Žinoma, kad tam tikra veikla ir įvykiai gali padidinti riziką patirti širdies priepuolį. Pavyzdžiui, nustatyta, kad tam įtakos gali turėti ir persivalgymas, ir kėlimasis anksti ryte, pirmadieniai, stresas darbe, oro užterštumas ir žemės drebėjimas.
Šiame sąraše yra ir fizinis bei seksualinis aktyvumas, tačiau vaidmuo, kurį jis vaidina širdies priepuolių atveju, yra labiau komplikuotas. Tyrimo metu Tufts mokslininkai nustatė, kad reguliari fizinė veikla sumažina žmogaus riziką patirti širdies priepuolį, tačiau bet kokios veiklos, įskaitant seksualinę, metu ir iškart po jos rizika gali trumpam padidėti.
Kitaip tariant, mažiau tikėtina, kad nuo širdies priepuolio nukentės bėgikas, nei kad tas, kuris yra neaktyvus. Tačiau jei dėl kažkokių priežasčių bėgiką ištiks širdies priepuolis, kiek labiau tikėtina, kad tai nutiks po bėgimo nei tomis dienomis, kai jis nesportuoja.
Arba, kaip skelbia tyrimo išvada, „širdies sutrikimai buvo stipriai susiję su epizodine fizine ir seksualine veikla; ši sąsaja mažėja tarp žmonių, kurie reguliariai užsiima fizine veikla.“
Tyrimuose daugiausia dalyvavo vidutinio amžiaus vyrai, o fizinis aktyvumas buvo daugiausia bėgiojimas. Kai kuriuose tyrimuose nustatyta, kad seksas gali sukelti širdies sutrikimus, tačiau apskritai seksas nėra laikomas labai įtempta veikla. Naujame Brazilijos mokslininkų tyrime, nesusijusiame su Tufts tyrimu, nustatyta, kad energija, kurios reikia seksui, „primena neįtemptą pasivaikščiojimą kelis kvartalus bei vienos ar poros laiptų aikštelių įveikimą neskubriu tempu“, su įvairiomis, kaip mokslininkai nurodė, individualiomis variacijomis.
Kodėl bet kokios formos aktyvumas gali laikinai padidinti žmogaus širdies priepuolio riziką, Tufts mokslininkai netyrinėjo, tačiau akivaizdu, kad tai – susiję dalykai.
„Kai sportuojate, adrenalino kiekis padidėja“, - sakė dr. Gary Balady, Bostono universiteto prevencinės kardiologijos direktorius. Adrenalino padidėjimas gali kartu su kitais fiziologiniais veiksniais sukelti nereguliarų širdies plakimą ir širdies priepuolį, teigė jis. Reguliarūs fiziniai užsiėmimai „leidžia širdžiai prisitaikyti“ prie tokių apkrovų. Tufts išvados, sako jis, „puikiai fiziologiškai pagrindžiamos.“
Tačiau kai kurie žmonės sugebėjo klaidingai interpretuoti jų reikšmę. Rezultatai „nenurodo, kad žmonės turėtų vengti sporto“, tikėdamiesi išvengti širdies priepuolio, sako tyrimo bendraautorė Jessica Paulus. Taip pat rezultatai neįrodo, nepaisant kai kurių reporterių norų, kad reguliarus seksas dabar apsaugos nuo širdies priepuolių sekso metu vėliau. Nėra jokių duomenų apie apsauginį – ar išvis jokį - sekso poveikį.
„Mes galime pasakyti tiek, kad trumpu periodu po to, kai pasportuojate, jums šiek tiek padidėja su širdimi susijusių sutrikimų tikimybė. Tačiau ta rizika mažesnė, jei sportuojate reguliariai“, - teigė dr. Issa J. Dahabreh.
„Tinkamai pažiūrėjus, šis tyrimas gan optimistinis, - teigė dr. G. Balady, kuris nebuvo susijęs su tyrimu. - Jis parodo, kad kiekvienas mūsų gali sumažinti savo riziką. Visa, ką reikia daryti – užsiimti fizine veikla. Puikiai tinka ir dviračiai savaitgalį ir aktyvus daržo ravėjimas“.
