Visų pirma, atminkite: diagnozė – tai dar ne nuosprendis. Šiuolaikinė diagnostika padidina galimybes nugalėti krūties vėžį. Jei liga išaiškinta ankstyvojoje stadijoje, tikimybė, kad viskas baigsis gerai, - 94 procentai. Sužinojus diagnozę svarbiausia - nepasiduoti.
Kai kurios moterys pačios aptinka įtartinus sukietėjimus krūtyje ir bijo kreiptis į gydytoją, tačiau neverta pergyventi be reikalo: aštuoniasdešimt procentų tokių auglių – gerybiniai, bet juos vis tiek reikia šalinti, kad nevirstų vėžiniais.
Testas: ar sveikos jūsų krūtys?
Apžiūrėkite krūtis kartą per mėnesį pirmą-antrą dieną po menstruacijų (tuo metu krūtys būna pačios minkščiausios, o tai reiškia, kad jose bus lengviau aptikti įtartinus sukietėjimus).
Uždėkite rankas ant liemens ir atsipalaiduokite, paskui prispauskite jas prie kūno ir įtempkite krūtinės raumenis, po to pakelkite rankas virš galvos ir suspauskite kumščius.
Atkreipkite dėmesį į krūtis ramybės būsenoje ir tada, kai jas truputėlį įtempiate: krūtys turi būti ovalios formos ir išlikti simetriškos.
Pakelkite kairę krūtį dešine ranka ir apžiūrėkite apatinį jos kraštą, o paskui – atvirkščiai.
Kruopščiai apčiupinėkite kiekvieną krūtį, skirdamos ypatingą dėmesį viršutiniai ir apatiniai daliai. Piktybiniai mazgeliai užsimezga būtent šiose srityse.
Atkreipkite dėmesį: galima apžiūrą pradėti nuo spenelio žemyn ir į viršų sukamaisiais judesiais arba nuo krūties pagrindo spiralės pavidalu.
Geriausia krūtis apžiūrėti maudantis po dušu arba gulint ant nugaros. Kairę krūtį tikrinkite dešine ranka, o kairę ranką padėkite po galva. Dešinę krūtį apžiūrėkite tokiu pat principu.
Nedelsiant kreipkitės į mamologą, jeigu...
1. Krūtyje apčiuopėte sukietėjimą. Stambus sukietėjimas suteikia diskomfortą.
2. Oda virš sukietėjimo yra paraudusi ir kur kas karštesnė, panaši į apelsino žievelę, sustorėjusi arba įtraukta, aplink spenelį atsirado opelių ir žvynelių.
3. Spenelis įtrauktas, kamuoja maudimas ir deginimas spenelyje, atsiranda krūties išskyrų.
Diagnostika pagal amžių
Nuo 18 iki 39-erių metų
Kol dar neprasidėjo hormonų persiskirstymas, lydintis klimaksą, krūtyse būna nemažai tankaus liaukinio audinio, kurį geriausia būtų skenuoti ultragarso aparatu. Jis išaiškina nuo 85 iki 95 procentų įtartinų darinių – tai visai pakankamas tikslumas.
Kaip pasiruošti. Svarbiausia – teisingai pasirinkti laiką: suplanuokite apžiūrą pirmoje ciklo pusėje (nuo penktos iki keturioliktos dienos), kai krūtys mažiau patinusios ir neskausmingos. Pamirškite stangrinamąjį gelį ir maitinamąjį kremus, skirtus biustui, krūtų prieš procedūrą niekuo netepkite.
Kas jūsų laukia. Gydytojas užteps ant krūtų specialaus gelio, kad neliktų oro sluoksnio tarp odos ir prietaiso antgalio, kuriuo paskui jis vedžios po krūtis. Neskaudės, nebent bus truputėlį nemalonu – gelis šaldo kūną. Procedūra užtruks penkias-septynias minutes.
Kaip dažnai tai kartoti. Šią procedūrą atlikti reikėtų vieną kartą metuose.
Ar tai kenksminga. Ultragarso tyrimai visiškai nekenksmingi. Šiam tyrimų metodui apribojimų nėra.
