Dusulys – didelio pavojaus ženklas
Krūtinės skausmas, padažnėjęs širdies ritmas, dusulys – tai pirmieji požymiai, kad ūmiai užsikimšo plaučių arterija. Dūstančiam žmogui būtina kuo skubiau iškviesti medicininę pagalbą.
„Ištikus plaučių embolijos priepuoliui, žmogų gali ištikti staigi mirtis“, – teigia Vilniaus miesto klinikinės ligoninės II kraujagyslių chirurgijos skyriaus gydytoja kraujagyslių chirurgė Aušrinė Navickienė. Tik trys iš keturių susirgusiųjų yra išgelbėjami.
Plaučių arterijos užsikimšimas, dar vadinamas plaučių embolija, yra viena dažniausių ir sudėtingiausių giliųjų venų, kurios yra galūnėse – kojose ir rankose, trombozės komplikacijų. „Arterijomis kraujas atiteka į galūnes, o venomis – išteka atgal į širdį. Jei venoje susidaro krešulys, jis užkemša kraujagyslę, ir kraujas ja nebegali tekėti“, – aiškina gydytoja.
Kai susidaro trombas, pavojingiausia yra pirmoji savaitė, mat tuomet didžiausia tikimybė, kad jis gali atitrūkti nuo kraujagyslės sienelių ir su kraujo srove nukeliauti į plaučius.
Pasak gydytojos, jeigu atitrūksta mažos trombo dalys, jos nukeliauja į smulkias plaučių venų šakutes ir jas užkemša. Tokiu atveju žmogus gali jausti lengvą dusulį, jį gali ištikti kosulio priepuoliai. Tačiau jeigu plaučius pasiekia didelis trombas, jis gali užkimšti plaučių arteriją. Tada žmogų gali ištikti staigi mirtis. Maždaug 1 iš 10 mirties atvejų ligoninėje įvyksta dėl būtent plaučių embolijos.
Gydytoja Aušrinė Navickienė teigia, kad kuo ilgiau žmogus būna nejudrus, tuo didesnė tikimybė, kad jam susidarys trombas. Daivos Liubimirskaitės nuotr.
Manoma, kad Lietuvoje kasmet venų tromboembolija, taip vadinama giliųjų venų trombozė ir plaučių embolija, suserga apie trys tūkstančiai žmonių, tačiau kiek jų yra iš tiesų, nežinoma, nes šalyje nėra trombozės atvejų registro. Pasaulyje nuo šios ligos žmogus miršta kas 37 sekundes, per metus bemaž milijonas – du kartus daugiau nei nuo krūties, prostatos vėžio, AIDS ir eismo įvykių kartu sudėjus.
Galima ir nepastebėti
Pasak gydytojos, jeigu žmogus vaikšto, jam įtarti ligą nesunku – pirmiausia koja ar ranka sutinsta, įsitempia, tampa kieta, paspaudus skaudamą vietą, nelieka žymės, oda net blizga, pamėlsta ir labai skauda. Taip dažniausiai atsitinka staiga ir tik vienoje galūnėje.
„Daug blogiau, kai trombozė įvyksta ligoniams, negalintiems pasikelti po operacijų, traumų. Tada simptomų gali ir nebūti – galūnė nelabai sutinsta, gal truputį skauda, bet daug kas mano, kad taip yra dėl traumos“, – teigia A. Navickienė.
Kuo ilgiau ligonis guli nejudrus, tuo didesnė tikimybė, kad jam susidarys trombas. Tai ypač aktualu žmonėms, kuriems yra keičiami klubo ar kelio sąnariai. Tokių operacijų per metus Lietuvoje atliekama apie 7 tūkstančius.
Ši pavojinga būklė gali išsivystyti ir žmonėms, kuriems yra lūžę galūnių kaulai, nes po traumos žmogus net tris mėnesius negali priminti kojos, ir nesvarbu, kad jis su ramentais kone bėgioja po miestą, sužalota koja vis tiek išlieka nejudri.
„Todėl po tokių operacijų būtina gerti kraują skystinančių vaistų“, – tikina gydytoja.
Gali ištikti kiekvieną
Nuo trombozės neapsaugotas nė vienas suaugęs žmogus. Ji gali išsivystyti net vaikams. Specialistė pasakoja, kad neseniai teko gydyti 13 metų mergaitę, kuriai buvo užsikimšusios visos giliosios venos. Tiesa, ši liga dažniausiai užklumpa vaikus, kurie gimė neturėdami už kraujo skystinimą atsakingo kraujo faktoriaus. Kitiems trombai giliosiose venose paprastai susiformuoja dėl ilgai trunkančio nejudrumo, pavyzdžiui, ilgai važiuojant automobiliu ar skrendant lėktuvu.
„Jei skrendate į Niujorką, lėktuvo krėsle praleistų vienuolikos valandų gali pakakti, kad kojose susidarytų trombas. Skysčių netekimas, – o tai irgi dažnai nutinka skrendant, – gausus prakaitavimas riziką dar padidina“, – aiškina A. Navickienė.
Giliųjų venų trombozę dažnai išprovokuoja ir hormoninių vaistų vartojimas. Šiuos vaistus geria labai daug žmonių. Dar daugiau moterų vartoja hormoninius kontraceptikus.
„Vyresnei kaip 35-erių metų moteriai, vartojančiai kontraceptikus ir rūkančiai, skristi už Atlanto lėktuvu labai pavojinga – ji gali patirti giliųjų venų trombozę“, – teigia specialistė.
Dėl hormonų pusiausvyros sutrikimų trombozė gresia ir sergantiesiems onkologinėmis ligomis. Jei žmogų staiga ištiko giliųjų venų trombozė ir paaiškėja, kad jis nebuvo ilgą laiką nejudrus, gydytojai ieško onkologinės ligos.
Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!
