis remdamasi galėtų rinktis.

- Kaip atsidarius svetainei pasikeitė gamintojų elgesys? Kokia šiuo atveju yra kitų šalių patirtis?

Pastebėjome, kad kai kurie gamintojai produktų sudėtį pradėjo rašyti ne skaitmenimis, o žodžiais. Be to, atsirado daugiau užrašų, kaip antai „Be priedų“, „Be konservantų“, „Be E“. Tačiau negalima vien tik jais pasitikėti, reikia būti apdairiems ir visada skaityti sudėtį, nes maisto priedai – tai ne tik konservantai. Taigi nors etiketėje nurodyta, kad produktas pagamintas be konservantų, jame vis tiek gali būti dažiklių, saldiklių ar skonio stipriklių. Pastebėjome ir gerų pavyzdžių: štai vienas gamintojas neseniai iš vieno gaminio linijos pašalino skonio stipriklį E621. Gal ir Lietuvos gamintojai pamažu pradės vadovautis socialiai atsakingo verslo praktika, tai yra rūpintis ne tik pelnu, bet ir savo bendruomene.

Viešėdami kitose šalyse, atkreipėme dėmesį, kad ekologinių produktų lentynos daug didesnės nei Lietuvoje ir gana sunku rasti produktų, kuriuose yra pavojingų maisto priedų. Tai lemia pati visuomenė: jeigu šalyje jaučiamas tokių produktų poreikis, jis ir bus patenkintas.

- Ne vienam gali kilti klausimas, kiek Jūsų pateikiama informacija yra patikima?

Mes remiamės tik oficialiais šaltiniais – nacionalinėmis šalių duomenų bazėmis, kur yra nurodyta, kokius maisto priedus leidžiama naudoti toje šalyje, taip pat rimtuose Anglijos, JAV, kitų šalių universitetuose atliktais moksliniais tyrimais. Internete gausu menkavertės informacijos, todėl pirmiausia reikia išmokti atsirinkti oficialius šaltinius.

- Jūsų nuomone, ko reikėtų, kad parduotuvėse atsirastų daugiau sveikatai nepavojingų maisto produktų?

Reikalauti tokių produktų. Jeigu prekybos centruose vietoj dažikliais nuspalvinto maisto produkto ar gėrimo kiekvienas rinksis natūralų, ilgainiui jų pasirinkimas tik didės, o kaina – mažės. Todėl kiekvienam svarbu domėtis, skaityti sudėtį ir dalintis savo žiniomis su kitais. Maistas neturi kenkti, jis turi papildyti organizmo atsargas. Natūralus maistas turi tapti norma, tačiau taip bus tik tada, kai visuomenėje susidarys kritinė masė, kuri to pareikalaus.

Aišku, visada reikia pradėti nuo mažų žingsnelių, todėl pradžioje siūlome tiesiog palikti lentynoje tą maisto produktą, kurio sudėties etiketėje rasite daugiausia diskusijų keliantį skonio ir kvapo stipriklį mononatrio glutamatą (E621), narkotiką, priverčiantį persivalgyti.

- Diskutuojant apie įvairius cheminius priedus, tenka išgirsti nuomonių, kad baimintis nėra jokios priežasties, mat jų kiekis maisto produktuose yra griežtai kontroliuojamas. Ar leistinos normos tikrai yra nepavojingos mūsų sveikatai?

Tiesą sakant, Vokietijoje XX a. trečiajame dešimtmetyje pasitaikė keletas mirties atvejų dėl intoksikacijos nitritu mėsos produktuose, tačiau nuo tada leidžiama vartoti norma labai sumažinta ir dabar laikoma sveikatai nepavojinga.

Didžiausią nerimą kelia tai, kad leistina maisto priedų dozė apskaičiuota suaugusio žmogaus svoriui ir penkis šešis kartus viršija vaikams leistinas normas. Be to, žmogus per dieną gali suvalgyti net kelis produktus, kuriuose yra to paties priedo, ir taip bus viršyta leistina norma.
Nereikia vengti visų maisto priedų tik todėl, kad produkto sudėtyje yra E, nes E gali būti pieno rūgštis, vyno actas ar vitaminas E. Reikia skaityti sudėtis ir išmokti atsirinkti. Žinoma, iš pradžių reikia sužinoti visas E reikšmes.

SVI gamintojams siūlo tam tikrus produktus paženklinti specialiu ženklu, rodančiu, kad  produktą saugu vartoti. Prekinis ženklas suteikiamas ištyrus produkto sudėtįNacionalinėje maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) laboratorijoje arba Kauno technologijos universiteto Maisto institute. Gavęs prašymą iš gamintojo institutas atsitiktinai pasirinktame prekybos centre nuperka gaminį ir ištiria.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

DELFI Dėmesio centre: ar tikrai gyvenimas Lietuvoje sustotų, jei 2019 m. valstybės biudžetas bent kol kas nebūtų priimtas? (24)

DELFI Dėmesio centre - pokalbis su finansų ministru Viliumi Šapoka ir Seimo biudžeto ir finansų...

Andrius Tapinas. Spjausit mokytojams į akis? Nesistebėkit, jei bus atsakymas (834)

„Išėjo ne tiek ir daug žmonių “ – viešai sako premjeras Saulius Skvernelis .

LKL teisėjų galva – apie peštynes Kaune ir Šaro veiksmus jose, skandalą Pasvalyje bei galimas sankcijas laida „Krepšinio zona“ (4)

Pastarosios dienos Lietuvos krepšinyje buvo tokios karštos ir aistringos, kad suvaldyti aikštėse...

Statkevičiui nepatiko Julijos Janus kritika, tad šis rėžė atgal: stora esi, bulvės veidu ir kugelio smegenim (65)

Prieš keletą dienų dizainerė Julija Janus išreiškė savo nuomonę apie Juozo Statkevičiaus...

Sinoptikai žada tikrą žiemą: Lietuvą užgrius sniegas ir šaltis (55)

Antradienio dieną bus debesuota su pragiedruliais. Kritulių nedaug ir tik vietomis, didžiausia...

Aplinkos ministerija gali atitekti Kirkilo socialdarbiečiams (203)

Skiriant naujuosius ministrus, neatmetama, kad Aplinkos ministerijos kuravimas bus perleistas Lietuvos...

Lietuvė išdavė priežastį, kodėl tautiečiai taip pamėgo Turkiją: atostogos tik priedanga (118)

Kelionės po Turkiją keičia savo veidą. Anksčiau poilsiauti Antalijos ar Kemero viešbučiuose su...

Po metų darbo Tokijuje lietuvis suprato: japonai pažengę ne visose srityse (7)

„Mane labiausiai sužavėjo japonų mentalitetas. Jie visada galvoja apie žmones aplinkui. Japonai...

Lietuvos miestų eglių kova: išrinkite gražiausią žaliaskarę! (92)

Eglučių įžiebimo maratonas jau pasibaigė – tikriausiai Lietuvoje neliko nė vienos miestelio...

Tėvas vėl verčia raudonuoti Meghan Markle: patvirtino skandalingą bičiulio pasakojimą apie dukros tikrąjį veidą (12)

Meghan Markle tėvas jaučiasi įskaudintas dukters dėmesio stokos ir viešai jai primena, kad net...