aA
Vitamino D trūkumas – tylioji epidemija, su kuria visame pasaulyje susiduria daugiau nei milijardas žmonių. Lietuviai – tikrai ne išimtis.
Vitaminas D vasarą: ar lietuviams užtenka tik saulės?
© Shutterstock nuotr.

Būtent jiems šio vitamino trūkumas sukelia kaulų ir sąnarių skausmus, liūdesį, skatina antsvorio atsiradimą, virškinimo sutrikimus, problemas burnoje: kaulo tirpimą, dantų netekimą, burnos gleivinės ligas. Tačiau, kaip su tuo kovoti? Ir ar lietuviams pakanka tik saulės? Šalies statistika rodo, jog ne.

Pasak vitaminų namų „GerVitum“ gydytojo Petro Gervės, saulės efektyvumas Lietuvoje ženkliai mažesnis nei ties pusiauju, todėl gerti vitaminą D ištisus metus ne tik patartina, bet ir privalu, rašoma ptanešime spaudai. Tiesa, kremas nuo saulės – stabdo jo gamybą.

„Dažnas įsitikinęs, jog saulė yra vienintelis būdas pasisemti vitamino D ir, kad jo trūkumą organizme lengvai kompensuos trumpos saulės vonios. Deja, tai netiesa. Saulėtų dienų vasaros metu Lietuvoje vis tik per mažai. O apsauginis kremas nuo saulės, kurio SPV didesnis nei 10, tik sustabdo jo gaminimąsi odoje.

Be to, patiekalai kupini šio vitamino, tokie kaip žuvis ar galvijų kepenys, lyginant su Skandinavijos šalimis, nėra dažni ant lietuviško stalo. Todėl vitamino deficitą malšinti reikia ne tik žiemą, bet ir šiltuoju metų laiku. Būtinai pasitikrinkite sveikatą, atlikite kraujo tyrimus. Kasdien laboratorijoje atlikdami bendrojo vitamino D 25 (OH) kraujo tyrimą, pastebime, kad 8-9 iš 10 atsakymų kraujyje fiksuojamas nepakankamas vitamino D kiekis. Jūs, greičiausiai, būsite šiame sąraše. Tiesa, besimėgaudami saule, bent 10-15 minučių leiskite sau pabūti be apsauginio kremo sluoksnio. Jums tai bus tik į naudą“, – dėstė P. Gervė.

Vitaminu D praturtintus maisto papildus rekomenduotina išbandyti ir vaikams bei senoliams, įsitikinęs gydytojas. Tai veiksminga priemonė augančiam ir senėjančiam organizmui.

„Vaikams vitaminas D būtinas dėl rachito profilaktikos, taip pat veiksmingas ir augančio organizmo formavimuisi, kaulų ir dantų „statybai“, imunitetui. Vyresnio amžiaus žmonėms – dėl dantų ir dantenų ligų, osteoporozės, įvairių vėžinių susirgimų ir endokrininių liaukų veiklos sutrikimų (pvz. diabeto, skydliaukės ligų) prevencijos. Be to, įrodyta, kad vitamino D vartojimas tiesiogiai susijęs su „blogojo“ cholesterolio, kuris yra pagrindinis aterosklerozės ir kraujagyslių ligų sukėlėjas, sumažinimu.

Jo veikimą sustipriną vitaminas K, magnis, ir vitaminas C. Efektas, pradėjus vartoti papildus, pradedamas jausti jau pirmąjį mėnesį. Terapinis (kai yra ženklus deficitas) kursas taikomos 3-6 mėn., atliekant reguliarius kraujo tyrimus. Vėliau, skiriamas palaikomasis kursas. Beje, verta žinoti, jog šis vitaminas veikia ženkliai geriau nei antidepresantai. Jis subalansuoja serotonino apykaitą organizme, užtikrina sklandžią skydliaukės ir smegenų veiklą, harmonizuoja organizmo pusiausvyrą. Todėl jį gerti rekomenduoju visiems, net nėščioms moterims“, – teigė P. Gervė.