Po 40 metų: laikas mamografijai
Tokiame amžiuje liaukinis krūties audinys praretėja, tad geriau jį peršviesti silpnais rentgeno spinduliais. Mamografija – pats efektyviausias metodas tirti krūtis: tikimybė, kad sukietėjimai bus aptikti - 97 procentai. Jautrus prietaisas gali atrasti auglį, kuris yra grūdo dydžio (0,3 cm) dar prieš dvejus-trejus metus iki to momento, kai jį bus galima apčiuopti. Labai svarbu išlošti prieš ligą šio brangaus laiko, kai praktiškai įmanomas visiškas išgijimas.
Kaip pasiruošti. Pasitikrinkite tarp penktos ir dvyliktos ciklo dienos, skaičiuojant nuo pirmos mėnesinių dienos. Ryte nusiprauskite po dušu. Negerkite skausmą malšinančių ir raminančių preparatų, netepkite krūtų tepalais ar kremais. Beje, implantai gali sutrukdyti kokybiškai diagnostikai – įspėkite gydytoją, kad kažkada pasinaudojote plastikos chirurgo paslaugomis.
Kas jūsų laukia. Krūtį lengvai suspaus tarp plastikinių plokštelių. Tuo momentu jums truputėlį skaudės: reikia atsipalaiduoti, ramiai kvėpuoti arba sulaikyti kvėpavimą (maždaug trims sekundėms).
Kaip dažnai tai daryti. Iki 35-erių metų pageidautina tai padaryti nors vieną kartą, kad paskui būtų su kuo sulyginti tolimesnius rezultatus. Po keturiasdešimties metų tirkitės vieną kartą per dvejus metus, o būdamos penkiasdešimties metų (ypatingai, jei šeimoje yra buvę krūties vėžio atvejų) – du kartus per metus.
Ar tai kenksminga. Rentgeno spinduliai prasiskverbia pro minkštuosius audinius taip pat, kaip saulės šviesa per stiklą. Todėl gydytojams ilgą laiką nesisekė išgauti tikslių moters krūties nuotraukų. Tai tapo įmanoma tik panaudojus žemą energetinį spinduliavimą: spindulių dozė sudaro tik trečdalį bendro radiacinio fono. Ypatingai mažas spinduliavimas – svarbus mamografijos privalumas, lyginant su kitais rentgeno spindulių tyrimais. Netgi jei mamologui teks padaryti pakartotiną nuotrauką, nuo to žalos nebus.
Vienuolika rizikos faktorių
1. „Blogas“ elgesys. Čia kalbama apie reprodukcinį elgesį. Jūsų elgesys vertinamas dešimtuku, jei tapote mama dar iki trisdešimties metų (idealu – iki 25-erių), turite daugiau nei vieną vaiką, kuo ilgiau maitinote krūtimi, neturėjote abortų. Šiuolaikinis variantas – iš pradžių karjera, o artėjant keturiasdešimtmečiui - mažylis – pliuso prie krūtų sveikatos neprideda. Krūtys, kurioms gamtos skirta gaminti pieną, neatlieka savo darbo, o susirgimai vėžiu auga kaip ant mielių.
2. „Kairieji“ genai. Danijos mokslininkai, ištyrę 12 000 Danijos moterų, priėjo išvados: kairiarankės moterys krūties vėžiu suserga du kartus dažniau už dešiniarankes. Tad joms derėtų lankytis pas mamologą du kartus dažniau, nei priklauso. Tikrinkitės krūtis kas pusmetį, jeigu jūsų mama, teta ar senelė sirgo krūties vėžiu, - polinkis į šį susirgimą gali būti paveldimas.
3. Spyruoklės sindromas. Mūsų krūtys reaguoja į neigiamas emocijas: nerimaujant ar sergant depresija jos padidėja ir išbrinksta, tampa jautrios prisilietimams - tai mastopatija. Šiaip ši liga nėra pavojinga, bet kai kurios jos formos sukuria palankų foną išsivystyti krūties vėžiui. Įvertinus, kad mastopatija suserga nuo 50 iki 70 procentų dailiosios lyties atstovių, tai yra rimta problema. O kad krūtinė „nevystų“ nuo stresų, išmokite atsipalaiduoti.
4. Seksualinio nepasitenkinimo faktorius. Be seksualinės iškrovos mažajame dubenyje užsilaiko kraujas, kiaušidės gamina hormonus su prastovomis, o nuo hormonų balanso tiesiogiai priklauso krūtų būklė.
