Mane jau apie mėnesį dusina. Anksčiau galėdavau be vargo apibėgti mokyklos stadioną. Dabar padūstu jau po kelių žingsnių. Jokių problemų su širdimi ar plaučiais nesu turėjęs, nerūkau, alkoholį vartoju saikingai. Tiesa, dirbu sėdimą darbą, o fizinis krūvis nereguliarus. Dažniausiai bėgioju. Ar tas dusulys gali būti kokios nors ligos požymis? Kokius tyrimus man reikėtų atlikti?
Lina, 39 metai
Nustatant dusulio priežastis, kritiškai įvertinami simptomai, dusulio trukmė, atidžiai išsiaiškinami jį sukeliantys ar sustiprinantys veiksniai.
Dusulys, atsirandantis gulint ant nugaros, būdingas sergant širdies nepakankamumu, rečiau – dėl abipusio diafragmos paralyžiaus. Dusulys, atsirandantis gulint ant šono taip pat dažniausiai atsiranda širdies nepakankamumo atveju.
O pasireiškiantis stovint arba sėdint dažniausiai susijęs su intrakardiniais ir intrapulmoniniais šuntais bei krūtinės raumenų neuroraumeninėmis ligomis. Dusulio priežasties nustatymas palengvėja suklasifikuojant dusulį į ūmų, pasikartojantį ar lėtinį.
Atsako specialistas
VšĮ Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytojas Dargiris Beresnevičius:
- Dusulys - itin nespecifinis simptomas. Juo pasireiškia beveik visos kvėpavimo takų ligos: nuo lengvesnių peršalimų iki lėtinės obstrukcinės plaučių ligos, astmos, taip pat didelė dalis širdies ligų. Pavyzdžiui, širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai ir kitos. Tačiau ir kitų sistemų sutrikimai galėtų sukelti dusulį ar pabloginti fizinio krūvio toleravimą: kraujo ligos, pavyzdžiui, mažakraujystė, endokrininės ligos: nutukimas, cukrinis diabetas ir kitos. Yra ir kitų retesnių ligų. Kartais dusulio priežastis lieka nesustatyta.
Bet kuriuo atveju naujai atsiradusį arba sustiprėjusį iki tol buvusį dusimą reikėtų tirti. Patarčiau kreiptis į šeimos gydytoją, su kuriuo aptartumėte tyrimų ir gydymo planą. Dažniausiai pradedama nuo paprastesnių, pigesnių tyrimų ir, išliekant neaiškiai diagnozei arba būklei negerėjant, einama prie visi sudėtingesnių, retesnių ir dažniausiai brangesnių tyrimų. Ištyrimas priklauso ir nuo gautų anksčiau atliktų tyrimų rezultatų bei individualių paciento poreikių. Taip pat reikėtų apsvarstyti ir specialistų, tokių kaip pulmonologas (plaučių ligų gydytojas) ar kardiologas reikalingumą.
Įprastiniai tyrimai galėtų būti - bendras kraujo tyrimas, siekiant atmesti mažakraujystę, cukraus kiekio kraujyje ištyrimas – atmesti cukrinį diabetą, elektrokardiograma - atmesti kai kurias širdies ligas, širdies ritmo ir laidumo sutrikimus, plaučių rentgeno nuotrauka – atmesti dažniausias plaučių ligas, infekcijas. Rekomenduočiau atlikti ir cholesteriolio kiekio kraujyje bei jo frakcijų tyrimą (vienas aterosklerozės žymenų).
Šie standartiniai tyrimai turėtų būti atliekami visose pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.
Tolesnis ištyrimas priklauso nuo ligos, ankstesnių tyrimų rezultatų. Detaliau įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemą galėtų būti atliekami fizinio krūvio mėginiai, 24 valandų kraujospūdžio matavimas, 24 valandų širdies ritmo (elektrokardiogramos) rašymas, specifišikesni aterosklerozės žymenys - didelio jautrumo C reaktyvinis baltymas, homocisteinas, širdies echoskopinis ištyrimas, širdies nepakankamumo rodiklis - beta natriouretinis faktorius; plaučių funkcijai vertinti dažniausiai atliekama spirometrija – matuojamas iškvepiamo oro srovės greitis. Didelė dalis išvardintų tyrimų nėra pigūs ir turėtų būti parenkami individualiai. Gydymas priklauso nuo gautų tyrimų rezultatų.