Prieš pradedant vitaminų vartojimo kursą, būtina pasitarti su specialistu, rekomenduoja P. Gervė. Gydytojo teigimu, tai leis įvertinti organizmo būklę bei padės skirti tinkamas sveikatinimo priemones.

„Nepaisant to, kad apie 90 proc. lietuvių turi žemesnį nei kritiškai žemą vitamino D lygį, rekomenduotina prieš vartojimą atlikti kraujo tyrimą. Taip pastebimas realus vitamino D poreikis. Atsižvelgiant į lytį, amžių, svorį, net profesiją, nusiskundimus dėl sveikatos sudaromas individualus gydymo planas. Vėliau, kraujo tyrimus rekomenduojama atlikti dukart per metus: pavasarį ir rudenį.

Juk sveikata – nėra prabanga. Skirkite laiko sau, nepamirškite profilaktikos. Pamatysite, laikui bėgant, nebesiskųsite galvos, raumenų, sąnarių skausmais. Nebejusite nuovargio, nekankins nuolatinis peršalimas, slenkantys plaukai ar lūžinėjantys nagai. Be to, nepasikartos skydliaukės sutrikimai, virškinimo problemos, imuniteto nusilpimas ar kiti negalavimai. Tereikės džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu“, – patarė specialistas.

Parengė Austėja Matusaitė

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
5.0000

Top naujienos

Biomedicinos mokslų daktarės verdiktas: šias uogas privalu valgyti kiekvienam (71)

Raudonos, mažos, bet stipraus skonio uogos, kupinos vitaminų ir maistinių medžiagų, augančios...

Socdemų senbuvis demaskuoja Karbauskį: politine prasme tai būtų didžiausia bėda Lietuvai (538)

Nors iki Seimo rinkimų dar liko beveik 3 savaitės, jau dabar skamba garsūs pareiškimai apie...

Tatuiruočių meistras Alytuje atidarė naują pramogų viešbutį, tačiau užeiti į vidų išdrįs ne visi (40)

Prieš mėnesį atverti pirmieji siaubo namai Alytuje kuria planus užkariauti alytiškių ir miesto...

Aurimas Kuckailis | D+ nariams

Ar aš pakankamai vyras? Jei savęs kada to klausei – šis tekstas kaip tik tau (1)

Vyrai negali kalbėti apie tą ar aną, neturi įgūdžių ir nemoka, galbūt draugų kompanijose...

Orai primins vasarą: įšils iki 23 laipsnių (4)

Trečiadienį anticiklonas ir toliau neapleis mūsų šalies. Naktį dangus bus palankus stebėti...

Kairys negailėjo liaupsių Marčiulioniui, Šernius apgailestavo, kad nepavyko įkasti „Rytui“ (12)

„Jie mums neleido žaisti taip, kaip mes norėtume. Su gynyba ir charakteriu mums pavyko...

Gyventojų pasipiktinimas nesutvarkytais šaligatviais apnuogino didesnę problemą: įstatymuose – didžiulė spraga (30)

NT vystytojai, plėtodami gyvenamosios ar komercinės paskirties projektus, infrastruktūrą...

Skirtingi finišai: Ispanijoje – stebinanti pagarba varžovui, Maskvoje – pralaimėjusiojo erzinimas (23)

Pergalė ar medalis dar nėra viskas. Tai patvirtino socialinius tinklus apskriejęs gražus Ispanijos...

Kūno dalis, dėl kurios vis daugiau moterų kreipiasi į plastikos chirurgus: anksčiau norėjo mažinti, dabar – didinti (73)

Ar gali sėdmenys būti per maži? Tikrai taip ir ši problema pasitaiko dažniau, nei galėtume...

Švedijoje dirbantis epidemiologas stebisi Lietuvos kova su koronavirusu: tai nepagrįsta mokslu ir įrodymais (365)

Švedijoje dirbantis biomedicinos mokslų daktaras, epidemiologas Andrius Kavaliūnas stebisi tuo,...

|Maža didelių žinių kaina