5. Smūgis iš dešinės. Būkite atsargios visuomeniniame transporte ir sportuodamos (žaisdamos lauko tenisą, tinklinį ir krepšinį). Atmušinėti kamuolį krūtine ne tik skausminga, bet ir pavojinga. Naudingiausias sportas krūtims – plaukimas.
6. Nikotino spąstai. Rūkote? Tuomet pagalvokite dar kartą. Benzopirenas ir kiti kancerogenai, esantys tabake, ištirpsta riebaliniame audinyje, suformuodami gundančius jūsų krūtinės apvalumus, ir lieka ten visam gyvenimui, drauge provokuodami įvairiausių auglių vystymąsi.
7. Krūtinėlė, kepta grilyje. Krūtims naudingi apsitrynimai drungnu vandeniu ir oro vonios – bet koks karštis nerekomenduojamas, ypač jei jums jau per trisdešimt. Bet dar pavojingesnis yra karščio ir ultravioletinių spindulių derinys. Mamologų nuomone, deginimasis be liemenėlės – tikra beprotybė. Beje, plonas maudymosi kostiumėlio audinys taip pat nėra kliūtis saulės spinduliams. Kad išvengtumėte nelaimės, papildomai uždenkite krūtinę rankšluosčiu, kai lepinatės paplūdimyje ar soliariume.
8. Džinas kavinuko dugne. Didysis pieno liaukų žudikas – tai persaldinta kava su grietinėle: cukrus, riebalai ir kofeinas – amžini krūtų priešai. Žinoma, nuo vieno puodelio ypatingos žalos nepatirsite, bet penki puodeliai tokios kavos per dieną – tikrai jau per daug.
9. Jodo trūkumas. Kai jodo nepakanka, prasideda premenstruaciniai krūtinės negalavimai – patinimas ir maudimas mėnesinių išvakarėse (pagrindinis mastopatijos požymis). Išpaišykite jodu tinklelį ant maudžiančių krūtų ir pajusite palengvėjimą. Daugiau valgykite jūros gėrybių, turinčių jodo - austrės, krabai, kalmarai, krevetės, lašiša, tunas ir jūros kopūstai – geresnės priešvėžinės dietos krūtims dar nesugalvota.
10. Kas per daug - nesveika. Tereikia priaugti kokius tris-keturis kilogramus (penkis procentus kūno masės), ir onkologinis pavojus jūsų krūtims padidėja ne vieną kartą. O bandymai sulieknėti, po kurių ateina nauji prieaugio šuoliai, jūsų krūtinei atsiliepia dar skausmingiau. Krūtų pagrindą sudaro riebalai, tad riebalams pasišalinant ir vėl intensyviai kaupiantis pieno liaukose pažeidžiamas apsaugos nuo vėžio mechanizmas. Jei svarstyklių rodyklė rodo tiek pat, kiek ir prieš penkerius-dešimt metų arba netgi truputėlį mažiau, galite save pasveikinti: rizika susirgti krūties vėžiu sumažėjo net 40 procentų!
11. Vieną gydo, kitą gadina. JAV mokslininkai nustatė, kad moterys, vartojusios antibiotikus ilgiau nei 500 dienų per 10 metų, du kartus dažniau kreipdavosi į onkologus.
Kasdien vartojant vitaminą D rizika susirgti krūties vėžiu sumažėja maždaug ketvirtadaliu. Jei negaunate kasdieninės vitamino D normos iš maisto produktų, vartokite jį kaip maisto papildą.
Ne pagal dydį pasirinkta liemenėlė, neatitinkanti krūties formos, spaudžianti ir įsirėžianti į odą (ypatingai sportuojant), dvidešimt kartų padidina riziką susirgti krūties vėžiu.
Daugelis galvoja, kad jaunos merginos krūties vėžiu neserga, o tai reiškia, kad joms nėra tikslo tikrintis krūtis. Nieko panašaus – dėmesys sau nepakenks bet kokio amžiaus moteriai. Ypatingai pavojingais periodais laikomi 45-50-tieji ir 55-60-tieji metai, o krūties vėžio susirgimų pikas ateina 60-70-taisiais metais. Tačiau pastaraisiais metais šis susirgimas stipriai „atjaunėjo“. Jis dažnai aptinkamas ir toms moterims, kurios dar nesulaukė trisdešimties, netgi moksleivėms. Labai svarbu jau paaugliško amžiaus mergaites išmokyti stebėti savo krūtų būklę.
